Turkija (turkiškai — Türkiye) yra tiek Europos, tiek Azijos valstybė, besidriekianti per dvi žemynų dalis. Jos plotas siekia apie 780 000 km², todėl ji yra viena didžiausių regiono šalių. Turkija ribojasi su Graikija ir Bulgarija vakaruose/šiaurės vakaruose, su Gruzija, Armėnija ir Iranu rytuose, o pietuose — su Iraku ir Sirija; šiaurėje ją skalauja Juodoji jūra, vakaruose — Egėjo, pietuose — Viduržemio jūra. Per šalį teka svarbūs sąsiauriai, iš jų žinomiausi Bosforas ir Dardanelai, kurie susieja Juodąją ir Egėjo jūras per Marmuro jūrą.

Turkija yra parlamentinė respublika, padalinta į 81 provinciją. Valstybinė valiuta — Turkijos lira (TRY). Sostinė — Ankara, esanti centrinėje Anatolijos dalyje, o finansų, kultūros ir verslo centras — didžiausias šalies miestas, Stambulas, įsikūręs europinėje ir azijietiškoje šalies dalyse. Istoriškai Stambulas buvo vadinamas Konstantinopoliu. Modernią respubliką 1923 m. įkūrė Mustafa Kemal Atatürk po Pirmojo pasaulinio karo ir nepriklausomybės kovų (Kurtuluş Savaşı); prieš tai šias žemes dominavo Osmanų imperija.

Dabartinėje Turkijos teritorijoje gyveno ir vystėsi daug senųjų civilizacijų, tarp jų hetitai, vėliau čia plėtojosi senovės Graikijos miestai, Romos imperija ir Bizantijos imperija. Šiose vietose įvyko svarbūs krikščionybės istorijos įvykiai, todėl Turkija yra daugiasluoksnė istorijos ir religijos kryžkelė. Kadangi šalis išsidėsčiusi abiejuose žemynuose, dažnai sakoma, jog Turkija yra „durys“ arba „tiltas“ tarp Europos ir Azijos.

Gyventojai ir kalba: Turkijoje gyvena per 80–85 mln. žmonių (skaičiai kinta), dauguma jų kalba turkų kalba. Šalyje taip pat gyvena tautinės mažumos — kurdai, asirai, romai ir kitos grupės. Oficialioji kalba yra turkų.

Religija ir visuomenė: didžioji dalis gyventojų yra musulmonai (dauguma — sunnitų sunitai), tačiau šalis išsaugo sekuliarumo principus, įtvirtintus Atatürko reformose. Religija, kalba ir kultūra Turkijoje yra įvairios ir daugialypės, o miestai derina tradicijas su modernizmu.

Klimatas ir gamta: Turkijos klimatas labai įvairus: pakrantėse vyrauja Viduržemio ir Egėjo jūrų klimatas su švelniomis žiemomis ir karštomis vasaromis, o Anatolijos vidurio dalyje — kontinentinis klimatas su didesniais temperatūrų svyravimais. Šiaurės rytų pakrantėje (Juodoji jūra) daugiau kritulių ir tankesni miškai. Dėl klimato įvairovės šalyje vystoma įvairiapusė žemdirbystė ir auginami skirtingi maisto produktai.

Žemės ūkis ir pramonė: klimatas leidžia auginti grūdus, daržoves, vaisius, citrusinius vaisius, figas ir džiovintus abrikosus; Turkija yra pasaulyje vienas didžiausių lazdyno riešutų (hazelnut) tiekėjų. Gyvulininkystė ir miškininkystė taip pat svarbios. Pramonėje reikšmingos sektoriai — tekstilė, drabužių gamyba (drabužius), automobilių ir auto dalių gamyba (automobilius), elektronikos gamyba (elektroniką), namų tekstilė ir nutaikytos eksporto grandinės. Turkija taip pat plėtoja aviacinę ir gynybos pramonę, gamina orlaivių komponentus, mažesnius orlaivius ir bepiločius skraidykles.

Ekonomika ir tarptautiniai ryšiai: Turkija turi mišrią ekonomiką, kuri remiasi tiek vidaus vartojimu, tiek eksporto orientuotais sektoriais. Šalis yra NATO narė nuo 1952 m. ir ilgą laiką laikoma svarbia geopolitine ir ekonomine jėga regione. Turkija yra kandidatė į Europos Sąjungą, bet derybos ir narystės procesas susiduria su įvairiais politiniais ir teisės klausimais.

Kultūra ir kulinarija: turkiška kultūra jungia anatolietiškas, islamo, Osmanų imperijos ir Viduržemio jūros tradicijas. Maistas yra vienas žymiausių šalies bruožų: kepiniai, kebabai, mezes, dolma, baklava, turkiška kava ir arbata, lokum (turkish delight) — tik keli pavyzdžiai iš turtingo kulinarinio paveldo.

Turizmas: Turkija — populiari turistų kryptis. Egėjo ir Viduržemio jūros pakrantės siūlo šimtus kilometrų smėlėtų ir uolėtų paplūdimių, o vidaus regionuose yra gausybė istorinių ir gamtinių lankytinų vietų: Kapadokija (uolų miestai ir oro balionai), Efezas, Pamukkalė, Troja ir daugelis kitų. Šalyje yra daug UNESCO pasaulio paveldo objektų bei archeologinių vietovių, traukiančių lankytojus iš viso pasaulio.

Transportas ir infrastruktūra: Turkija turi gerą aviacijos, kelių ir geležinkelio ryšį: didieji oro uostai (pvz., Stambulo oro uostas, Sabiha Gökçen, Ankaros Esenboğa, Izmiro Adnan Menderes) aptarnauja tiek vidaus, tiek tarptautinius skrydžius. Veikia greitieji traukinių linijos tarp pagrindinių miestų (Ankara–Stambulas, Konya ir kt.). Svarbūs jūrų uostai užtikrina eksporto ir importo srautus.

Aplinka ir iššūkiai: Turkija susiduria su aplinkosaugos iššūkiais: miškų kirtimai, oro ir vandens tarša kai kuriose pramonės zonose, urbanizacijos spaudimas, taip pat grėsmė biologinei įvairovei. Vienu metu šalis aktyviai investuoja į atsinaujinančios energijos projektus, vandens tvarkymą ir infrastruktūros atnaujinimą.

Praktinė informacija keliautojams: laikas Turkijoje dažniausiai yra UTC+3 (nuo 2016 m. šalyje negrąžinta žiemos laiko kaitos), vizų reikalavimai skiriasi priklausomai nuo pilietybės — prieš kelionę rekomenduojama pasitikrinti aktualią informaciją. Sauga ir sveikatos reikalavimai gali skirtis regioniniu mastu, todėl planuojant kelionę verta pasidomėti vietinėmis rekomendacijomis.

Bendruoju požiūriu, Turkija yra didelė, istoriškai turtinga ir geografiškai įdomi šalis, kurioje susilieja Rytai ir Vakarai, senovė ir modernumas. Tai dalis pasaulio, kuri siūlo tiek gamtos grožį, tiek istorinius lobius ir dinamišką šiuolaikinę kultūrą.