Degutas
Degutas yra lipnus juodas skystis, sudarytas iš tiršto aliejaus. Tai natūrali medžiaga, ištrykštanti iš žemės tokiose vietose kaip La Brea deguto duobės. Paprastai jis gaminamas kaitinant anglis cheminiame aparate.
Daugiausia dervos gaminama iš akmens anglių kaip šalutinis kokso gamybos produktas, tačiau ji taip pat gali būti gaminama iš naftos, durpių ar medienos. Destrukcinio distiliavimo metu iš tonos akmens anglių galima gauti 700 kg kokso, 100 litrų amoniako, 50 litrų akmens anglių dervos ir 400 m 3akmens anglių dujų.
Anksčiau tai buvo vienas iš dujų gamyklų produktų. Iš akmens anglių ar naftos pagamintas derva laikomas toksišku. Dėl didelio benzeno kiekio jis sukelia vėžį. Tačiau nedidelės koncentracijos derva naudojama kaip vaistas ant odos.
Deguto krosnys - tai sausos distiliavimo krosnys, naudojamos Skandinavijoje deguto gamybai iš medienos. Jos buvo statomos netoli miško, iš kalkakmenio arba iš primityvesnių skylių žemėje. Dugnas nuožulnus, kad degutas galėtų išbėgti į išleidimo angą. Mediena suskaldoma iki piršto dydžio ir tankiai sukraunama, o galiausiai sandariai uždengiama žemėmis ir samanomis, kad į vidų nepatektų oro. Ant viršaus sukraunama ir uždegama ugnis. Po kelių valandų degutas pradeda veržtis ir tebeveržiasi kelias dienas.
Degutą galima pagaminti iš kukurūzų stiebų kaitinant mikrobangų krosnelėje. Šis procesas vadinamas pirolize.
Naudoja
Degutas vartojamas odos ligai psoriazei gydyti, kur akmens anglių degutas yra veiksmingiausias. Degutas yra bendroji dezinfekavimo priemonė. Naftos derva taip pat buvo naudojama senovės Egipto mumifikacijai apie 1000 m. pr. m. e.[1]
Degutas buvo labai svarbi pirmųjų asfaltuotų kelių sudedamoji dalis. Bagdado gatvės pirmosios buvo asfaltuotos degutu VIII mūsų eros amžiuje. Degutas taip pat buvo naudojamas stogų čerpėms ir laivų bei valčių korpusams sandarinti. Tūkstantmečius medžio degutas buvo naudojamas burėms ir laivams impregnuoti, tačiau šiandien burės, pagamintos iš savaime vandeniui atsparių sintetinių medžiagų, tapo nebereikalingos. Medžio degutas vis dar naudojamas tradicinėms medinėms valtims ir istorinių bažnyčių, dengtų čerpėmis, stogams sandarinti, taip pat rąstinių pastatų išorinėms sienoms dažyti.
Sumaišius dervą su linų sėmenų aliejumi laku, gaunami dervos dažai. Deguto dažais galima apsaugoti medieną nuo atmosferos poveikio. Deguto dažus taip pat galima tonuoti įvairiais pigmentais, išgaunant permatomas spalvas ir išsaugant medienos tekstūrą.
Susiję puslapiai
- Asfaltas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra degutas?
A: Degutas yra lipnus juodas skystis, pagamintas iš tirštos naftos. Tai natūrali medžiaga, kuri gali būti gaminama iš akmens anglių, naftos, durpių ar medienos.
K: Kaip paprastai gaminamas degutas?
A.: Degutas paprastai gaminamas kaitinant anglis cheminiame aparate.
K: Kokie dar produktai susidaro gaminant degutą iš akmens anglių?
A: Gaminant degutą iš akmens anglių, taip pat susidaro kiti produktai, pavyzdžiui, koksas, likerinis amoniakas ir akmens anglių dujos.
K: Ar degutas laikomas toksišku?
A.: Taip, iš akmens anglių arba naftos gaminamas degutas laikomas toksišku dėl didelio benzeno kiekio. Tačiau mažos koncentracijos degutas gali būti naudojamas kaip vaistas ant odos.
K: Kas yra deguto deginimo krosnys?
A.: Deguto krosnys - tai sausos distiliavimo krosnys, naudojamos Skandinavijoje deguto gamybai iš medienos. Jas sudaro kalkakmenio arba primityvios duobės žemėje su išleidimo anga apačioje, kad degutas galėtų išeiti.
K: Kaip naudoti deguto deginimo krosnį?
A: Mediena turi būti suskaldyta į maždaug piršto dydžio gabalus ir tankiai sudėta į krūvą, o po to sandariai uždengta žemėmis ir samanomis, kad nepatektų oro. Tuomet ant šios krūvos reikia uždegti ugnį ir palikti ją kelioms valandoms, kol pradės lietis degutas, kuris išsisklaidys dar kelias dienas.
