Aukštutinis Egiptas: apibrėžimas, istorija ir geografinės savybės
Aukštutinis Egiptas – tai siaura, išilgai Nilo besidriekianti žemės juosta, apimanti upės slėnį nuo dabartinio Asuano iki teritorijos į pietus nuo dabartinio Kairo. Šiaurinė Aukštutinio Egipto dalis tarp El Aijato ir Ašiuto kartais vadinama Viduriniuoju Egiptu. Tai teritorija, kurioje Nilo oazė plati pakankamai, kad leistų intensyvią žemdirbystę, o aplink ją driekiasi sausos dykumos – Vakarų ir Rytų dykumos.
Geografinės savybės
Aukštutinis Egiptas iš esmės sutampa su Nilo žemuma priešais pirmąją kataraktą: pietinė siena dažnai laikoma prie Asuano, kur upės vagą trukdo granito rifai. Nilo vaga čia yra siaura – dažniausiai tik keletas dešimčių kilometrų pločio žalios juostos, o už jos prasideda smėlio dykuma. Klimatas – labai sausas ir karštas, metinės kritulų normos minimalios; gyventojai ir ūkininkai istoriniu laikotarpiu buvo tiesiogiai priklausomi nuo Nilo potvynių ir jų turtingų nuosėdų.
Istorija ir kultūra
Aukštutinis Egiptas buvo senovės Egipto politinis, ekonominis ir kultūrinis centras daugelį šimtmečių. Jis buvo vadinamas Ta Šemau, o tai reiškia "nendrių kraštas" — pavadinimas atspindi upės deltos ir pakrančių augmeniją bei svarbą žemdirbystei. Istoriniais laikais regionas buvo padalintas į vietines valdžias, bet ypatingai reikšmingu miestu tapo Tėbai, kuris ilgą laiką buvo Aukštutinio Egipto administracinis ir religinis centras.
Aukštutinis Egiptas turėjo glaudžius ryšius su pietinėmis kaimyninėmis teritorijomis (Nilą už pietinių kataraktų užimančia Nubija/Kušu), o prekyba, karinės ekspedicijos ir kultūrinė įtaka keitėsi abiem kryptimis. Regionas paliko gausias archeologines vertybes: didžiuliai kapų kompleksai (pvz., Karalių slėnis prie Tebų), šventyklos (Karnakas, Luksoras) ir kiti paminklai, kurie iki šiol liudija apie Aukštutinio Egipto reikšmę.
Administracija: nomai
Aukštutinis Egiptas buvo suskirstytas į dvidešimt du rajonus, vadinamus nomais. Pirmasis nomas buvo maždaug dabartinio Asuano vietoje, o dvidešimt antrasis – dabartiniame Atfiche (Afroditopolyje), į pietus nuo Kairo. Kiekvienas nomas turėjo savo administracinį centrą, vietinį dievybę ir herbą; tokia padalijimo sistema padėjo valdyti ilgą, siaurą žemės ruožą ir surinkti mokesčius bei organizuoti darbo jėgą statyboms ir žemės ūkiui.
Heraldika ir simboliai
Aukštutiniam Egiptui atstovavo aukštas baltosios karūnos gedetas, o jo simbolis buvo žydintis lotosas. Baltos karūna (Hedjet) simbolizavo valdžią ir regioninę tapatybę bei dažnai buvo vaizduojama kartu su žemutinio Egipto raudonąja karūna, sudarant dvigubą karūną, kuri reiškė viso Egipto vienybę.
Archeologinė reikšmė
Aukštutinis Egiptas yra vienas svarbiausių archeologinių regionų pasaulyje. Tebų apylinkėse randami faraonų kapai, religiniai paminklai ir memuarinės kolonos, o Asuano apylinkėse – granito karjerai, kurie tiekė medžiagas faraonų statiniams. Išsaugotos freskos, hieroglifai ir kitos materialios kultūros liekanos leidžia rekonstruoti politinę, religinius ritualus ir kasdienį gyvenimą per tūkstantmečius.
Vykstantys pokyčiai ir šiuolaikiniai iššūkiai
Moderniais laikais dideli pokyčiai regione įvyko statant Asuano aukštą užtvanką (Aswan High Dam), kuri sumažino potvynių nuspėjamumą ir leido kontroliuoti vandens tiekimą, bet taip pat pakeitė sedimentų srautą, turėjo ekologinių pasekmių ir užliejo daugelį archeologinių vietovių (dalis jų perkelta arba ištirta prieš užtvankos uždarymą). Šiuolaikinis Aukštutinis Egiptas susiduria su problemomis, tokiomis kaip dirvožemio sūraus kaupimasis, dirbamos žemės mažėjimas, vandens valdymo iššūkiai ir poreikis pusiausvyrai tarp žemės ūkio, pramonės ir turizmo poreikių.
Pastaba apie gyventojus
Regioną tradiciškai apgyvendino įvairios etninės ir kultūrinės grupės, tarp jų ir beduinai bei nubiečiai. Istoriškai dykumose gyvenusios beduinų gentys keldavosi ir migruodavo, o kai kurios jų grupės vėliau krypo į Šiaurės Afriką, į sritis, kurias šiandien apima Tunisas ir rytinis Alžyras (Constantinois). Tačiau Aukštutinio Egipto tapatybė visada glaudžiai siejosi su Nilu ir jo teikiamais ištekliais.
Apibendrinant: Aukštutinis Egiptas – tai geografiškai siauras, tačiau kultūriškai ir istoriškai labai reikšmingas regionas, kuris buvo senovės Egipto šaknų, valdžios centrų ir ryškių simbolių lopšys bei išlieka svarbiu objektu tiek archeologams, tiek kasdienio gyvenimo stebėtojams.
Žemutinio ir Aukštutinio Egipto žemėlapis
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Aukštutinis Egiptas?
A: Aukštutinis Egiptas - tai siaura žemės juosta abipus Nilo, besitęsianti nuo dabartinio Asuano iki teritorijos į pietus nuo dabartinio Kairo.
K: Kaip kartais vadinama šiaurinė Aukštutinio Egipto dalis?
A: Šiaurinė Aukštutinio Egipto dalis, esanti tarp El Aijato ir Ašiuto, kartais vadinama Viduriniuoju Egiptu.
K: Kaip senovėje buvo vadinamas Aukštutinis Egiptas?
A: Aukštutinis Egiptas buvo vadinamas Ta Šemau, kas reiškia "nendrių kraštas".
K: Kiek apygardų buvo Aukštutiniame Egipte?
A: Aukštutinis Egiptas buvo padalytas į dvidešimt du rajonus, vadinamus nomais.
K: Kur buvo pirmasis ir paskutinis Aukštutinio Egipto nomas?
A: Pirmasis nomas buvo maždaug dabartinio Asuano vietoje, o dvidešimt antrasis - dabartiniame Atfiche (Afroditopolyje), į pietus nuo Kairo.
K: Koks buvo Aukštutinio Egipto administracinis centras didžiąją faraoniškojo Egipto istorijos dalį?
A: Didžiąją faraoniškojo Egipto istorijos dalį Aukštutinio Egipto administracinis centras buvo Tėbai.
K: Koks buvo Aukštutinio Egipto simbolis?
A: Aukštutinį Egiptą reprezentavo aukštas baltosios karūnos gedetas, o jo simbolis buvo žydintis lotosas.
