Frikatyvinis priebalsis (trumpiau – frikatyvas) yra priebalsis, susidarantis tuomet, kai oras prateka per siaurą burnos ar gerklės plyšį ir susidaro turbulencija (triukšmingas srautas). Skirtingai nuo uždaromųjų priebalsių (pvz., plozyvų), kur oras trumpam sustoja ir vėliau staiga paleidžiamas, frikatyvuose oro srautas nuolat praeina siauroje tarpo vietoje ir girdimas kaip „šniokštimas“ ar „šniurkštimas“.
Frikatyvai skiriasi pagal:
- vietą artikuliacijoje (pvz., lūpų ir dantų – labiodentalūs, liežuvio ir alveolių sritis – alveoliniai, tarp dantų – interdentalūs, postalveoliniai ir pan.);
- balso naudojimą – jie gali būti balsiniai (su balso virpesiais) arba nebalsiniai (be balso);
- spektrinę kokybę – sibilantai (sibilantai) sukuria ryškią, aukšto dažnio „švokštimo“ charakteristiką, o nesibilantai yra tyliau skambantys.
Terminas sąskambis anksčiau tekste nurodė garsą, susidarantį dėl oro srauto per mažą skylutę. Tokie garsai dažnai gimsta ir burnoje, pavyzdžiui, tarp dantų esantys tarpeliai gali duoti interdentalinius frikatyvus. Kai tokie tarpeliai sukuria ryškų „švokštimo“ garsą, toks frikatyvas vadinamas sibilantu.
Pavyzdžiai anglų kalboje
Anglų kalboje yra keletas dažnai pasitaikančių frikatyvų. Jie gali būti nebalsiniai (be balso) arba balsiniai (su balso virpesiais). Pavyzdžiai:
- Nebalsiniai (voiceless): [f] (pvz., „fine“), [θ] (pvz., „think“), [s] (pvz., „see“), [ʃ] (pvz., „ship“), [h] (pvz., „house“).
- Balsiniai (voiced): [v] (pvz., „vine“), [ð] (pvz., „this“), [z] (pvz., „zoo“), [ʒ] (pvz., „measure“).
Keli jau minėti sibilantai anglų kalboje yra [s], [z], [ʃ] ir [ʒ], kurie skiriasi ne tik pagal balso buvimą, bet ir pagal liežuvio padėtį bei triukšmo spektrą. Be frikatyvų, anglų kalboje yra ir afrikatų (pvz., [tʃ] „church“, [dʒ] „judge“), kurie susideda iš uždaro elemento, po kurio eina frikatyvinė dalis.
Praktiniai pastebėjimai ir priešpriešos
Frikatyvai dažnai sudaro minimalines poras su priešingais balsingumo variantais (pvz., [f] vs. [v], [θ] vs. [ð], [s] vs. [z]), todėl balso buvimas yra lemiamas foneminės reikšmės skirtumas daugelyje kalbų. Sibilantai paprastai yra akustiniu požiūriu ryškesni ir todėl lengviau atpažįstami nei kiti, tyliai skambantys frikatyvai.
Santraukoje: frikatyviniai priebalsiai atsiranda dėl oro srauto per siaurą plyšį, jie gali būti balsiniai arba nebalsiniai, turi skirtingas artikuliacijos vietas ir akustiškai skiriasi (ypač sibilantai). Anglų kalba pateikia daug gerų pavyzdžių, kuriuos lengva atpažinti ir praktikuoti.