Skrandis: anatomija, funkcijos, ligos ir gydymas
Skrandis: išsamiai apie anatomiją, funkcijas, dažniausias ligas ir efektyvų gydymą — simptomai, prevencija ir gydymo būdai viename straipsnyje.
Skrandis yra virškinimo sistemos dalis. Tai vidinis organas tarp stemplės ir plonųjų žarnų. Skrandis atlieka trečiąją virškinimo proceso pakopą: čia laikomas ir apdorojamas maistas po nurijimo. Iš skrandžio iš dalies suvirškintas maistas — vadinamas chimusu — patenka į plonąsias žarnas, kuriose pasisavinama didžioji dalis maisto maistinių medžiagų.
Anatomija
Skrandis turi kelias pagrindines dalis: prieangį (cardia), fundusą (kupolą), kūną (corpus), antrumą ir pylorą (išangę). Vidinė sienelė sudaryta iš kelių sluoksnių: gleivinės, pogleivio, raumeninio ir serozinio sluoksnių. Gleivinėje yra specializuotos ląstelės, gaminančios skrandžio sultis.
Funkcijos
- Mechaninis perdirbimas: raumenų susitraukimai smulkina, maišo ir perstumia maistą.
- Cheminis virškinimas: skrandžio sultyse esantys fermentai ir rūgštis pradeda baltymų skaidymą.
- Antimikrobinė apsauga: druskos rūgštis naikina daugelį su maistu patekančių bakterijų.
- Saugojimas ir reguliuotas ištuštinimas: skrandyje laikinai kaupiamas maistas, o į plonasias žarnas jis patenka palaipsniui.
- Absorbcija: nors daugiausia maistinių medžiagų pasisavinama žarnyne, skrandyje rezorbuojasi tam tikri vaistai, alkoholio dalis ir pasireiškia svarbi B12 vitamino įsisavinimo dalis per intrinsikinį faktorių.
Skrandžio sultys ir jų reikšmė
Skrandyje gaminama druskos rūgštis, kurią išskiria parietalinės ląstelės. Ji padeda konvertuoti pepsinogeną į aktyvų fermentą pepsiną, kuris skaidys baltymus. Be to, gleivinės ląstelės gamina gleives ir bikarbonatą, saugančius gleivinę nuo rūgšties poveikio, o kitos ląstelės išskiria intrinsikinį faktorių, būtina B12 vitamino absorbcijai.
Reguliacija ir motilumas
Skrandžio veiklą reguliuoja nervų sistema (ypač vagusinis nervas) ir hormonai — pavyzdžiui, gastrinas skatina rūgšties išsiskyrimą, o somatostatinas jį slopina. Skrandžio ištuštinimo greitis priklauso nuo maisto konsistencijos (skysčiai išeina greičiau nei riebūs, tiršti patiekalai) ir nervinių bei hormoninių signalų.
Ligų priežastys ir simptomai
Skrandžio rūgštis ir fermentai gali sukelti problemų, jei sutrinka apsauginės gleivinės funkcijos arba atsiranda infekcija. Dažniausi simptomai, signalizuojantys apie skrandžio sutrikimus:
- skrandžio ar epigastrinis skausmas, diskomfortas;
- rėmuo (skausmas ar deginimas krūtinėje), kai rūgštis grįžta į stemplę;
- pykinimas, vėmimas;
- tirštėjantis arba lengvas kraujavimas (juodos išmatos, kraujas vėmime);
- ankstyvas sotumas, apetito stoka, svorio kritimas;
- pilvo pūtimas, rėmas.
Skrandžio sultys gali paūminti pepsinės opos ar sukelti rėmenį - skausmą, kai rūgštis refliuksuoja (grįžta į stemplę). Vėmimas atsiranda, kai maistas grįžta atgal į stemplę ir išeina iš burnos. Vėmimas gali būti ligos simptomas.
Dažniausios skrandžio ligos
- Gastritas – gleivinės uždegimas, kurį gali sukelti infekcija (dažniausiai Helicobacter pylori), NVNU (nesteroidinių vaistų nuo uždegimo) vartojimas, alkoholis ar stresas.
- Pepsinė opa – opa skrandžio arba dvylikapirštės žarnos gleivinėje; susijusi su H. pylori infekcija arba NVNU vartojimu.
- Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) – rūgšties grįžimas į stemplę su rėmeniu ir galimu gleivinės pažeidimu.
- Gastroparezė – sulėtėjusi skrandžio ištuštinimo funkcija, dažnai susijusi su diabetu ar nervų pažeidimu.
- Sk randžio vėžys – retesnė, bet rimta būklė; rizikos veiksniai: H. pylori, rūkymas, tam tikros dietos.
Diagnostika
Norint nustatyti skrandžio ligas, gydytojas gali skirti:
- Gastroskopiją (endoskopiją) — tiesioginis gleivinės apžiūrėjimas ir galimybė paimti biopsiją;
- H. pylori tyrimus — urea kvėpavimo testas, kraujo antikūnų tyrimas, išmatų antigenai ar biopsijos testai;
- laboratorinius tyrimus (kraujo, fermentų, hemoglobino kiekis);
- vaizdo tyrimus — ultragarso arba kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimai, retai rentgeno tyrimai su kontrastu;
- testus dėl skrandžio ištuštinimo (scintigrafija arba kvėpavimo/matavimo testai), jei įtariama gastroparezė.
Gydymas
Gydymas priklauso nuo ligos priežasties ir sunkumo. Pagrindinės priemonės:
- Gyvensenos pokyčiai: mažinti riebaus ir aštraus maisto kiekį, vengti alkoholio, rūkymo, valgyti mažesnėmis porcijomis, nevalgyti prieš miegą;
- Farmakologinis gydymas: antacidai, H2 blokatoriai, protonų siurblio inhibitoriai (PPI) rūgšties slopinimui; prokinetikai (skatina ištuštinimą); sucralfatas (gleivinės apsaugai); gydymas nuo pykinimo ir vėmimo;
- Antibiotinis gydymas H. pylori: dažnai taikoma kelių vaistų kombinacija (triguba arba keturguba terapija) siekiant eradikuoti infekciją ir sumažinti opų riziką;
- Nutraukti NVNU ir kitų žalingų medžiagų vartojimą: ypač jei opa ar gastritas susijęs su šiais vaistais;
- Endoskopinės procedūros: hemstazė (kraujavimo stabdymas), opų gydymo interventioninės priemonės;
- Chirurgija: skiriama komplikacijoms (perforacija, nekontroliuojamas kraujavimas, navikas) — pavyzdžiui, dalinė gastrektomija, opačių siūlė ar kitos operacijos.
Prevencija ir kada kreiptis į gydytoją
- Palaikyti sveiką mitybą, riboti alkoholį ir rūkymą.
- Atsargiai vartoti NVNU — jeigu reikia, naudoti kartu skrandį saugančius vaistus.
- Laiku gydyti H. pylori infekciją, jeigu ji nustatoma.
- Kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia ryškus arba ilgai trunkantis skausmas viršutinėje pilvo dalyje, pasikartojantis vėmimas, juodos arba kraujingos išmatos, staigus svorio kritimas ar bendras silpnumas — tai gali būti sunkių komplikacijų požymiai.
Pastabos
Kitų žinduolių skrandžiai kartais skiriasi nuo žmogaus. Pavyzdžiui, atrajotojų skrandį sudaro keli skyriai; tokiuose gyvūnuose maistas per pirmąją virškinimo sistemos dalį pereina du kartus, o žolės virškinimo darbą atlieka bakterijos. Kiti žodžiai, reiškiantys skrandį, yra pilvas ir pilvukas.


Skrandis virškinimo sistemoje
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra skrandis?
A: Skrandis yra virškinimo sistemos dalis. Tai vidinis organas tarp stemplės ir plonųjų žarnų.
K: Kokią funkciją skrandyje atlieka druskos rūgštis?
A: Skrandžio ląstelių gaminama druskos rūgštis atlieka kelias funkcijas. Naudingas šalutinis poveikis - ji naikina maiste esančias bakterijas, tačiau pagrindinė jos paskirtis - padėti veikti baltymus virškinantiems fermentams, vadinamiems proteazėmis.
Klausimas: Kaip maistas juda virškinimo proceso metu?
A.: Maistas virškinimo proceso metu yra sulaikomas skrandyje, po to patenka į plonąją žarną, kur pasisavinama didžioji dalis maistinių medžiagų. Iš dalies suvirškintas maistas (chimas) iš skrandžio patenka į kitas virškinimo dalis.
Klausimas: Kokių problemų gali kilti dėl per didelio skrandžio rūgšties kiekio?
A: Dėl per didelio skrandžio rūgšties kiekio gali paūmėti pepsinės opos ir atsirasti rėmuo - skausmas krūtinėje, kai skrandžio rūgštis refliuksuoja atgal į stemplę. Paprastai tai galima gydyti neutralizuojant rūgštį. Taip pat gali pasireikšti vėmimas, kai maistas grįžta atgal į stemplę ir išeina iš burnos, o tai gali būti ligos simptomas.
K: Kuo skiriasi atrajotojų virškinimo sistema nuo žmonių?
A: Atrajotojai turi kelių skyrių skrandį, kuriame maistas pirmąją virškinimo dalį pereina du kartus, o žolę virškina bakterijos, o ne žmogaus virškinimo procesai, tokie kaip žmonių virškinimo paruošimas, sukramtymas, išspaudimas ir sumaišymas.
K: Ar yra kitų žodžių, reiškiančių skrandį?
Atsakymas: Taip, kiti žodžiai skrandis yra pilvas ir pilvukas.
Ieškoti