Dantis yra vienas iš kietų, baltų burnoje esančių darinį primenančių organų. Dantys (daugiskaita) padeda kramtyti maistą. Kramtyti reiškia suskaldyti ir sutrinti maistą, kad jį būtų galima praryti (įstumti į skrandį), tačiau dantys atlieka ir kitas funkcijas: padeda kalbėti, formuoja veido kontūrus ir kai kuriais atvejais tarnauja kaip gynybos arba grobio gaudymo priemonė.

Dauguma stuburinių gyvūnų turi dantis arba jų atitikmenis. Paukščiai yra didžiausia grupė, kuri neturi dantų — vietoje jų dauguma turi snapus. Daugelis bestuburių turi burnos ertmės dalis, kurios tam tikru mastu veikia kaip dantys (pvz., erzinančios plokštelės ar griaužiantys elementai). Skirtingi gyvūnai turi skirtingus dantis pagal mitybą: plėšrūnai — aštrius, įpjovimus ir išplėšimus leidžiančius dantis; žolėdžiai — platų, lygią krūminę dalį, kuri trina augalinę masę. Kai kurie gyvūnai dantis naudoja kaip ginklą arba įrankį (pvz., drambliai turi iltis — modifikuotus dantis). Suaugę žmonės paprastai turi 32 dantis. Žmonių vaikai paprastai turi 20 dantų (pieninių dantų).

Danties sandara

Kiekvienas dantis turi kelias pagrindines dalis:

  • Emalis — kietiausia danties dalis, dengia vainiką; jis yra labai mineralizuotas ir saugo vidines struktūras.
  • Dentino sluoksnis — esantis po emaliu, minkštesnis už emalį, sudaro didžiąją danties masę.
  • Danties šerdis (pulpa) — minkštasis audinys danties viduje, kur yra kraujagyslės ir nervai; pulpos uždegimas sukelia skausmą.
  • Šaknys — tvirtai laiko dantį žandikaulyje; jas supa periodonto raiščiai ir dantenos.
Emalis negali natūraliai atsinaujinti, todėl pažeidus jį, dažnai reikia odontologinės priežiūros.

Dantų tipai ir jų funkcijos

Žmonių ir daugelio žinduolių dantys skirstomi pagal vietą ir paskirtį:

  • Priekiniai dantys (kandžiai) — aštrūs priekyje, skirti užkandimui ir pjaustymui.
  • Iltys (kaninai) — aštrūs, ilgesni dantys šonuose, skirti krečiant, laikymui ir, kai kuriems gyvūnams, plėšymui.
  • Prieškrūminiai dantys — tarpinė funkcija: trupina ir laiko maisto gabalus.
  • Krūminiai dantys (moliai) — plati kramtymo dalis, skirta malti ir trinti maistą.
Skirtingos rūšys turi skirtingą dantų rūšių proporciją pagal jų mitybos įpročius.

Žmonių dantų skaičius ir dantų kaita

Žmonės iš esmės yra diphyodontai — turi dvi dantų rinkinių serijas per gyvenimą:

  • Pieniniai dantys — paprastai 20 dantų; jie pradeda dygti nuo maždaug 6 mėnesių amžiaus ir visi būna iki maždaug 2–3 metų.
  • Pastovūs (nuolatiniai) dantys — paprastai 32 dantys; nuolatiniai dantys pradeda keistis maždaug nuo 6 metų amžiaus ir dažniausiai visi išdygsta iki paauglystės pabaigos. Trys paskutiniai moliai kitoje kiekvienoje žandikaulio pusėje vadinami protiniais dantimis (išminties dantimis) ir dažnai išdygsta vėliau (nuo ~17 iki 25 metų), kartais jų nebūna arba jie tampa problematiški.
Dantų tvarka ir išdygimo laikas gali skirtis tarp žmonių, todėl odontologas stebi dantų kaitą vaikystėje ir paauglystėje.

Gyvūnų dantų ypatumai

Gyvūnų dantys labai skiriasi:

  • Chelonija (vėžliai) ir paukščiai neturi dantų, tačiau turi adaptacijas, padedančias gauti ir apdoroti maistą.
  • Kartais dantys visą gyvenimą keičiasi (pvz., žuvų ir roplių dauguma turi kelis dantų rinkinius), o kai kurie gyvūnai (pvz., ryklių) nuolat atnaujina dantis.
  • Dantų forma ir kiekis atspindi mitybos strategiją: plėšrūnams — lenkti ir aštrūs dantys, žolėdžiams — plokšti ir prinokę krūminiai dantys.

Dantų priežiūra ir dažnos problemos

Norint išlaikyti sveikus dantis, svarbu:

  • Reguliariai valytis dantis dantų pasta bent du kartus per dieną ir naudoti siūlą;
  • riboti cukraus vartojimą ir vengti dažnų užkandžiavimų, kurie skatina ėduonies (karieso) vystymąsi;
  • lankytis pas odontologą profilaktikai ir gydymui (pvz., plombavimas, dantų akmenų šalinimas);
  • naudoti fluoro turinčias dantų pastas arba burnos skalavimo priemones, jei rekomenduoja specialistas.
Dažniausios dantų ligos — ėduonis (kariesas), dantenų uždegimas (gingivitas) ir periodonto ligos. Ankstyva diagnostika ir gydymas padeda išsaugoti dantis ilgiau.

Apibendrinant: dantis — tai svarbus organas, reikalingas maisto apdorojimui, kalbai ir veido išvaizdai. Jų sandara, forma ir skaičius prisitaikę prie gyvūno mitybos ir gyvenimo būdo, o žmonėms reguliari priežiūra padeda išsaugoti dantis sveikus visą gyvenimą.