Ląstelė

Ląstelių rūšys

Yra dvi pagrindinės ląstelių rūšys: prokariotinės ląstelės ir eukariotinės ląstelės. Prokariotai, bakterijos ir archėjos, yra paprastos ląstelės, neturinčios ląstelės branduolio. Jos turi bakterijų mikrokomandų.

Eukariotai yra sudėtingos ląstelės su daugybe organelių ir kitų ląstelių struktūrų. Jos yra didesnės už prokariotų ląsteles: jų tūris gali būti net 1000 kartų didesnis. Eukariotai savo genetinę informaciją (DNR) saugo chromosomose, esančiose ląstelės branduolyje. Organizmai (gyvosios būtybės), kuriuos sudaro kelios ląstelės, yra eukariotai.

Prokariotinių organizmų rūšys

Vienintelės šiuo metu gyvenančios prokariotinių organizmų rūšys yra bakterijos ir archėjos. Prokariotiniai organizmai išsivystė anksčiau nei eukariotiniai organizmai, todėl kažkada pasaulį sudarė tik prokariotiniai organizmai. Taip pat yra virusų, kuriuos sunku klasifikuoti, tačiau jie sukelia kai kurias svarbias ligas. Virusai sudaryti iš RNR arba DNR ir baltymų, jie dauginasi bakterijų arba eukariotų ląstelėse.

Eukariotinių organizmų rūšys

Vienaląsčiai

Vienaląsčius organizmus sudaro viena ląstelė. Vienaląsčių organizmų pavyzdžiai:

• Ameba
• Paramecium

Vienaląsčiai organizmai turi:

• valgykite
• kvėpuoja (dauguma naudoja deguonį, kad iš cukraus pagamintų energiją).

Visi vienaląsčiai organizmai turi:

• atsikratyti atliekų (išmesti)
• daugintis (pasigaminti daugiau savęs).
• auginti

Kai kurie gali:

• perkelti
• jaučia aplinką.
• energiją gauna iš saulės (pvz., cianobakterijos).
• rauginti (pvz., mielės).
• naudoja anaerobinį kvėpavimą (pvz., Clostridium botulinum)

Daugialąsčiai

Daugialąsčius organizmus sudaro daugybė ląstelių. Tai sudėtingi organizmai. Tai gali būti tiek nedidelis ląstelių skaičius, tiek milijonai ar trilijonai ląstelių. Visi augalai ir gyvūnai yra daugialąsčiai organizmai. Daugialąsčių organizmų ląstelės nėra visos vienodos. Jos yra skirtingų formų ir dydžių ir atlieka skirtingą darbą organizme. Ląstelės yra specializuotos. Tai reiškia, kad jos atlieka tik kai kurių rūšių darbus. Vienos pačios jos negali atlikti visko, ko reikia organizmui gyventi. Joms reikalingos kitos ląstelės, kad atliktų kitus darbus. Jos gyvena kartu, bet negali gyventi vienos.

Paramecijus , vienaląstis organizmas


Paprasta gyvūno ląstelės schema


Paprasta augalo ląstelės schema

Ląstelių istorija

Ląsteles atrado Robertas Hukas (1635-1703). Jis naudojo sudėtinį mikroskopą su dviem lęšiais kamščio struktūrai, lapams ir kai kuriems vabzdžiams tirti. Tai jis darė maždaug nuo 1660 m., o 1665 m. apie tai pranešė knygoje "Micrographica". Ląsteles pavadino lotyniško žodžio cella, reiškiančio kambarį, vardu. Taip jis pasielgė, nes manė, kad ląstelės atrodo kaip maži kambariai.

Daugelis kitų gamtininkų ir filosofų išbandė naująjį instrumentą. Augalų sandarą tyrinėjo Nehemiah Grew (1641-1712) ir Marcello Malpighi (1628-1694). Svarbiausias Grew darbas buvo "Augalų anatomija" (1682 m.). Neaišku, kas pirmieji pamatė gyvūnų ląsteles - Malpighi, Janas Swammerdamas (1637-1680) ar Antonie van Leeuwenhoekas (1632-1723). ^p17

Leeuwenhoeko atradimai ir "mažųjų gyvūnų molekulių" piešiniai gamtininkams atvėrė visiškai naują pasaulį. Buvo atrasti pirmuonys ir apskritai mikroorganizmai, kurių atradimai tęsiasi iki šiol. Kristiano Gotfrydo Erenbergo (Christian Gottfried Ehrenberg) knygoje Die Infusionsthierchen apibendrinta tai, kas buvo žinoma 1838 m. Lorenzas Okenas (1779-1851) 1805 m. rašė, kad infuzorijos (mikroskopinės formos) yra visos gyvybės pagrindas.

Mintis, kad ląstelės yra didesnių gyvybės formų pagrindas, kilo XVIII amžiuje. Tam tikrą laiką užtruko išsiaiškinti, kas atliko šį darbą:

"Čekų Jano Purkyně (1787-1869) ir jo mokinio bei bendradarbio Gabrielio Valentino (1810-1883) kūrybą nepelnytai menkino nacionalistiškai nusiteikę vokiečiai. Jie turi pretenzijų į tam tikrą pirmenybę ląstelių teorijoje". ^{9 skyrius} Didelį indėlį įnešė ir Johanesas Miuleris (Johannes Müller, 1801-1858). "Tačiau būtent jo mokiniui Teodorui Švanui (Theodor Schwann, 1810-1882) ir Motiejui Šleidenui (Matthias Schleiden, 1804-1881) atiteko ląstelės teorijos nuopelnai, nepaisant to, kad kai kurie jų stebėjimai buvo neteisingi, o jų nuopelnai ankstesniems darbuotojams buvo "parodija".^p97

Ląstelių teorija apima šias svarbias idėjas:

1. Visos gyvos būtybės yra sudarytos iš ląstelių.
2. Ląstelė yra pagrindinis visų organizmų struktūros ir funkcijos vienetas.
3. Kiekviena ląstelė yra kilusi iš kitos prieš ją gyvenusios ląstelės.
4. Branduolys yra pagrindinis ląstelės elementas.

Ląstelių dauginimasis

Metazoanų kūno ląstelės dalijasi paprastu mitoziniu būdu. Lytinis dauginimasis yra eukariotų protėvis, o metazoose jį vykdo specializuotos lytinės ląstelės. Jos susidaro vykstant procesui, vadinamam mejoze.

Prokariotinės ląstelės dauginasi dvinario dalijimosi būdu, kai ląstelė paprasčiausiai skyla pusiau. Tiek mitozės, tiek binarinio dalijimosi metu ląstelė turi replikuoti (nukopijuoti) visą savo genetinę informaciją (DNR), kad kiekviena nauja ląstelė turėtų jos kopiją.

Susiję puslapiai

• Citologija