Ląstelė: apibrėžimas, struktūra, organelės ir funkcijos

Sužinokite viską apie ląstelę: apibrėžimas, struktūra, organelės ir jų funkcijos — nuo branduolio iki mitochondrijų. Aiškiai, išsamiai ir suprantamai.

Biologijoje ląstelė yra pagrindinė organizmų struktūra. Visos ląstelės susidaro dalijantis kitoms ląstelėms.

Ląstelės išorinę aplinką nuo ląstelės viduje esančios citoplazmos skiria ląstelės membrana. Kai kurių ląstelių viduje ląstelės dalys yra atskirtos nuo kitų dalių. Šios atskiros dalys vadinamos organelėmis (kaip maži organai). Kiekviena jų ląstelėje atlieka skirtingus darbus. Pavyzdžiui, branduolys (kuriame yra DNR) ir mitochondrijos (kuriose paverčiama cheminė energija).

Ląstelių tipai

• Prokariotinės ląstelės – paprastesnės, neturi tikro branduolio ar membrana apsaugotų organelių. Jas sudaro bakterijos ir archae.
• Eukariotinės ląstelės – didesnės ir sudėtingesnės, turi branduolį ir įvairias membrana atskirtas organeles. Jas sudaro gyvūnų, augalų, grybų ir protistų ląstelės.

Ląstelės struktūra ir pagrindinės dalys

• Ląstelės membrana – plonas riebalinis sluoksnis, atskiriantis ląstelę nuo aplinkos. Kontroliuoja medžiagų patekimą ir išėjimą, dalyvauja signalizacijoje.
• Citoplazma – gelio tipo terpė, kurioje yra organelės, metabolizmo fermentai ir kitos molekulės.
• Branduolys – saugo genetinę medžiagą (DNR), atsakingas už genų ekspresiją ir ląstelės reguliavimą. Branduolyje susidaro ir ribosomų dalys (branduolėlis).
• Ribosomos – sintetinamos baltymus pagal RNR instrukcijas; gali būti laisvos citoplazmoje arba prisitvirtinusios prie endoplazminio tinklo.
• Endoplazminis tinklas (ER) – dalijasi į grublėtąjį (RER), kuriame sintetinami baltymai, ir lygiąjį (SER), dalyvaujantį lipidų sintezėje, detoksikacijoje ir kalcio apytakoje.
• Goldžio aparatas – modifikuoja, rūšiuoja ir pakelia baltymus bei lipidus, ruošiant juos sekretavimui arba pristatymui į kitus organelius.
• Mitochondrijos – ląstelės „elektrinė“, kur vyksta kvėpavimas ir ATP sintezė, tiekianti energiją daugeliui ląstelės procesų.
• Lizomos – turinčios fermentų, skaido atliekines medžiagas, pažeistas struktūras ir pašalina makromolekules; svarbios autografijai.
• Peroksisomos – įtrauktos į riebalų rūgščių katabolizmą ir toksinių peroksidų šalinimą.
• Chloroplastai (augalinėse ląstelėse) – fotosintezės vieta; paverčia šviesos energiją cheminėmis junginiais (gliukozėmis).
• Vakuolės – ypač didelės augalinėse ląstelėse; saugo vandenį, maistines medžiagas, pigmentus ir palaiko ląstelių turgorą.
• Citoskeletas – sudarytas iš mikrofilamentų, mikrotubulų ir intermedinių filamentų; suteikia formą, dalyvauja ląstelės judesyje, organelių ir transportinių vezikulų pernešime.
• Ląstelės sienelė – randama augalų, grybų ir kai kurių prokariotų ląstelėse; suteikia mechaninį tvirtumą ir apsaugą.
• Judėjimo organelės – žiuželiai (flagelos) ir blakstienos (cilijos) leidžia kai kurioms ląstelėms judėti arba perkelti skysčio srautus.

Ląstelių funkcijos

• Medžiagų apykaita: cheminės reakcijos, kuriomis organizmas gauna ir naudoja energiją bei pastatines medžiagas.
• Energetika: ATP gamyba mitochondrijose (ar fotosintezė chloroplastuose).
• Baltymų sintezė: genetinės informacijos panaudojimas baltymams kurti.
• Augimas ir dalijimasis: ląstelės gali augti ir dalytis (mitozė, mejozė), leidžiant organizmui augti, atsinaujinti ir daugintis.
• Jautrumas ir signalizacija: ląstelės reaguoja į aplinkos ir kitų ląstelių signalus, bendradarbiauja audiniuose ir organuose.
• Homeostazė: palaiko vidinę pusiausvyrą, reguliuodamos ionų koncentracijas, pH ir t.t.

Ląstelių dalijimasis ir specializacija

Ląstelės dalijimasis vyksta dviem pagrindiniais būdais: mitozė (somatinių ląstelių dalijimasis, kuriuo susidaro dvi genetiškai identiškos dukterų ląstelės) ir mejozė (lytinė ląstelių dalijimasis, vykstantis redukcinėms dalijosioms, leidžiantis susidaryti lytinėms ląstelėms su sumažintu chromosomų skaičiumi). Iš kamieninių ląstelių susidaro įvairių tipų specializuotos ląstelės per diferenciaciją, kas leidžia formuotis audiniams ir organams.

Dydis ir stebėjimas

• Prokariotų ląstelės dažniausiai matuojamos mikrometrais (µm), paprastai ~1–5 µm.
• Eukariotinės ląstelės yra didesnės – 10–100 µm dydžio, priklausomai nuo tipo.
• Ląsteles tiria optiniai mikroskopai (šviesos mikroskopija) ir elektroniniai mikroskopai, leidžiantys matyti smulkias organeles.

Praktinė reikšmė

Ląstelių supratimas yra kertinis modernios biologijos, medicinos ir biotechnologijų srityse. Keli pavyzdžiai:

• Medicinoje: vėžio, infekcinių ligų ir genetinių sutrikimų tyrimai bei gydymas.
• Biotechnologijose: genų inžinerija, fermentų gamyba, vaistų kūrimas.
• Ekologijoje ir žemės ūkyje: mikroorganizmų vaidmuo dirvožemio derlingume, augalų ląstelių inžinerija derliui gerinti.

Santrauka

Ląstelė yra gyvybės pagrindinis vienetas: ji saugo genetinę informaciją, gamina energiją, sintezuoja baltymus ir atlieka visas būtinas funkcijas, leidžiančias organizmams augti, daugintis ir reaguoti į aplinką. Nuo paprastų prokariotų iki sudėtingų eukariotinių audinių — ląstelės režisuoja gyvybės procesus įvairiuose lygiuose.

Eukariotinių organizmų rūšys

Vienaląsčiai

Vienaląsčius organizmus sudaro viena ląstelė. Vienaląsčių organizmų pavyzdžiai:

• Ameba
• Paramecium

Vienaląsčiai organizmai turi:

• valgykite
• kvėpuoja (dauguma naudoja deguonį, kad iš cukraus pagamintų energiją).

Visi vienaląsčiai organizmai turi:

• atsikratyti atliekų (išmesti)
• daugintis (pasigaminti daugiau savęs).
• auginti

Kai kurie gali:

• perkelti
• jaučia aplinką.
• energiją gauna iš saulės (pvz., cianobakterijos).
• rauginti (pvz., mielės).
• naudoja anaerobinį kvėpavimą (pvz., Clostridium botulinum)

Daugialąsčiai

Daugialąsčius organizmus sudaro daugybė ląstelių. Tai sudėtingi organizmai. Tai gali būti tiek nedidelis ląstelių skaičius, tiek milijonai ar trilijonai ląstelių. Visi augalai ir gyvūnai yra daugialąsčiai organizmai. Daugialąsčių organizmų ląstelės nėra visos vienodos. Jos yra skirtingų formų ir dydžių ir atlieka skirtingą darbą organizme. Ląstelės yra specializuotos. Tai reiškia, kad jos atlieka tik kai kurių rūšių darbus. Vienos pačios jos negali atlikti visko, ko reikia organizmui gyventi. Joms reikalingos kitos ląstelės, kad atliktų kitus darbus. Jos gyvena kartu, bet negali gyventi vienos.

Paramecijus , vienaląstis organizmas


Paprasta gyvūno ląstelės schema


Paprasta augalo ląstelės schema

Klausimai ir atsakymai

K: Kokia yra pagrindinė biologijos organizmų sandara?

K: Kaip gaminamos ląstelės?

K: Kas skiria aplinką už ląstelės ribų nuo citoplazmos jos viduje?

K: Kas yra organelės?

K: Kurioje ląstelėje yra DNR?

K: Kur paverčiama cheminė energija?

Paieška pagal raidę