Gamtos istorija: apibrėžimas, raida ir natūralistų vaidmuo
Gamtos istorija – tai laukinių augalų ir gyvūnų bei jų gyvenamosios aplinkos tyrinėjimas. Ji apima stebėjimus lauke, organizmų aprašymą, rūšių atpažinimą ir dokumentavimą, taip pat tuos geologijos aspektus, kuriuos galima atlikti lauke. Gamtos istorija jungia lauko biologiją, taksonomiją, ekologiją ir kraštovaizdžio studijas, todėl jos rezultatai svarbūs ir ekologijai, ir gamtosaugai, ir švietimui.
Metodai ir veikla
Gamtosaugininkų darbas apima stebėjimas, aiškinimas, rinkimą ir klasifikavimas, o ne vien laboratorinius eksperimentus. Stebėjimai gali būti trumpalaikiai arba ilgalaikiai (populiacijų monitoringas), atliekami naudojant fotografavimą, žiedavimą, įrašus, GPS duomenis ir kitus metodus. Surinkti pavyzdžiai dažnai saugomi muziejuose arba herbariumuose, kur juos galima vėliau tyrinėti ir lyginti su kitais egzemplioriais.
Istorija ir raida
Gamtininkai – tai žmonės, kurie tyrinėja gamtą lauke. Viena garsiausių tokių asmenybių – ČarlzasDarvinas. Gamtininkai vieni pirmųjų tyrinėjo tolimas vietoves, pavyzdžiui Amazonę ir kitas atogrąžų zonas, atrado daug naujų rūšių ir sudarė pirmuosius aprašus bei klasifikacijas. Jie taip pat tyrinėjo organizmų tarpusavio ryšius ir ekologiją, keldami klausimus apie populiacijų dinamiką, maisto tinklus ir buveinių svarbą.
Gamtininkai sukūrė keletą svarbių teorinių idėjų, remdamiesi kruopščiais stebėjimais. Jie pastebėjo, kad gyvosios būtybės dažnai atitinka savo ekologinę nišą – tai reiškinys, vadinamas prisitaikymas. Stebėdami laukinę gamtą, jie taip pat užfiksavo gyvūnų kovą dėl būvio. Istoriniu požiūriu daug gamtininkų aiškino sudėtingus trofinių ir morfologinių ryšių modelius reliatyviai hierarchine seka (vadinamąja „būties grandine“), kurią anksčiau dažnai aiškino religinėmis prielaidomis. Idėja, kad pokyčiai gali vykti natūraliais būdais, įgavo pagreitį XVIII a. ir XIX a. — ypač Čarlzo Darvino idėjų įtakoje — tapo plačiai priimta mokslo bendruomenėje.
Mokslininkų ir gamtininkų santykis
Iki Darvino dauguma gamtininkų nelaikė savęs profesionaliais „mokslininkais“ tokiu šiuolaikiniu supratimu; dažnai jie buvo vietos ar užkelių tyrinėtojai, kurių darbo rezultatai kaupti herbariumuose ir kolekcijose. Po Darvino pokyčiai paspartėjo: daugelis gamtininkų pradėjo įgyti specializuotą išsilavinimą ir būti pripažintais mokslininkais. Pavyzdžiui, Darvinas pats pradėjo kaip geologu. Hakslis buvo anatomas, Hukeris – botanikas, o Ljelis – geologas. Dėl to pasikeitė ir mokymo bei kvalifikacijos standartai: XIX a. mokslininkai dažnai įgydavo mokslo laipsnius, kurių anksčiau buvo mažai.
Gamtininkas, naturalistas ir mokslininkas
Istoriškai gamtininkai dažnai buvo išsilavinę mėgėjai, tuo tarpu modernūs mokslininkai paprastai yra kvalifikuoti profesionalai. Pokyčiai vykdavo palaipsniui per XIX a. Terminas „mokslininkas“ buvo pasiūlytas 1837 m. Williamo Whewello (angl. William Whewell). Iki tol vietoj jo naudoti terminai buvo „gamtos filosofas“ (fiziniams mokslams) arba „gamtos istorikas“ (biologijai ir geologijai). Žodis naturalistas dažnai vartojamas kaip trumpinys „gamtos istorikas“.
Šiuolaikinis vaidmuo ir reikšmė
Šiandien gamtininkai ir naturalistai atlieka svarbų vaidmenį biologinės įvairovės stebėsenoje, invazinės floros ir faunos aptikime, buveinių atkūrime ir gamtosaugos projektų planavime. Jų lauko duomenys – fenologiniai stebėjimai (pvz., žydėjimo laikai), rūšių pasiskirstymo duomenys, ilgo laikotarpio monitoringas – yra būtini klimato kaitos ir antropogeninių poveikių vertinimui.
Praktinės veiklos ir pavyzdžiai
- rūšių surinkimas ir aprašymas, herbariumų bei kolekcijų pildymas;
- populiacijų ir buveinių monitoringas (pvz., paukščių traukos stebėjimai);
- bioindikatorių naudojimas vandens ir dirvožemio kokybei vertinti;
- bendradarbiavimas su muziejais, universitetais ir gamtosaugos organizacijomis;
- piliečių mokslas (citizen science) – visuomenės įtraukimas į stebėjimus ir duomenų rinkimą.
Svarbios sąvokos
Taksonomija: organizmų klasifikavimas pagal jų santykius ir aprašymus.
Ekologija: organizmų tarpusavio ryšių ir aplinkos tyrimas.
Prisitaikymas: organizmų morfologiniai ar elgesio pokyčiai, padedantys išgyventi tam tikroje aplinkoje (prisitaikymas).
Gamtos istorija lieka gyvybiškai svarbi mokslo ir visuomenės požiūriu: ji ne tik fiksuoja gamtos būklę, bet ir sudaro pagrindą sprendimams, susijusiems su gamtos išsaugojimu, tvariu išteklių naudojimu ir švietimu apie biologinę įvairovę.
"HMS Rattlesnake " XIX a. gamtininkai keliavo tokiais laivais! Šiuo laivu aplink pasaulį plaukė Thomas Henry Huxley. Savo žmoną jis susirado Sidnėjuje, Australijoje.
Henris Volteris Batesas Amazonėje
Fritz Müller Brazilijoje
Svarbūs gamtininkai
Šie vyrai yra svarbūs. Tai tik kelios gerai žinomos pavardės iš daugybės tų, kurie tyrinėjo gamtą dar prieš atsirandant šiuolaikiniam mokslui.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra gamtinė istorija?
A: Gamtos istorija - tai augalų ir gyvūnų, gyvenančių laukinėje gamtoje, bei jų aplinkos tyrinėjimas. Ji apima ne eksperimentus, o stebėjimą, aiškinimą, rinkimą ir klasifikavimą.
K: Kas yra gamtininkai?
A: Gamtosaugininkai - tai žmonės, tyrinėjantys gamtos istoriją. Jie vieni pirmųjų tyrinėjo pasaulį ir atrado naujų rūšių.
K: Ką gamtininkai pastebėjo apie gyvas būtybes?
A: Gamtininkai pastebėjo, kad gyvosios būtybės prisitaiko prie savo gyvenimo būdo - tai vadinama prisitaikymu. Jie taip pat pastebėjo gyvūnų kovą dėl būvio ir manė, kad egzistuoja būties grandinė nuo žemesniųjų gyvūnų iki aukštesniųjų, kurią, jų manymu, sukūrė Dievas.
K: Kada kilo mintis, kad tokie dalykai gali vykti natūraliai?
A: Idėja, kad tokie dalykai gali vykti natūraliais būdais, ėmė rastis XVIII a., o labiau išpopuliarėjo Čarlzo Darvino laikais.
K: Kaip gamtininkai buvo ugdomi iki Darvino?
A.: Iki Darvino dauguma gamtininkų buvo išsilavinę mėgėjai, o ne kvalifikuoti specialistai; jie dažnai įgydavo mokslinį laipsnį, o tai tuo metu nebuvo įprasta.
K: Kada buvo išrastas terminas "mokslininkas"?
A.: Terminą "mokslininkas" 1837 m. sugalvojo Viljamas Vuelas (William Whewell); iki tol jis buvo vadinamas "gamtos filosofu" (fizinių mokslų srityje) arba "gamtos istoriku" (biologijos ir geologijos srityje).
