Senovės Egiptas

Istorija

Archeologai, tyrinėjantys senovės žmonių paliktus daiktus, nustatė, kad palei Nilą žmonės gyveno labai seniai. Derlingos Nilo užliejamos lygumos leido žmonėms pradėti ūkininkauti. X tūkstantmetyje prieš mūsų erą Egipto gyventojai pradėjo auginti javų grūdus, pavyzdžiui, kviečius ir miežius. Kadangi jie vertėsi žemdirbyste, jie gyveno vienoje vietoje, o kadangi buvo įsikūrę, jų visuomenė tapo sudėtingesnė. Tai buvo svarbus žingsnis žmonijos civilizacijos istorijoje.

Šis Egipto istorijos laikotarpis vadinamas ikidinastiniu, nes jis vyko prieš susiformuojant didelėms dinastinėms karalystėms. Apie 5500 m. pr. m. e. Nilo slėnyje gyvenusios nedidelės gentys išsivystė į įvairias kultūras. Kiekviena jų pradėjo auginti javus ir gyvulius. Kiekviena jų turėjo savo keramikos ir asmeninių daiktų, pavyzdžiui, šukų, apyrankių ir karoliukų. Aukštutiniame Egipte, pietinėje šalies dalyje, viena ankstyviausių kultūrų buvo badarų kultūra. Ji žinoma dėl aukštos kokybės keramikos, akmeninių įrankių ir vario naudojimo. Po jų sekė Amratijos ir Gerzijos kultūros.

Skirtingi senovės Egipto istorijos laikotarpiai:

• Priešistorinis laikotarpis (5500-3000 m. pr. m. e.)
• Ankstyvasis dinastinis laikotarpis (1-oji ir 2-oji dinastijos, 3000-2700 m. pr. m. e.)
• Senoji karalystė (3-ioji - 6-oji dinastijos, 2700 - 2180 m. pr. m. e.)
• Pirmasis tarpinis laikotarpis (7-11 dinastijos, 2180-2050 m. pr. m. e.)
• Vidurinioji karalystė (XI-XIV dinastijos, 2080-1640 m. pr. m. e.)
• Antrasis tarpinis laikotarpis (XV-XVII dinastijos, 1640-1560 m. pr. m. e.; hiksai)
• Naujoji karalystė (18-20 dinastijos, 1560-1070 m. pr. m. e.)
• Trečiasis tarpinis laikotarpis (21-25 dinastijos, 1070-664 m. pr. m. e.)
• Vėlyvasis laikotarpis (26-31 dinastija, 664-323 m. pr. m. e.; persai)
• graikų-romėnų Egiptas (323-30 m. pr. m. e.; nuo Ptolemėjų iki romėnų)

Tarpiniais laikotarpiais buvo laikotarpiai, kai tradicinė sistema žlugo, šalis buvo suskaldyta arba į ją įsiveržė užsienio valdovai. Egipto kultūra ir klimatas buvo palyginti stabilūs, palyginti su kitomis Artimųjų Rytų šalimis. Nepaisant to, būta laikotarpių, kai jų valdžiai buvo metami iššūkiai, o kartais ji būdavo nuverčiama.

Vyriausybė

Senovės Egiptas buvo suskirstytas į daugybę skirtingų rajonų, vadinamų sepatais. Pirmieji skyriai atsirado priešistoriniu laikotarpiu, bet tada tai buvo nedideli miestai-valstybės, kurie valdė patys save. Atėjus į valdžią pirmajam faraonui, sepatai išliko ir buvo panašūs į daugelio dabartinių šalių apskritis. Ilgą laiką jie iš esmės išliko tokie patys - jų buvo 42, ir kiekvieną jų valdė faraono parinktas valdytojas. Vėlesniais metais apygardos buvo vadinamos nomais, o valdytojas - nomarchu.

Senovės Egipte buvo daug įvairių mokesčių, tačiau tikrų pinigų nebuvo, todėl žmonės vieni kitiems mokėjo prekėmis arba darbu. Mokesčių rinkimą prižiūrintis asmuo buvo raštininkas, ir kiekvienas Egipto mokesčių rinkėjas kiekvieną dieną jam turėdavo pranešti, kiek mokesčių surinko. Kiekvienas žmogus mokėjo skirtingus mokesčius pagal savo atliekamą darbą: amatininkai mokėjo prekėmis, medžiotojai ir žvejai - maistu, o kiekvienas šalies namų ūkis kasmet turėjo mokėti darbo mokestį, padėdamas dirbti šaliai reikalingus darbus, pavyzdžiui, kasybos ar kanalų tiesimo darbus. Daug turtingų egiptiečių mokėjo vargingesniems žmonėms, kad šie tai atliktų už juos.

Narmero palete užfiksuotas Aukštutinio ir Žemutinio Egipto suvienijimas, ~3200 m. pr. m. e. Originalas saugomas Egipto muziejuje Kaire.

Kalba ir raštas

Kalba

Kalbą galima suskirstyti į šešis laikotarpius:

1. Archajinis egiptiečių (iki 3000 m. pr. m. e.). Ši kalba buvo rasta ant keramikos raižinių.
2. Senoji egiptiečių kalba (3000-2000 m. pr. m. e.). Ši kalba buvo vartojama Senosios karalystės ir Pirmojo tarpinio laikotarpio metu. Ji buvo randama piramidėse arba egiptiečių kapavietėse ir buvo pirmoji kalbos versija, turėjusi daugiskaitos laiką, kuris rodo, kad buvo kalbama apie daugiau nei vieną objektą.
3. Vidurinysis egiptiečių (2000 m. pr. Kr. - 1300 m. pr. Kr.). Ši kalba vadinama klasikine egiptiečių kalba. Ji aptinkama ant visų Egipto daiktų ir kapaviečių, įskaitant egiptietiškus karstus. Šiuo laikotarpiu buvo rašomos knygos apie mokslą ir visuomenę, o daug dalykų, kuriuos žinome apie to meto religiją, užrašyti klasikine egiptiečių kalba. Net po to, kai žmonės nustojo kalbėti šia egiptiečių kalba, rašytojai ją vis dar naudojo rašydami knygas.
4. Vėlyvasis egiptiečių (1300 m. pr. m. e. - 700 m. pr. m. e.). Tai Naujosios karalystės, kuri buvo geriausias Egipto istorijos laikotarpis, kalba. Šiuo laikotarpiu buvo dalijamasi daugybe žinių, todėl turime daug labai senų knygų, parašytų vėlyvąja egiptiečių kalba. Daugelis žmonių mano, kad ši kalbos versija buvo labai panaši į tą, kuria kalbėjo egiptiečiai.
5. Demotinė egiptiečių kalba (700 m. pr. m. e. - 400 m. e. m.)
6. koptų egiptiečių kalba (nuo 300 m. e. m. iki 1700 m. e. m.)

Rašymas

Hieroglifai

Egipte buvo rašoma hieroglifais, kurie yra viena iš dviejų seniausių rašytinių kalbų (kita - šumerų raidyno raštas). Hieroglifų raštas atsirado apie 3200 m. pr. m. e., jį sudaro apie 500 simbolių. Hieroglifas gali reikšti žodį, garsą arba nebylų determinatyvą (kuris aiškiai nurodo, ką ženklas reiškia). Tas pats simbolis skirtingomis aplinkybėmis gali būti naudojamas skirtingais tikslais. Hieroglifai buvo skirti viešiesiems tikslams, naudojami ant akmeninių paminklų ir kapavietėse. Tai buvo menas, o dažnai ir politinė propaganda.

Hieratinis raštas

Raštas, kurį šventikai naudojo kasdieniam rašymui ant papiruso, medžio ar audinio. Kasdien rašydami raštininkai naudojo kursyvo rašto formą, vadinamą hieratiniu raštu, kuris buvo greitesnis ir paprastesnis. Oficialūs hieroglifai gali būti skaitomi eilutėmis arba stulpeliais bet kuria kryptimi (nors paprastai rašoma iš dešinės į kairę), o hieratinis raštas visada buvo rašomas iš dešinės į kairę, paprastai horizontaliomis eilutėmis.

Demotinis raštas

Raštas, kurį naudoja paprasti žmonės. Pagrindiniu rašto stiliumi tapo nauja rašto forma - demotika. Būtent ši rašto forma ir oficialūs hieroglifai lydi graikišką tekstą ant Rozetės akmens.

Koptų raštas

Koptų raštas yra modifikuota graikų abėcėlė. Koptų kalba yra paskutinė egiptiečių kalbos pakopa (šiuolaikiniai egiptiečiai kalba arabų kalbos dialektu).

Literatūra

Kai kurie senovės egiptiečių literatūros kūriniai išliko iki šių dienų. Tai mokomieji tekstai, pavyzdžiui, Ptahhotepo "Aiškinimai", Amenemopės pamokymai ir Eberso papirusas. Eberso papirusas yra vienas ankstyviausių kada nors rastų medicininių tekstų. Taip pat yra eilėraščių ir pasakojimų.

• Sinuhės istorija

Senovės Egipto žmogžudystės mįslė, parašyta apie 1800 m. pr. m. e.

• Ipuvero papirusas

Eilėraštis apie Egipto visuomenės žlugimą - kai kas mano, kad tai istorija iš Išėjimo knygos, žydų ir krikščionių Biblijos knygos.

• Vestkarų papirusas

Istorijų apie faraoną Chufu, kurias papasakojo jo sūnūs, ciklas.

• Papirusas Harris I

Ilgiausias kada nors Egipte rastas papirusas.

• Wenamuno istorija

Senovinis nuotykių pasakojimas apie kunigą, kuris eina atsiimti dovanų iš karaliaus.

Koptų užrašas


Demotinis raštas Rozetės akmenyje


Seniausias hieratinio rašto pavyzdys, naudotas chirurginiam dokumentui, datuojamas apie 1600 m. pr. m. e.


Hieroglifai


Rašymas ant kapo sienos


Rozetės akmuo (apie 196 m. pr. m. e.) leido lingvistams pradėti hieroglifų iššifravimo procesą. Britų muziejus

Religija

Senovės egiptiečiams religija buvo labai svarbi. Egiptiečiams gyvūnai buvo šventi ir garbinami. Todėl egiptiečiai labai anksti prijaukino gyvūnus arba pasidarė juos naminiais gyvūnais ir labai jais rūpinosi. Kiekvieno Egipto miesto centras buvo šventykla, o šis pastatas, be religinių apeigų, buvo naudojamas ne tik religinėms apeigoms, bet ir įvairioms reikmėms - nuo rotušės iki universiteto.

Kadangi egiptiečiai buvo labai religingi, jie sukūrė daugybę savo dievų meno kūrinių. Šiame mene vaizduojamos įvairios dieviškos arba šventos būtybės, įskaitant faraoną, kuris buvo laikomas dievu.

Egiptiečiams pomirtinis gyvenimas taip pat buvo labai svarbus, todėl jie žinomi kaip mumifikuojantys savo mirusiuosius. Šios mumijos šiandien svarbios mokslininkams, nes jos pasakoja apie egiptiečių gyvenimo būdą.

Visi dievai buvo svarbūs, bet kai kurie buvo svarbesni už kitus. Deivės pavyzdys - Izidė, dangaus deivė. Kitas svarbaus dievo pavyzdys - Ra, kuris buvo saulės dievas. Mažiau žinomas Nilo ir krokodilų dievas buvo vardu Sobekas, o tai gana neįprastas vardas. Bastet buvo kačių deivė, todėl senovės egiptiečiai jos garbei mumifikuodavo kates, ji taip pat buvo apsaugos, džiaugsmo ir šeimų deivė.

Gizos piramidės

Žemės ūkis

Turtingą derlingą dirvožemį kasmet užlieja Nilo upė. Todėl senovės egiptiečiai galėjo gaminti daug maisto, todėl gyventojai galėjo daugiau laiko ir išteklių skirti kultūriniams, technologiniams ir meniniams užsiėmimams. Senovės Egipte mokesčiai buvo skaičiuojami atsižvelgiant į asmeniui priklausančios žemės kiekį.

Egipto žemdirbystė priklausė nuo Nilo upės ciklo. Egiptiečiai pripažino tris metų laikus: Nilas skirstė į tris etapus: Acheto (potvynis), Pereto (sodinimas) ir Šemu (derliaus nuėmimas). Potvynių sezonas tęsdavosi nuo birželio iki rugsėjo, upės pakrantėse nusėsdavo mineralinių medžiagų turtingo dumblo sluoksnis, idealiai tinkantis pasėliams auginti. Nuslūgus potvynio vandeniui, auginimo sezonas tęsėsi nuo spalio iki vasario mėn. Ūkininkai suarė ir pasėjo sėklas laukuose, kurie buvo drėkinami grioviais ir kanalais. Egipte iškrito nedaug kritulių, todėl žemdirbiai buvo priklausomi nuo Nilo, kad galėtų laistyti pasėlius.^p514 Kovo-gegužės mėn. ūkininkai nuimdavo derlių pjautuvais, kurie būdavo kuliami kūlėmis, kad šiaudai atsiskirtų nuo grūdų. Vijant grūdus, nuo jų buvo pašalinamos pelai, o grūdai buvo malami į miltus, verdami alui gaminti arba saugomi vėlesniam naudojimui. ^p506

Linai buvo auginami dėl jų stiebų pluošto. Šie pluoštai buvo dalijami išilgai ir verpiami į siūlus, iš kurių buvo audžiami lininiai audiniai ir siuvami drabužiai. Nilo upės pakrantėse augęs papirusas buvo naudojamas popieriui gaminti. Daržovės ir vaisiai buvo auginami sodo sklypuose netoli gyvenamųjų namų ir aukštesnėse vietose, juos reikėjo laistyti rankomis. Daržovės buvo porai, česnakai, melionai, moliūgai, moliūgai, ankštinės daržovės, salotos ir kitos kultūros, taip pat vynuogės, iš kurių buvo gaminamas vynas. ^{p577; 630}

Dauguma gyvūnų buvo laikomi kaip maistas. Kai kurie gyvūnai buvo laikomi kaip naminiai gyvūnai. Egiptui buvo svarbūs visų rūšių gyvūnai. Senovės egiptiečiai suprato gyvūnus. Jie laikė ožkas, kiaules, antis, karves ir žąsis.

Sennedžema savo laukus aria su pora jaučių, kurie naudojami kaip naminiai gyvuliai ir maisto šaltinis.


Antkapiniame reljefe pavaizduoti darbininkai, kurie prižiūrėtojo vadovaujami aria laukus, nuima derlių ir kulia grūdus.

Medicina

Senovės egiptiečiai turėjo tam laikmečiui pažangių medicinos žinių. Jie atliko operacijas, sutvarstydavo lūžusius kaulus ir netgi žinojo apie vaistus. Kai kurie senovės egiptiečių naudoti vaistai buvo medus ir motinos pienas arba gazelės pienas. Manoma, kad jie ne tik turėjo gydomųjų savybių, bet ir buvo naudojami piktosioms dvasioms ir demonams atbaidyti. Lengviausia įsitikinti, kokie geri buvo jų vaistai, pažvelgus į iki mūsų dienų išlikusius medicininius papirusus. Edvino Smito papirusas yra seniausias pasaulyje išlikęs chirurgijos dokumentas, sukurtas apie 1600 m. pr. m. e. Tekste išsamiai aprašoma anatomija, 48 rūšių medicininių problemų tyrimas, diagnozė, gydymas ir prognozė.

Piramidės

Senovės Egipto piramidės yra akmenų mūro statiniai. Tai geriausiai žinomi piramidžių statiniai ir vieni didžiausių kada nors pastatytų pastatų. Egipte aptikta daugiau kaip 130 piramidžių. Dauguma jų buvo pastatytos vakarinėje Nilo upės pusėje, dykumų vietovėse. Egipto piramidėse dažnai yra kamerų ir praėjimų. Piramidės buvo statomos kaip Egipto karalių laidojimo vietos prieš senosios karalystės pradžią iki viduriniosios karalystės pabaigos. Kadangi egiptiečiai saugojo rašytinius dokumentus, žinome apie kai kurių piramidžių statybą.

Didžioji Gizos piramidė yra didžiausia ir garsiausia piramidė. Ji buvo pastatyta faraonui Chufu. Ji yra daugiau kaip 140 metrų aukščio ir buvo statoma 20 metų. Ji įtraukta į septynių pasaulio stebuklų sąrašą. Pakopinė piramidė Sakkaroje yra ankstyviausia piramidė, išlikusi iki šių dienų. Ji pastatyta 2630 m. pr. m. e. Kr. ir buvo faraono Džosero laidojimo vieta. Pakopinės piramidės architektas buvo Imhotepas.

Kiti pasiekimai

Inžinerija Egipte buvo svarbi veikla. Inžinieriai galėjo išmatuoti ir ištirti atstumą tarp dviejų taškų. Jie suprojektavo ir pagamino piramides, kurios geometriškai yra beveik tobulos. Jie mokėjo gaminti cementą ir sukūrė didelius drėkinimo tinklus.

Mokslas taip pat buvo svarbus. Egipte buvo naudojama matematika, o statant piramides buvo naudojamas aukso pjūvis.

Kitas egiptiečių gebėjimas buvo stiklo gamyba. Archeologai kapavietėse visoje šalyje rado daugybę karoliukų, stiklainių, figūrėlių ir papuošalų. 2005 m. buvo rastos senovinio stiklo gamybos fabriko liekanos.

Laiko juosta

Priešistorė

• 3500 m. pr. m. e.: išrastas stalo žaidimas "Senet".
• 3500 m. pr. m. e.: sukurtas fajansas - seniausia pasaulyje keraminė keramika.

Dinastinis

• 3300 m. pr. m. e.: pirmą kartą sukurti bronzos dirbiniai
• 3200 m. pr. m. e.: sukurti hieroglifai
• 3100 BC: Naudojama dešimtainė sistema
• 3100 m. pr. m. e.: Sinajaus kalne pradėta kasyba
• 3100 m. pr. m. e.: Egipto mieste Abydose statomi laivai.
• 3000 m. pr. m. e.: vyksta prekyba tarp Egipto ir Palestinos
• 3000 m. pr. m. e.: pradėtas naudoti varinis vandentiekis
• 3000 m. pr. m. e.: pirmą kartą panaudotas papirusas (senovinis popierius)
• 3000 m. pr. m. e.: pirmasis dokumentuotas vaistų naudojimas
• 2900 m. pr. m. e.: galbūt pirmą kartą senovės pasaulyje panaudotas plienas
• 2700 m. pr. m. e.: atlikta pirmoji operacija
• 2700 m. pr. m. e.: inžinieriai naudojo geodeziją
• 2700 m. pr. m. e.: hieroglifai nebeatspindi tik žodžių paveikslėlių, bet yra pagrįsti garsais.
• 2600 m. pr. m. e. sukurtos Didžiosios Gizos piramidės
• 2600 m. pr. m. e.: vyksta laivybos ekspedicijos
• 2600 m. pr. m. e.: pirmą kartą panaudotos baržos
• 2600 m. pr. m. e.: sukurta Džosero piramidė
• 2600 m. pr. m. e.: sukurtos Menkaurės piramidė ir Raudonoji piramidė
• 2200 m. pr. m. e.: Egipto valdžia žlugo, todėl daugybė skirtingų žmonių bandė tapti karaliais.
• 1900 m. pr. m. e.: galimas Nilo ir Raudonosios jūros kanalo sukūrimas
• 1650 m. pr. m. e.: parašytas Rindo matematinis papirusas, kuriame pateikiamos geometrijos, aritmetikos ir algebros žinios.
• 1600 m. pr. m. e.: parašytas Edvino Smito papirusas, iš kurio matyti, kad jis išmano pažangius medicinos metodus.
• 1550 m. pr. m. e.: parašytas Eberso medicininis papirusas - pirmasis dokumentas apie auglius.
• 1500 m. pr. m. e.: stiklo gamyba
• 1258 M. PR. M. E: Pirmoji žinoma taikos sutartis (Ramzis II)
• 1160 m. pr. m. e. - Turino papirusas, pirmasis geologinis ir topografinis žemėlapis.

Susiję puslapiai

• Senoji Egipto karalystė
• Vidurinioji Egipto karalystė
• Naujoji karalystė
• Hačepsuta
• Ramzis II
• Kleopatra VII