Turkija

Istorija

Senovės Anatolija

Žmonės Anatolijoje (Azijos Turkijos dalyje, dar vadinamoje Mažąja Azija) gyvena ilgiau nei beveik visame pasaulyje, išskyrus Afriką.

Pirmoji didelė šios vietovės imperija buvo hetitai (nuo XVIII a. iki XIII a. pr. m. e.). Hetitai, kalbėję viena iš indoeuropiečių kalbų, Centrinėje Anatolijoje sukūrė aukštą kultūrą. VII a. pr. m. e. jų karalystę sunaikino kimerai, o jų įpėdinės buvo Lydijos, Karijos ir Likijos valstybės.

Nuo 1950 m. pr. m. e. kai kuriose pietryčių Turkijos dalyse gyveno graikai ir asirai. Asirų sostinė buvo vadinama Tušanu (900-600 m. pr. Kr.). Asirai valdė pietryčių Turkiją iki 612 m. pr. m. e., kol asirų imperiją užkariavo Babilonija. Vėliau Anatolija tapo įvairių karalysčių, įskaitant Achemenidų imperiją, helenistines karalystes, Romos imperiją, Bizantijos imperiją (Rytų Romos imperiją), Seldžiukų imperiją ir Mongolų imperiją, namais.

Osmanų imperija

XIV a., žlugus mongolų imperijai, lordas Osmanas sukūrė naują imperiją, pavadintą savo vardu - Osmanų imperiją. Ji tapo viena ilgiausiai gyvavusių visų laikų imperijų. Imperija taip pat driekėsi per Balkanus (Jugoslaviją ir Bulgariją) Europoje. Karalystė buvo valdoma pagal musulmonų įstatymus, tačiau kitos religijos turėjo tam tikras mažumų teises.

Pirmajame pasauliniame kare Osmanų imperija buvo viena iš centrinių valstybių. Per karą Osmanų imperijoje buvo nužudyta 500 000 armėnų, vykdytas vadinamasis armėnų genocidas. Turkija neigia, kad šis įvykis buvo genocidas. Centrinės valstybės pralaimėjo karą ir Osmanų imperija buvo sunaikinta, tačiau po to Atatiurkas vadovavo kariuomenei, kad atsikratytų užsienio priešų, pavyzdžiui, graikų.

Turkijos Respublika

Mustafa Kemalis Atatiurkas buvo pirmasis Turkijos prezidentas. Jis atliko daug pokyčių, dėl kurių Turkija tapo modernesnė. Tačiau kai kuriems žmonėms nepatiko kai kurie pokyčiai, dėl kurių gyvenimas Turkijoje tapo pasaulietiškesnis. Pavyzdžiui, buvo atsisakyta religinių vidurinių mokyklų. Atatiurko priešininkai manė, kad jis susilpnino islamą šalyje. Vėliau dėl politinių ginčų 1960, 1971 ir 1980 m. buvo įvykdyti perversmai ir keli nesėkmingi bandymai juos įvykdyti.

Daugelį metų Kurdistano darbininkų partijos (PKK; turkiškai Partiya Karkerên Kurdistan) kurdų partizanai kovojo su Turkijos vyriausybe. PKK yra nacionalistinis ir separatistinis judėjimas, kuriam vadovauja Abdullah Öcalanas. Jie siekia, kad Turkijos pietryčiuose gyvenantys kurdai turėtų autonomiją ir savo vyriausybę. Kadangi jie naudoja ginkluotą konfliktą, Turkijos vyriausybė juos vadina teroristais. Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos taip pat vadina juos teroristais.

2016 m. liepos 15 d. bandyta įvykdyti valstybės perversmą.

Žmonės

Turkijoje gyvena apie 80 mln. žmonių. Dauguma jų yra etniniai turkai. Apie 15 % jų yra etniniai kurdai. Turkijoje gyvena daug pabėgėlių iš Sirijos (daugiau kaip 2 mln.), nes jie pabėgo nuo Sirijos pilietinio karo. Daug romų gyvena Stambule ir Edirne (europinėje Turkijos dalyje).

Didžioji dauguma turkų yra musulmonai, o vyrų apipjaustymas yra didelė šventė. Didžiausias Turkijos miestas yra Stambulas, kuriame gyvena daugiausia gyventojų iš visų Europos miestų.

Turkijos gyventojai turi daug etninių ir garsių maisto produktų, tokių kaip mantı (turkiški ravioliai), döner, kebabai, turkiški skanėstai, baklava, börek, köfte ir kiti patiekalai.

Didelę Turkijos gyventojų dalį sudaro paaugliai ir jauni suaugusieji.

Tyrimo duomenimis, Anatolija yra genetiškai labiau susijusi su Balkanų, o ne Centrinės Azijos populiacijomis. Anatolijos (Azijos Turkijos dalis) turkai turi tik 13 % genų iš Vidurinės Azijos populiacijų. Daugiausia gyventojų yra kilę iš graikų, armėnų ir kurdų.

Aliejaus imtynės Kırkpınar

Europos Sąjunga

Turkija bando įstoti į Europos Sąjungą (ES) nuo 1990-ųjų.

Ekonomika

Turkija priklauso EBPO ir G-20 šalims ir yra viena iš 20 didžiausių ekonomikų. Turkijos valiuta vadinama lira. Pirmosios monetos buvo pagamintos Turkijoje.

XX a. septintajame dešimtmetyje daug turkų persikėlė į kitas šalis, pavyzdžiui, Vokietiją, kad išvengtų blogos tuometinės ekonomikos ir gautų geresnį darbą. Jie dažnai grįžta į Turkiją vasaros atostogų. Šiandien daugelis žmonių, išvykusių septintajame dešimtmetyje, nori grįžti į Turkiją.

Iki devintojo dešimtmečio dauguma įmonių priklausė vyriausybei, tačiau vėliau ministras pirmininkas Turgutas Özalas jas pardavė. Anksčiau užsieniečiams paprastai nebuvo leidžiama pirkti įmonių, žemės ar nekilnojamojo turto. Turkija tarptautinėje prekyboje daugiausia prekiauja su ES, Jungtinėmis Valstijomis, Rusijos Federacija ir Japonija. Turkija ir ES susitarė netaikyti didelių mokesčių tam, ką jos viena kitai perka ir parduoda. Po to Turkijos gamykloms buvo lengviau parduoti gaminius į ES, o ES verslininkams - pirkti įmones Turkijoje.

2010 m. Turkijos eksporto vertė siekė 117 mlrd.

1994 m., 1999 m. ir 2001 m. žemės drebėjimai šiek tiek sulėtino ekonomikos augimą. Turkija neturi naftos ir gamtinių dujų, todėl jas perka iš kitų šalių, pavyzdžiui, Rusijos. 2010 m. Turkijos Dijarbakyro mieste buvo rasta naftos, tačiau jos buvo nepakankamai, kad būtų galima išgauti. Turkija ieško gamtinių dujų Turkijos Šiaurės Kipre.

Provincijos

Turkijos sostinė ir antras pagal dydį miestas yra Ankara. Didžiausias ir labiausiai apgyvendintas miestas yra Stambulas, kuris yra vienintelis miestas pasaulyje, turintis žemę dviejuose skirtinguose žemynuose. Trečias pagal dydį miestas yra pakrantės miestas Izmiras, kuris yra pagrindinis šalies uostas. Turkija suskirstyta į 81 provinciją. Kiekviena provincija turi savo nedidelę vyriausybę, tačiau ji gali priimti sprendimus tik dėl smulkmenų: svarbius klausimus sprendžia vyriausybė Ankaroje. Provincijos suskirstytos į 7 regionus. Kiekviena provincija suskirstyta į rajonus. Iš viso yra 923 rajonai.

Kultūra

Kalba

Dauguma Turkijos gyventojų kalba turkiškai. Turkų kalba priklauso tiurkų kalbų grupei, kuriai taip pat priklauso daugelis kitų Azijoje vartojamų kalbų, pavyzdžiui, azerbaidžaniečių ir totorių. Turkų kalba atkeliavo iš Vidurinės Azijos, tačiau dabar ji šiek tiek skiriasi nuo Vidurinėje Azijoje vartojamų kalbų. Prie Viduržemio jūros gyvenančių turkų kalbos akcentai yra pietietiški, daug grubesni ir vyriškesni nei vakarų Turkijos. Šiauriau, prie Juodosios jūros, gyvenantys turkai turi švelnesnius akcentus.

Turkijoje taip pat yra mažumų, kalbančių arabų, kurdų, armėnų, graikų, ladino ir daugeliu kitų kalbų.

Daugelis jaunuolių taip pat moka anglų kalbą, kurios mokoma pradinėje, vidurinėje ir aukštojoje mokykloje.

Gyvenimo būdas

Turkijos kultūra - tai moderni islamo kultūra su tam tikra Europos įtaka.

Skirtingose Turkijos dalyse gyvenimo būdas panašus, bet ne visiškai vienodas. Vidurio Turkija yra šiek tiek tradiciškesnė. Vakarų Turkija, ypač pakrantės miestai, yra modernesni ir pasaulietiškesni. Rytų ir pietryčių Turkiją sudaro daugiausia kurdai. Jų gyvenimo būdas paprastai yra mažiau modernus ir labiau islamiškas.

Turtingi Turkijos miestai yra Stambulas, Izmiras, Konja, Ankara, Mersinas (dar žinomas kaip İçel) ir Antalija.

Dauguma ir mažumos

Didžiąją Turkijos dalį sudaro turkai. Didžiausią mažumą sudaro kurdai. Kurdai daugiausia gyvena pietryčių ir rytų Turkijoje. Antra pagal dydį mažuma yra arabai.

Švietimas

Šiuo metu Turkijoje raštingumo lygis siekia 95 %. Turkijoje žmonės turi mokytis 12 metų.

Stambulo universitetas buvo pirmasis Turkijos universitetas. Jis buvo įkurtas 1453 m. Ankaros universitetas buvo pirmasis universitetas, įkurtas Turkijai tapus respublika. Jis buvo įkurtas 1946 m.

Nacionalinės švietimo ministerijos duomenimis, 2002 m. Turkijoje buvo 6065 vidurinės mokyklos. ^{[1][dead link]} 2011 m. Turkijoje veikė 166 universitetai.

Žemės drebėjimai

1999 m. İzmito žemės drebėjimas - maždaug 7,4 balo stiprumo žemės drebėjimas, įvykęs šiaurės vakarų Turkijoje 1999 m. rugpjūčio 17 d. apie 3.02 val. vietos laiku. Per žemės drebėjimą žuvo 18 000 žmonių. Daug žmonių žuvo per žemės drebėjimus Turkijoje.

Laikraštis "The New York Times" apskaičiavo, kad per 1992 m. kovo 13 d. Erzincano žemės drebėjimą žuvo daugiau kaip 570 žmonių. Žemės drebėjimo stiprumas buvo 6,8 balo pagal Richterio skalę.