Turkija: šalis, geografija, istorija ir svarbiausi faktai
Sužinokite Turkiją: geografija, istorija, kultūra ir svarbiausi faktai apie Ankarą, Stambulą, civilizacijas, ekonomiką, klimatą ir populiarias turistų vietas.
Turkija (turkiškai — Türkiye) yra tiek Europos, tiek Azijos valstybė, besidriekianti per dvi žemynų dalis. Jos plotas siekia apie 780 000 km², todėl ji yra viena didžiausių regiono šalių. Turkija ribojasi su Graikija ir Bulgarija vakaruose/šiaurės vakaruose, su Gruzija, Armėnija ir Iranu rytuose, o pietuose — su Iraku ir Sirija; šiaurėje ją skalauja Juodoji jūra, vakaruose — Egėjo, pietuose — Viduržemio jūra. Per šalį teka svarbūs sąsiauriai, iš jų žinomiausi Bosforas ir Dardanelai, kurie susieja Juodąją ir Egėjo jūras per Marmuro jūrą.
Turkija yra parlamentinė respublika, padalinta į 81 provinciją. Valstybinė valiuta — Turkijos lira (TRY). Sostinė — Ankara, esanti centrinėje Anatolijos dalyje, o finansų, kultūros ir verslo centras — didžiausias šalies miestas, Stambulas, įsikūręs europinėje ir azijietiškoje šalies dalyse. Istoriškai Stambulas buvo vadinamas Konstantinopoliu. Modernią respubliką 1923 m. įkūrė Mustafa Kemal Atatürk po Pirmojo pasaulinio karo ir nepriklausomybės kovų (Kurtuluş Savaşı); prieš tai šias žemes dominavo Osmanų imperija.
Dabartinėje Turkijos teritorijoje gyveno ir vystėsi daug senųjų civilizacijų, tarp jų hetitai, vėliau čia plėtojosi senovės Graikijos miestai, Romos imperija ir Bizantijos imperija. Šiose vietose įvyko svarbūs krikščionybės istorijos įvykiai, todėl Turkija yra daugiasluoksnė istorijos ir religijos kryžkelė. Kadangi šalis išsidėsčiusi abiejuose žemynuose, dažnai sakoma, jog Turkija yra „durys“ arba „tiltas“ tarp Europos ir Azijos.
Gyventojai ir kalba: Turkijoje gyvena per 80–85 mln. žmonių (skaičiai kinta), dauguma jų kalba turkų kalba. Šalyje taip pat gyvena tautinės mažumos — kurdai, asirai, romai ir kitos grupės. Oficialioji kalba yra turkų.
Religija ir visuomenė: didžioji dalis gyventojų yra musulmonai (dauguma — sunnitų sunitai), tačiau šalis išsaugo sekuliarumo principus, įtvirtintus Atatürko reformose. Religija, kalba ir kultūra Turkijoje yra įvairios ir daugialypės, o miestai derina tradicijas su modernizmu.
Klimatas ir gamta: Turkijos klimatas labai įvairus: pakrantėse vyrauja Viduržemio ir Egėjo jūrų klimatas su švelniomis žiemomis ir karštomis vasaromis, o Anatolijos vidurio dalyje — kontinentinis klimatas su didesniais temperatūrų svyravimais. Šiaurės rytų pakrantėje (Juodoji jūra) daugiau kritulių ir tankesni miškai. Dėl klimato įvairovės šalyje vystoma įvairiapusė žemdirbystė ir auginami skirtingi maisto produktai.
Žemės ūkis ir pramonė: klimatas leidžia auginti grūdus, daržoves, vaisius, citrusinius vaisius, figas ir džiovintus abrikosus; Turkija yra pasaulyje vienas didžiausių lazdyno riešutų (hazelnut) tiekėjų. Gyvulininkystė ir miškininkystė taip pat svarbios. Pramonėje reikšmingos sektoriai — tekstilė, drabužių gamyba (drabužius), automobilių ir auto dalių gamyba (automobilius), elektronikos gamyba (elektroniką), namų tekstilė ir nutaikytos eksporto grandinės. Turkija taip pat plėtoja aviacinę ir gynybos pramonę, gamina orlaivių komponentus, mažesnius orlaivius ir bepiločius skraidykles.
Ekonomika ir tarptautiniai ryšiai: Turkija turi mišrią ekonomiką, kuri remiasi tiek vidaus vartojimu, tiek eksporto orientuotais sektoriais. Šalis yra NATO narė nuo 1952 m. ir ilgą laiką laikoma svarbia geopolitine ir ekonomine jėga regione. Turkija yra kandidatė į Europos Sąjungą, bet derybos ir narystės procesas susiduria su įvairiais politiniais ir teisės klausimais.
Kultūra ir kulinarija: turkiška kultūra jungia anatolietiškas, islamo, Osmanų imperijos ir Viduržemio jūros tradicijas. Maistas yra vienas žymiausių šalies bruožų: kepiniai, kebabai, mezes, dolma, baklava, turkiška kava ir arbata, lokum (turkish delight) — tik keli pavyzdžiai iš turtingo kulinarinio paveldo.
Turizmas: Turkija — populiari turistų kryptis. Egėjo ir Viduržemio jūros pakrantės siūlo šimtus kilometrų smėlėtų ir uolėtų paplūdimių, o vidaus regionuose yra gausybė istorinių ir gamtinių lankytinų vietų: Kapadokija (uolų miestai ir oro balionai), Efezas, Pamukkalė, Troja ir daugelis kitų. Šalyje yra daug UNESCO pasaulio paveldo objektų bei archeologinių vietovių, traukiančių lankytojus iš viso pasaulio.
Transportas ir infrastruktūra: Turkija turi gerą aviacijos, kelių ir geležinkelio ryšį: didieji oro uostai (pvz., Stambulo oro uostas, Sabiha Gökçen, Ankaros Esenboğa, Izmiro Adnan Menderes) aptarnauja tiek vidaus, tiek tarptautinius skrydžius. Veikia greitieji traukinių linijos tarp pagrindinių miestų (Ankara–Stambulas, Konya ir kt.). Svarbūs jūrų uostai užtikrina eksporto ir importo srautus.
Aplinka ir iššūkiai: Turkija susiduria su aplinkosaugos iššūkiais: miškų kirtimai, oro ir vandens tarša kai kuriose pramonės zonose, urbanizacijos spaudimas, taip pat grėsmė biologinei įvairovei. Vienu metu šalis aktyviai investuoja į atsinaujinančios energijos projektus, vandens tvarkymą ir infrastruktūros atnaujinimą.
Praktinė informacija keliautojams: laikas Turkijoje dažniausiai yra UTC+3 (nuo 2016 m. šalyje negrąžinta žiemos laiko kaitos), vizų reikalavimai skiriasi priklausomai nuo pilietybės — prieš kelionę rekomenduojama pasitikrinti aktualią informaciją. Sauga ir sveikatos reikalavimai gali skirtis regioniniu mastu, todėl planuojant kelionę verta pasidomėti vietinėmis rekomendacijomis.
Bendruoju požiūriu, Turkija yra didelė, istoriškai turtinga ir geografiškai įdomi šalis, kurioje susilieja Rytai ir Vakarai, senovė ir modernumas. Tai dalis pasaulio, kuri siūlo tiek gamtos grožį, tiek istorinius lobius ir dinamišką šiuolaikinę kultūrą.
Istorija
Senovės Anatolija
Žmonės Anatolijoje (Azijos Turkijos dalyje, dar vadinamoje Mažąja Azija) gyvena ilgiau nei beveik visame pasaulyje, išskyrus Afriką.
Pirmoji didelė šios vietovės imperija buvo hetitai (nuo XVIII a. iki XIII a. pr. m. e.). Hetitai, kalbėję viena iš indoeuropiečių kalbų, Centrinėje Anatolijoje sukūrė aukštą kultūrą. VII a. pr. m. e. jų karalystę sunaikino kimerai, o jų įpėdinės buvo Lydijos, Karijos ir Likijos valstybės.
Nuo 1950 m. pr. m. e. kai kuriose pietryčių Turkijos dalyse gyveno graikai ir asirai. Asirų sostinė buvo vadinama Tušanu (900-600 m. pr. Kr.). Asirai valdė pietryčių Turkiją iki 612 m. pr. m. e., kol asirų imperiją užkariavo Babilonija. Vėliau Anatolija tapo įvairių karalysčių, įskaitant Achemenidų imperiją, helenistines karalystes, Romos imperiją, Bizantijos imperiją (Rytų Romos imperiją), Seldžiukų imperiją ir Mongolų imperiją, namais.
Osmanų imperija
XIV a., žlugus mongolų imperijai, lordas Osmanas sukūrė naują imperiją, pavadintą savo vardu - Osmanų imperiją. Ji tapo viena ilgiausiai gyvavusių visų laikų imperijų. Imperija taip pat driekėsi per Balkanus (Jugoslaviją ir Bulgariją) Europoje. Karalystė buvo valdoma pagal musulmonų įstatymus, tačiau kitos religijos turėjo tam tikras mažumų teises.
Pirmajame pasauliniame kare Osmanų imperija buvo viena iš centrinių valstybių. Per karą Osmanų imperijoje buvo nužudyta 500 000 armėnų, vykdytas vadinamasis armėnų genocidas. Turkija neigia, kad šis įvykis buvo genocidas. Centrinės valstybės pralaimėjo karą ir Osmanų imperija buvo sunaikinta, tačiau po to Atatiurkas vadovavo kariuomenei, kad atsikratytų užsienio priešų, pavyzdžiui, graikų.
Turkijos Respublika
Mustafa Kemalis Atatiurkas buvo pirmasis Turkijos prezidentas. Jis atliko daug pokyčių, dėl kurių Turkija tapo modernesnė. Tačiau kai kuriems žmonėms nepatiko kai kurie pokyčiai, dėl kurių gyvenimas Turkijoje tapo pasaulietiškesnis. Pavyzdžiui, buvo atsisakyta religinių vidurinių mokyklų. Atatiurko priešininkai manė, kad jis susilpnino islamą šalyje. Vėliau dėl politinių ginčų 1960, 1971 ir 1980 m. buvo įvykdyti perversmai ir keli nesėkmingi bandymai juos įvykdyti.
Daugelį metų Kurdistano darbininkų partijos (PKK; turkiškai Partiya Karkerên Kurdistan) kurdų partizanai kovojo su Turkijos vyriausybe. PKK yra nacionalistinis ir separatistinis judėjimas, kuriam vadovauja Abdullah Öcalanas. Jie siekia, kad Turkijos pietryčiuose gyvenantys kurdai turėtų autonomiją ir savo vyriausybę. Kadangi jie naudoja ginkluotą konfliktą, Turkijos vyriausybė juos vadina teroristais. Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos taip pat vadina juos teroristais.
2016 m. liepos 15 d. bandyta įvykdyti valstybės perversmą.
Žmonės
Turkijoje gyvena apie 80 mln. žmonių. Dauguma jų yra etniniai turkai. Apie 15 % jų yra etniniai kurdai. Turkijoje gyvena daug pabėgėlių iš Sirijos (daugiau kaip 2 mln.), nes jie pabėgo nuo Sirijos pilietinio karo. Daug romų gyvena Stambule ir Edirne (europinėje Turkijos dalyje).
Didžioji dauguma turkų yra musulmonai, o vyrų apipjaustymas yra didelė šventė. Didžiausias Turkijos miestas yra Stambulas, kuriame gyvena daugiausia gyventojų iš visų Europos miestų.
Turkijos gyventojai turi daug etninių ir garsių maisto produktų, tokių kaip mantı (turkiški ravioliai), döner, kebabai, turkiški skanėstai, baklava, börek, köfte ir kiti patiekalai.
Didelę Turkijos gyventojų dalį sudaro paaugliai ir jauni suaugusieji.
Tyrimo duomenimis, Anatolija yra genetiškai labiau susijusi su Balkanų, o ne Centrinės Azijos populiacijomis. Anatolijos (Azijos Turkijos dalis) turkai turi tik 13 % genų iš Vidurinės Azijos populiacijų. Daugiausia gyventojų yra kilę iš graikų, armėnų ir kurdų.
Aliejaus imtynės Kırkpınar
Europos Sąjunga
Turkija bando įstoti į Europos Sąjungą (ES) nuo 1990-ųjų.
Ekonomika
Turkija priklauso EBPO ir G-20 šalims ir yra viena iš 20 didžiausių ekonomikų. Turkijos valiuta vadinama lira. Pirmosios monetos buvo pagamintos Turkijoje.
XX a. septintajame dešimtmetyje daug turkų persikėlė į kitas šalis, pavyzdžiui, Vokietiją, kad išvengtų blogos tuometinės ekonomikos ir gautų geresnį darbą. Jie dažnai grįžta į Turkiją vasaros atostogų. Šiandien daugelis žmonių, išvykusių septintajame dešimtmetyje, nori grįžti į Turkiją.
Iki devintojo dešimtmečio dauguma įmonių priklausė vyriausybei, tačiau vėliau ministras pirmininkas Turgutas Özalas jas pardavė. Anksčiau užsieniečiams paprastai nebuvo leidžiama pirkti įmonių, žemės ar nekilnojamojo turto. Turkija tarptautinėje prekyboje daugiausia prekiauja su ES, Jungtinėmis Valstijomis, Rusijos Federacija ir Japonija. Turkija ir ES susitarė netaikyti didelių mokesčių tam, ką jos viena kitai perka ir parduoda. Po to Turkijos gamykloms buvo lengviau parduoti gaminius į ES, o ES verslininkams - pirkti įmones Turkijoje.
2010 m. Turkijos eksporto vertė siekė 117 mlrd.
1994 m., 1999 m. ir 2001 m. žemės drebėjimai šiek tiek sulėtino ekonomikos augimą. Turkija neturi naftos ir gamtinių dujų, todėl jas perka iš kitų šalių, pavyzdžiui, Rusijos. 2010 m. Turkijos Dijarbakyro mieste buvo rasta naftos, tačiau jos buvo nepakankamai, kad būtų galima išgauti. Turkija ieško gamtinių dujų Turkijos Šiaurės Kipre.
Provincijos
Turkijos sostinė ir antras pagal dydį miestas yra Ankara. Didžiausias ir labiausiai apgyvendintas miestas yra Stambulas, kuris yra vienintelis miestas pasaulyje, turintis žemę dviejuose skirtinguose žemynuose. Trečias pagal dydį miestas yra pakrantės miestas Izmiras, kuris yra pagrindinis šalies uostas. Turkija suskirstyta į 81 provinciją. Kiekviena provincija turi savo nedidelę vyriausybę, tačiau ji gali priimti sprendimus tik dėl smulkmenų: svarbius klausimus sprendžia vyriausybė Ankaroje. Provincijos suskirstytos į 7 regionus. Kiekviena provincija suskirstyta į rajonus. Iš viso yra 923 rajonai.
Kultūra
Kalba
Dauguma Turkijos gyventojų kalba turkiškai. Turkų kalba priklauso tiurkų kalbų grupei, kuriai taip pat priklauso daugelis kitų Azijoje vartojamų kalbų, pavyzdžiui, azerbaidžaniečių ir totorių. Turkų kalba atkeliavo iš Vidurinės Azijos, tačiau dabar ji šiek tiek skiriasi nuo Vidurinėje Azijoje vartojamų kalbų. Prie Viduržemio jūros gyvenančių turkų kalbos akcentai yra pietietiški, daug grubesni ir vyriškesni nei vakarų Turkijos. Šiauriau, prie Juodosios jūros, gyvenantys turkai turi švelnesnius akcentus.
Turkijoje taip pat yra mažumų, kalbančių arabų, kurdų, armėnų, graikų, ladino ir daugeliu kitų kalbų.
Daugelis jaunuolių taip pat moka anglų kalbą, kurios mokoma pradinėje, vidurinėje ir aukštojoje mokykloje.
Gyvenimo būdas
Turkijos kultūra - tai moderni islamo kultūra su tam tikra Europos įtaka.
Skirtingose Turkijos dalyse gyvenimo būdas panašus, bet ne visiškai vienodas. Vidurio Turkija yra šiek tiek tradiciškesnė. Vakarų Turkija, ypač pakrantės miestai, yra modernesni ir pasaulietiškesni. Rytų ir pietryčių Turkiją sudaro daugiausia kurdai. Jų gyvenimo būdas paprastai yra mažiau modernus ir labiau islamiškas.
Turtingi Turkijos miestai yra Stambulas, Izmiras, Konja, Ankara, Mersinas (dar žinomas kaip İçel) ir Antalija.
Dauguma ir mažumos
Didžiąją Turkijos dalį sudaro turkai. Didžiausią mažumą sudaro kurdai. Kurdai daugiausia gyvena pietryčių ir rytų Turkijoje. Antra pagal dydį mažuma yra arabai.
Švietimas
Šiuo metu Turkijoje raštingumo lygis siekia 95 %. Turkijoje žmonės turi mokytis 12 metų.
Stambulo universitetas buvo pirmasis Turkijos universitetas. Jis buvo įkurtas 1453 m. Ankaros universitetas buvo pirmasis universitetas, įkurtas Turkijai tapus respublika. Jis buvo įkurtas 1946 m.
Nacionalinės švietimo ministerijos duomenimis, 2002 m. Turkijoje buvo 6065 vidurinės mokyklos. [1][dead link] 2011 m. Turkijoje veikė 166 universitetai.
Žemės drebėjimai
1999 m. İzmito žemės drebėjimas - maždaug 7,4 balo stiprumo žemės drebėjimas, įvykęs šiaurės vakarų Turkijoje 1999 m. rugpjūčio 17 d. apie 3.02 val. vietos laiku. Per žemės drebėjimą žuvo 18 000 žmonių. Daug žmonių žuvo per žemės drebėjimus Turkijoje.
Laikraštis "The New York Times" apskaičiavo, kad per 1992 m. kovo 13 d. Erzincano žemės drebėjimą žuvo daugiau kaip 570 žmonių. Žemės drebėjimo stiprumas buvo 6,8 balo pagal Richterio skalę.
Klausimai ir atsakymai
K: Koks yra oficialus Turkijos pavadinimas?
A: Oficialus Turkijos pavadinimas yra Turkijos Respublika.
K: Kiek Turkijoje yra provincijų?
A: Turkijoje yra 81 provincija.
K: Kokia valiuta naudojama Turkijoje?
A: Turkijoje naudojama valiuta vadinama Turkijos lira.
K: Koks miestas yra šiuolaikinės Turkijos sostinė ir kultūros centras?
A: Šiuolaikinės Turkijos sostinė yra Ankara, kuri taip pat yra jos kultūros centras, o Stambulas, esantis Europos pusėje, yra jos ekonomikos centras.
K: Kurios senovės civilizacijos užėmė dabartinės Turkijos teritoriją?
A: Tokias senovės civilizacijas kaip hetitai, Romos imperija ir Bizantijos imperija užėmė dabartinės Turkijos teritoriją.
K: Dėl ko Turkija yra populiari turistų lankoma vieta?
A: Turkijos klimatas yra įvairus, todėl čia galima auginti įvairias maistines kultūras, o šimtai kilometrų gražių paplūdimių Egėjo ir Viduržemio jūros pakrantėse daro šią šalį populiaria turistų iš viso pasaulio šalimi.
Ieškoti