Myxobacteria
Miksobakterijos ("gleivių bakterijos") yra bakterijų grupė, paprastai gyvenanti dirvožemyje. Jos minta netirpiomis organinėmis medžiagomis. Palyginti su kitomis bakterijomis, jos turi labai didelius genomus. Miksobakterijos priskiriamos delta proteobakterijų grupei, didelei gramteigiamų formų grupei.
Miksobakterijos juda slinkdamos paviršiumi. Jos keliauja būriais, kurių daugelį ląstelių kartu palaiko tarpląsteliniai molekuliniai signalai. Ratas išskiria tarpląstelinius fermentus maistui virškinti. Tai padidina maitinimosi efektyvumą.
Gyvenimo ciklas
Kai trūksta maisto medžiagų, miksobakterijų ląstelės susitelkia į vaisiakūnius. Priklausomai nuo rūšies, šie vaisiakūniai yra įvairių formų ir spalvų.
Vaisiakūnių viduje ląstelės virsta apvaliomis miksosporomis su storomis sienelėmis. Šios miksosporos, kaip ir kitų organizmų sporos, išgyvena tol, kol atsiranda daugiau maisto medžiagų. Tuomet vėl prasideda ląstelių augimas, kai susidaro ne pavienės ląstelės, o miksobakterijų grupė (spiečius). Panašūs gyvenimo ciklai susiformavo ir tarp amebų, vadinamų ląstelinėmis gleivėmis.
Naudoja
Miksobakterijos gamina daug biomedicininiu ir pramoniniu požiūriu naudingų cheminių medžiagų, pavyzdžiui, antibiotikų, ir eksportuoja jas už ląstelės ribų. Kai kurios miksobakterijos naudojamos kaip modeliniai organizmai vystymuisi tirti. Molekuliniu lygmeniu vaisiakūnių vystymosi pradžią reguliuoja Pxr sRNA.
