Graikų raštas
Šiuolaikinėje graikų abėcėlėje yra 24 raidės. Ji naudojama graikų kalbai rašyti.
Manoma, kad iš graikų abėcėlės kilo visos svarbiausios Europos abėcėlės. Maždaug X a. pr. m. e. abėcėlė buvo pasiskolinta iš finikiečių abėcėlės ir daug kartų pakeista, kad tiktų graikų kalbai. Pagrindinis pakeitimas buvo tas, kad kai kurios finikiečių raidės, skirtos graikų kalboje nevartojamiems garsams, buvo pakeistos į balses. Finikiečiai savo abėcėlę rašė be balsių, todėl šis pakeitimas palengvino skaitymą. Šis pakeitimas taip pat geriau tiko indoeuropiečių kalboms, kurios nenaudojo sąskambiais pagrįstų šaknų (tai reiškia, kad pagrindinė žodžio reikšmė remiasi sąskambių eilute), kaip semitų kalbose, pavyzdžiui, finikiečių, arabų, hebrajų ir aramėjų. Dar vienas pokytis - kai kurios naujos raidės buvo sugalvotos garsams, kurie buvo graikų kalboje, bet ne finikiečių kalboje. Iš pradžių graikų kalba buvo rašoma iš dešinės į kairę, kaip ir finikiečių kalba, bet po VI a. pr. m. e. pradėta rašyti iš kairės į dešinę.
Ankstyvoji graikų abėcėlė šiek tiek skyrėsi priklausomai nuo to, kurioje graikų pasaulio dalyje ji buvo naudojama. Dvi pagrindinės rūšys buvo rytinė ir vakarinė. Tačiau ilgainiui visi graikai pradėjo naudoti tą pačią abėcėlę, ypač po to, kai 403 m. pr. m. e. Atėnuose buvo oficialiai priimta Mileto joniškoji abėcėlė. Kiek vėliau tą patį padarė ir likusi Graikijos dalis, o 350 m. pr. m. e., Aleksandro Didžiojo gyvenimo laikotarpiu, beveik visi graikai naudojo tą pačią dvidešimt keturių raidžių graikų abėcėlę.
Vėliau graikų mokslininkas ir gramatikas Aristofanas iš Bizantijos (apie 257-185 m. pr. m. e.) sugalvojo tris diakritinius ženklus (akcento ženklus): ūmųjį, didįjį ir apvalųjį, kuriais žymimas graikiškų žodžių tonas arba aukštis.
Nors graikiškos raidės iš pradžių tiksliai atspindėjo visus pagrindinius graikų kalbos garsus, ilgainiui graikų kalbos garsai keitėsi. Kai kurie balsių garsai ėmė skambėti panašiai vienas į kitą, aspiracinės bevardės galūnės tapo bevardėmis frikatyvinėmis, o balsinės galūnės - balsinėmis frikatyviniais. Apie tai, kaip skambėjo senesni graikų kalbos tarimai, galima spręsti iš lotyniškų ir angliškų graikiškų skolintų žodžių, tokių kaip "philosopher", "Chimera", "Cyprus" ir "Thessalonica", rašybos.
Šiurkštus kvėpavimas arba "H" garsas
Kitas diakritinis ženklas yra kablelis, paprastai dedamas virš pradinių balsių. Jis rodo, ar yra raidės H garsas, ar ne. Mūsų standartiniame ženklų rinkinyje jo nėra. Jei šis kablelį primenantis diakritinis ženklas virš balsio yra atvirkštinis, jis rodo, kad prieš balsį, diftongą ar rikį yra garsas /h/. Taigi graikiškas vardas Ἕκτωρ tariamas Hektōr, o ne Ektor. Kitas pavyzdys - ἥρως, tariamas hḗrōs ("herojus").
Šiuolaikinė ortografija
1982 m. Graikijos valstybė patvirtino naują, supaprastintą ortografiją, vadinamą "monotonine", kuri oficialiai naudojama šiuolaikinėje graikų kalboje. Joje vartojamas tik vienas kirčio ženklas - kirčiuotė. Juo žymimas pabrėžtasis daugiaskiemenių žodžių, t. y. žodžių, turinčių daugiau nei vieną skiemenį, skiemuo.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kiek raidžių yra šiuolaikinėje graikų abėcėlėje?
A: Šiuolaikinėje graikų abėcėlėje yra 24 raidės.
K: Kokia kalba rašoma graikų abėcėle?
A: Graikų abėcėlė naudojama graikų kalbai rašyti.
K: Ar yra daugumos graikiškų raidžių atitikmenų anglų kalba?
A: Taip, dauguma graikų abėcėlės raidžių turi atitikmenis anglų kalboje.
K: Iš kur graikai gavo savo abėcėlę?
A: Apie X a. pr. m. e. graikai pasiskolino abėcėlę iš finikiečių abėcėlės, kurią šiek tiek pakeitė, kad pritaikytų graikų kalbai.
K: Kaip buvo lengviau skaityti, kai reikėjo prekiauti su kitomis kultūromis?
A: Balsiai buvo pridėti, kad būtų lengviau skaityti prekiaujant su kitomis kultūromis, nes indoeuropiečių kalbose nenaudojamos sąskambių šaknys, kaip semitų kalbose, pavyzdžiui, finikiečių, arabų, hebrajų ir aramėjų.
K: Kuria kryptimi buvo rašoma ankstyvojoje graikų kalboje?
A: Ankstyvoji graikų kalba buvo rašoma iš dešinės į kairę, kaip ir finikiečių kalba. Tačiau po VI a. pr. m. e. ji pradėta rašyti iš kairės į dešinę.
K: Kas ir kada išrado diakritinius ženklus (kirčio ženklus)?
A: Apie 257-185 m. pr. m. e. bizantiškasis Aristofanas išrado diakritinius ženklus (akcento ženklus), norėdamas pažymėti žodžių toną ar aukštį šnekamojoje kalboje.
