Bakterijos

Bakterijos (lot. bacterium - bakterija) yra labai maži organizmai. Tai prokariotiniai mikroorganizmai. Bakterijų ląstelės neturi branduolio, o dauguma jų neturi organoidų su jas gaubiančiomis membranomis. Dauguma jų turi ląstelės sienelę. Jos turi DNR, o jų biochemija iš esmės tokia pati kaip ir kitų gyvų organizmų. Jos yra vieni paprasčiausių ir seniausių organizmų. Jie funkcionuoja kaip savarankiški organizmai.

Beveik visos bakterijos yra tokios mažos, kad jas galima pamatyti tik per mikroskopą. Bakterijos sudarytos iš vienos ląstelės, todėl jos yra vienaląsčiai organizmai. Jos yra vieni paprasčiausių vienaląsčių organizmų Žemėje ir buvo viena ankstyviausių gyvybės formų. Joms priklauso nemažai ekstremofilų, gyvenančių ekstremaliose buveinėse.

Atskirų bakterijų tikriausiai yra daugiau nei bet kurios kitos rūšies organizmų planetoje. Dauguma bakterijų gyvena žemėje arba vandenyje, tačiau daug jų gyvena kitų organizmų, įskaitant žmones, viduje arba ant jų odos. Kiekvieno iš mūsų kūne yra maždaug 1:1 bakterijų ląstelių ir žmogaus ląstelių. Kai kurios bakterijos gali sukelti ligas, tačiau kitos padeda mums kasdienėje veikloje, pavyzdžiui, virškinti maistą (žarnyno flora). Kai kurios net dirba mums gamyklose, gamindamos sūrį ir jogurtą.

Bakteriologijos įkūrėjas buvo vokiečių biologas Ferdinandas Cohnas (1828-1898). Jis paskelbė pirmąją biologinę bakterijų klasifikaciją pagal jų išvaizdą.

Dauginimasis ir genų perdavimas

Bakterija dauginasi (sukuria daugiau bakterijų) dalydamasi pusiau ir sukurdama dvi dukterines ląsteles. Kiekviena dukterinė ląstelė yra identiškos formos kaip ir motininė, bet mažesnė.

Bakterijos neturi lyties, tačiau jos perduoda DNR keletu horizontalaus genų perdavimo būdų. Taip jos dalijasi atsparumu antibiotikams iš vienos padermės į kitą. Žinoma visa daugelio bakterijų padermių DNR seka.

Bakterijos turi vieną bakterinę chromosomą.

Forma

Bakterijos labai skiriasi dydžiu ir forma, tačiau paprastai jos yra bent dešimt kartų didesnės už virusus. Tipiškos bakterijos skersmuo yra apie 1 µm (vienas mikrometras), taigi tūkstantis bakterijų, išrikiuotų viena šalia kitos, būtų vieno milimetro ilgio. Žemėje yra apie penkis nonilijonus (5×1030) bakterijų.

Bakterijos atpažįstamos ir grupuojamos pagal formą. Bacilos yra lazdelių formos, kokai - rutulio formos, spirilės - spiralės formos, o vibrionai - kablelio arba bumerango formos.

Skirtingų formų bakterijos

Patogenai

Kenksmingos patogeninės bakterijos į žmogaus organizmą patenka per orą, vandenį ar maistą. Patekusios į organizmą, šios bakterijos prisitvirtina prie tam tikrų kvėpavimo sistemos, virškinamojo trakto ar atviros žaizdos ląstelių arba jas pažeidžia. Ten jos pradeda daugintis ir plisti, o organizmo maistą ir maistines medžiagas naudoja tam, kad gautų energijos ir galėtų daugintis.

Ekstremofilai

Kai kurios bakterijos yra ekstremofilai. Kai kurie mikrobai klesti uolienose, esančiose iki 580 metrų po jūros dugnu, 2,6 kilometro gylyje vandenyne prie Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų JAV. Pasak vieno iš tyrėjų, "mikrobų galima rasti visur - jie itin lengvai prisitaiko prie sąlygų ir išgyvena visur, kur tik yra".

Jų klasifikavimo istorija

Visos šiuolaikinės idėjos prasideda nuo DNR ir RNR sekų analizės. 1987 m. Carlas Woese'as, molekulinės filogenezės revoliucijos pradininkas, suskirstė bakterijas į 11 skyrių pagal 16S ribosominės RNR (SSU) sekas:

Proteobakterijos: Violetinėsbakterijos ir jų giminaičiai
alfa poskyris (violetinės nesieros bakterijos, rizobakterijos, Agrobacterium, Bartonella, Rickettsiae, Nitrobacter)
beta poskyris (Rhodocyclus, (kai kurie) Thiobacillus, Alcaligenes, Spirillum, Nitrosovibrio)
gama dalijimas (enterinės bakterijos, fluorescuojančios pseudomonados, purpurinės sieros bakterijos, Legionella, (kai kurios) Beggiatoa)
delta pogrupis (Sieros ir sulfatų reduktoriai (Desulfovibrio), Myxobacteria, Bdellovibrio)
Gramteigiamos eubakterijos
Didelio G+C kiekio rūšys - aktinobakterijos (Actinomyces, Streptomyces, Arthrobacter, Micrococcus, Bifidobacterium)
Low-G+C rūšys - Firmicutes (Clostridium, Peptococcus, Bacillus, Mycoplasma)
Fotosintetinančios rūšys (Heliobacterium)
Gramneigiamų sienelių rūšys (Megasphaera, Sporomusa)
Cianobakterijos ir chloroplastai (Aphanocapsa, Oscillatoria, Nostoc, Synechococcus, Gleoebacter, Prochloron)
Spirochetos ir giminaičiai
Spirochetos (Spirochaeta, Treponema, Borrelia)
Leptospiras (Leptospira, Leptonema)
Žaliosios sieros bakterijos (Chlorobium, Chloroherpeton)
Bacteroides, Flavobacteria ir giminingos bakterijos
Bacteroides (Bacteroides, Fusobacterium)
Flavobacterium grupė (Flavobacterium, Cytophaga, Saprospira, Flexibacter)
Planctomyces ir giminaičiai
Planctomyces grupė (Planctomyces, Pasteuria)
Termofilai (Isocystis pallida)
Chlamidijos (Chlamydia psittaci, Chlamydia trachomatis)
Radijo spinduliams atsparūs mikrokokai ir jų giminaičiai
Deinokokų grupė (Deinococcus radiodurans)
Termofilai (Thermus aquaticus)
Žaliosios nesieros bakterijos ir giminaičiai
Chloroflexus grupė (Chloroflexus, Herpetosiphon)
Thermomicrobium grupė (Thermomicrobium roseum)
Thermotogae

Susiję puslapiai

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra bakterijos?

A: Bakterijos yra labai maži organizmai, prokariotiniai mikroorganizmai. Jos neturi branduolio ir dauguma jų neturi organelių su jas gaubiančiomis membranomis, tačiau turi ląstelės sienelę ir DNR.

K: Kokio dydžio yra bakterijos?

A: Dauguma bakterijų yra tokios mažos, kad jas galima pamatyti tik per mikroskopą.

K: Ar bakterijos yra vienaląsčiai organizmai?

A: Taip, bakterijos sudarytos iš vienos ląstelės, todėl jos yra vienaląsčiai organizmai.

K: Kada prasidėjo bakteriologija?

A: Bakteriologijos pradininkas buvo vokiečių biologas Ferdinandas Cohnas (1828-1898). Jis paskelbė pirmąją biologinę bakterijų klasifikaciją pagal jų išvaizdą.

K: Kur gyvena dauguma bakterijų?

A: Dauguma bakterijų gyvena žemėje arba vandenyje, tačiau daugelis jų taip pat gyvena kitų organizmų, įskaitant žmones, viduje arba ant jų odos.

K: Kiek bakterijų ląstelių yra, palyginti su žmogaus ląstelėmis?

A: Kiekvieno iš mūsų kūne yra maždaug tiek pat bakterijų ląstelių, kiek ir žmogaus ląstelių.

K: Kokį vaidmenį kai kurios bakterijų rūšys atlieka kasdieniame gyvenime? A: Kai kurios bakterijų rūšys padeda mums virškinti maistą (žarnyno flora), o kitas naudojame gamyklose sūriui ir jogurtui gaminti.