Nafta (žalioji nafta) – kas tai, išgavimas, perdirbimas ir panaudojimas
Nafta (žalioji nafta): kas tai, kaip išgaunama, perdirbama ir panaudojama — nuo benzino ir dyzelino iki bitumo. Sužinok procesus, panaudojimą ir pramonės svarbą.
Nafta (iš graikų kalbos πέτρα - uoliena ir έλαιο - nafta), dar vadinama žalia nafta, yra tirštas ir juodas skystis. Tai gamtinė medžiaga, daugiausia sudaryta iš angliavandenilių. Daugiausia naftos randama gręžiant uolienas sausumoje arba jūroje, kontinentiniame šelfe. Pagrindiniai naftos gamintojai yra Artimuosiuose Rytuose, Amerikoje ir Rusijoje. Tai svarbiausias pasaulio kuro šaltinis. Iš jos gaunama 38 % pasaulio energijos, ji taip pat naudojama naftos chemijos produktų gamybai.
Žalia nafta yra daugelio skirtingų cheminių medžiagų (daugiausia angliavandenilių) mišinys, kurių dauguma gerai dega. Naftos perdirbimo gamyklose frakcinio distiliavimo būdu ji atskiriama į paprastesnius ir naudingesnius mišinius, iš kurių gaunamos atskiros cheminės medžiagos, pavyzdžiui, benzinas automobiliams, žibalas lėktuvams ir bitumas keliams. Bitumas suteikia naftai tamsiai juodą spalvą; dauguma kitų cheminių medžiagų yra šiek tiek geltonos arba bespalvės.
Nafta gali būti lengvai transportuojama vamzdynais ir naftos tanklaiviais. Nafta naudojama kaip degalai: daugiausia benzinas (benzinas) automobiliams, dyzelinas sunkvežimių, traukinių ir laivų dyzeliniams varikliams, žibalas reaktyviniams lėktuvams ir tepalai.
Iš ko susideda nafta
Nafta yra mišrus angliavandenilių junginių rinkinys: alkanai (parafinai), cikloalkanai (naftenai) ir aromatiniai junginiai (pvz., benzenai). Joje taip pat gali būti sieros, azoto ir deguonies organinių junginių bei mažų kiekių metalų (geležies, vanadžio). Pagal tankį ir sudėtį naftą klasifikuoja kaip lengvą arba sunkią, taip pat kaip salčią („sweet“) arba rūgščią („sour“) pagal sieros kiekį.
Išgavimas
Naftos paieška prasideda geologiniais ir seismologiniais tyrimais. Radus potencialius telkinius, gręžiami šuliniai tiek sausumoje, tiek jūroje. Išgavimas gali būti:
- konvencinis – nafta teka natūraliai arba pumpuojama mechaniniais būdais;
- nekonvencinis – išgaunama iš smėlių (tar sandai) arba skalūnų (hidraulinis plėšymas, angl. fracking);
- išplėstinės atkūrimo technologijos (EOR) – vandens injekcija, CO2 injekcija, cheminės ar terminės procedūros, skirtos išgauti daugiau naftos iš telkinių.
Gilinimasis į gilesnius ar gilesnio slėgio vandenis reikalauja sudėtingos technologijos ir didelių investicijų.
Perdirbimas
Naftos perdirbimas vyksta gamyklose – rafinėse. Pagrindiniai perdirbimo etapai:
- atmosferinis frakcinis distiliavimas – žaliava atskiriama pagal virimo temperatūrą į frakcijas (nuo lengvųjų dujų iki sunkiųjų likučių);
- vakuuminė distiliacija – toliau skaidomos sunkios frakcijos be termiškų pokyčių;
- katalizinis ir terminis skilimas (cracking) – dideli molekuliniai junginiai skaidomi į mažesnius, naudojamus degalams;
- reformavimas, alkilinimas, izomerizacija – cheminės modifikacijos, gerinančios degalų savybes (detonacinį skaičių, plūdrumą ir pan.);
- hidrodesulfurizacija ir kiti valymo procesai – pašalinami sieros ir kiti teršalai;
- galutinis maišymas (blending) ir kokybės kontrolė prieš pateikimą rinkai.
Iš rafinavimo gaunami: benzinas, dyzelinas, žibalas, žaliava naftos chemijai (naftos frakcijos, naphtha), tepalai, bitumas, parafinai, sieros granulės ir kuro likučiai (pvz., kuro aliejus).
Naudojimas ir transportas
Naftos pagrindinė paskirtis – kuras transportui ir šilumos gamybai. Taip pat svarbi jos reikšmė pramonėje kaip žaliava:
- transporto degalai (benzinas, dyzelinas, aviacijos žibalas);
- šilumos ir energijos gamyba pramonėje ir namų ūkiuose (ten, kur tai leidžiama);
- žaliava petrochimijai – polimerai (plastikai), tirpikliai, cheminės medžiagos;
- bitumas keliams ir stogams, tepalai ir vaškai.
Transportuoti naftą galima vamzdynais, laivais (tanklaiviais), geležinkelio cisternomis ir sunkvežimiais. Kiekvienas transportavimo būdas turi savo rizikas ir saugos reikalavimus.
Naftos chemijos produktai:
- polietilenas ir polipropilenas — pagrindiniai plastikų tipai naudojami pakuotėms, vamzdžiams, žaislams;
- polivinilchloridas (PVC), polistirenas ir kiti polimerai;
- tirpikliai, plovikliai ir valikliai;
- sintetiniai gumos gaminiai automobilių padangoms ir kitoms pramonės reikmėms;
- sintetiniai pluoštai ir tekstilės žaliavos;
- trąšų ir pesticidų gamybai reikalingi tarpiniai junginiai;
- farmacinės medžiagos, dažai, lakai, parafinai ir kosmetikos sudedamosios dalys;
- iš naftos perdirbimo išgauta sieros (elementinė siera) naudojama pramonėje.
Aplinkos ir sveikatos poveikis
Naftos gamyba ir naudojimas turi reikšmingą poveikį aplinkai ir sveikatai: naftos išsiliejimai teršia vandenis ir krantus, deginimas sukelia oro taršą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, rafinavimas ir frakcinis skilimas gali skleisti toksiškas medžiagas (pvz., benzolį). Žmonių sveikatai pavojingas gali būti ir tiesioginis kontaktas su žaliąja nafta bei jos garais. Daugelyje šalių taikomos griežtos aplinkosaugos ir saugos taisyklės, degalų kokybės normos ir išmetamųjų teršalų kontrolė.
Saugumas ir klasifikacijos
Nafta yra labai degi ir gali būti sprogimo pavojus esant nepalankioms sąlygoms. Sandėliavimas ir transportavimas reikalauja atitinkamų cisternų, ventiliacijos, antistatinės įrangos ir avarinių planų. Dažnai naudojama tarptautinė klasifikacija pagal tankį (API), sieros kiekį (sweet/sour) ir klases pagal panaudojimą (pvz., greitai distiliuojamos frakcijos degalams).
Techninis faktas: vienas naftos barelis (barrel) prilygsta maždaug 159 litrams.
Ateitis ir alternatyvos
Pasaulis palaipsniui mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro: plėtojami atsinaujinantys energijos šaltiniai, elektriniai transporto sprendimai, vystyta biokuro ir vandenilio technologija bei efektyvesnės perdirbimo ir emisijų mažinimo priemonės. Tačiau nafta ilgą laiką išliks svarbi kaip žaliava pramonėje ir transportui, todėl pereinamasis laikotarpis reikalauja investicijų į švaresnes technologijas, energijos efektyvumą ir atliekų perdirbimą.

Nafta
Problemos
Naftos ištekliai yra riboti ir neatsinaujinantys. Kai kurie mano, kad po XXI a. pradžioje pasiekto naftos piko jis baigsis per 70 metų. Deginant naftą ar kitą iškastinį kurą, naftoje esanti anglis jungiasi su ore esančiu deguonimi ir susidaro anglies dioksidas, kuris yra oro teršalas. Anglį iš anglies dioksido gali pašalinti augalai.
Po žeme liko daug žalios naftos. Naftos bendrovės nurodo "atsargas", kurias kai kurie žmonės painioja su faktiniu po žeme esančiu naftos kiekiu, tačiau jos labiau susijusios su naftos gavybos naftos gręžiniais sąnaudomis. Didžioji dalis po žeme likusios naftos yra Artimuosiuose Rytuose, kurie nėra politiškai stabili pasaulio dalis. Kai kurios vyriausybės, turinčios daug naftos atsargų, bendradarbiauja per OPEC, kad išlaikytų mažą gavybą ir aukštas kainas. Daug naftos deginančių šalių politikai skundžiasi aukštomis naftos kainomis, nes dėl to skundžiasi rinkėjai. Tačiau daugelis aplinkosaugininkų nerimauja dėl žalos, kurią daro naftos naudojimas kaip kuro šaltinio (ypač dėl visuotinio atšilimo), todėl džiaugiasi, kai kainos išlieka aukštos, kad žmonės naudotų mažiau naftos.
Susiję puslapiai
- Asfaltas
- Anglis
- Gamtinės dujos
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra nafta?
A: Nafta, dar vadinama žalia nafta, yra tirštas ir juodas skystis, daugiausia sudarytas iš angliavandenilių.
K: Kur randama naftos?
A: Nafta dažniausiai randama gręžiant uolienas sausumoje arba jūroje, kontinentiniame šelfe. Pagrindiniai naftos gamintojai yra Artimuosiuose Rytuose, Amerikoje ir Rusijoje.
K: Kiek nafta svarbi kaip energijos šaltinis?
A: Nafta tiekia 38 % pasaulio energijos ir yra svarbiausias pasaulio kuro šaltinis.
K: Kaip nafta tampa naudingais mišiniais?
A: Naftos perdirbimo gamyklose frakcinio distiliavimo būdu nafta atskiriama į paprastesnius, naudingesnius mišinius, iš kurių gaunamos atskiros cheminės medžiagos, pavyzdžiui, benzinas (arba benzinas) automobiliams, žibalas lėktuvams ir bitumas keliams.
Klausimas: Kokią spalvą žalios naftos naftai suteikia bitumas?
A: Bitumas suteikia naftai tamsiai juodą spalvą; dauguma kitų cheminių medžiagų yra šiek tiek geltonos arba bespalvės.
K: Kaip galima transportuoti naftą?
A: Nafta lengvai transportuojama vamzdynais ir naftos tanklaiviais.
K: Kaip naudojama rafinuota nafta?
A Rafinuota nafta naudojama kaip degalai; daugiausia benzinas (benzinas) automobiliams, dyzeliniai degalai sunkvežimių, traukinių ir laivų dyzeliniams varikliams, žibalas reaktyviniams lėktuvams ir tepalai. Ji taip pat naudojama naftos chemijos produktų gamybai
Ieškoti