Kova už būvį — apibrėžimas, istorija ir Darvino natūralioji atranka
Sužinokite „kova už būvį“ prasmę, istoriją nuo Maltuso iki Darvino ir Wallace’o ir kaip natūrali atranka formavo evoliuciją.
Kova už būvį yra gamtos istorija terminas ir metafora, apibūdinanti gyvų būtybių varžymąsi dėl išlikimo ir išteklių. Frazei "kova už būvį" Čarlzas Darvinas skyrė daug dėmesio ir ją pavartojo daugiau kaip 40 kartų savo veikale "Rūšių kilmė"; ši frazė taip pat yra 3-iojo Rūšių kilmės skyriaus pavadinimas. Darvinas idėją apie kova už būvį suformulavo perskaitęs Thomo Malthuso veikalą "Esė apie populiacijos principą", o panašią terminologiją ir mintis dažnai naudojo ir Alfredas Russelas Wallace'as.
Kas slypi už sąvokos
Kova už būvį neturi reikšti tik atviros kovos tarp individų. Ji apima platų santykių spektrą: konkurenciją dėl maisto ir vietos, grobuoniškumą, parazitizmą, simbiozę, bei priklausomybę nuo aplinkos sąlygų. Todėl Darvinas sąvoką vartojo plačiąja, metaforine prasme — ne tik kaip susidūrimą, bet ir kaip priklausomybę nuo kitų organizmų ir aplinkos resursų.
Maltuso įtaka
Maltusas nagrinėjo kaip populiacijos linkusios augti geometrine tvarka, kol jas apriboja ištekliai. Darvinas susidomėjo šiomis mintimis ir suvokė, kad nors potencialus organizmų dauginimosi greitis gali būti didelis, praktiškai jo riboja maisto trūkumas, klimatas, ligos ir kiti veiksniai. Dėl to vyksta nuolatinė kova už išteklius, kuri ypač stipri tarp tos pačios rūšies narių.
Darvino formulė: išlikimas + paveldimumas = natūrali atranka
Darvinas sujungė tris pagrindines idėjas:
- organizmų gebėjimas daugintis sparčiai (potencialus skaičiaus augimas);
- kova už ribotus išteklius, dėl kurios kai kurie individai išgyvena geriau nei kiti; ir
- paveldimumas, t. y. savybės perduodamos palikuonims.
Iš šių prielaidų gimė evoliucijos idėja per natūraliąją atranką: tie individai, kurių paveldimos savybės geriau tinka tam tikroms sąlygoms, turi didesnę tikimybę išgyventi ir palikti daugiau palikuonių, todėl jų savybės laikui bėgant plinta populiacijoje.
Istorinis kontekstas ir Darvino pažanga
Pirmą kartą Darvinas apie Maltuso idėjas susimąstė po 1838 m., o pats rašė: "Pirmą kartą apie atranką pagalvojau dėl kovos 1838 m. liepos 15 d.". Iki 1850-ųjų jis daug medžiagos jau buvo surinkęs ir sudėjęs į savo rankraštinę "didžiąją knygą", kuri buvo išleista tik 1975 m. (rankraščiai ir pastabos padėjo jam vėliau suformuluoti išsamią teoriją).
Wallace'o indėlis ir bendras paskelbimas
1858 m. Wallace'as, būdamas Tolimuosiuose rytuose (Malajų salyne), nusiuntė Darwinui esė, kurioje pateikta panaši idėja: "Laukinių gyvūnų gyvenimas yra kova už būvį". Wallace'as nepriklausomai priėjo prie panašių išvadų, taip pat remdamasis Malthuso darbais. Tai paskatino 1858 m. jų idėjų bendrą pristatymą mokslo bendruomenei — žingsnį, kuris Darvino teoriją iš pagrindų sustiprino ir paskatino galutiniam 1859 m. leidiniui.
Praktiniai pavyzdžiai ir reikšmė
Kova už būvį matoma daugelyje ekologinių situacijų: išlikimo kovose tarp plėšrūnų ir grobio, augalų konkurencijoje dėl šviesos ir vandens, taip pat ligų ir parazitų plitimo spaudime. Svarbu pažymėti, kad kova gali būti ne tik tiesioginė — pvz., agresija — bet ir netiesioginė, per geresnį prisitaikymą prie aplinkos (pvz., atsparumas sausrai ar ligoms).
Išvados
Kova už būvį yra kertinė idėja suprasti, kaip veikia natūralioji atranka ir kaip evoliucionuoja rūšys. Darvino sujungtos idėjos — didelis daugėjimo potencialas, konkurencija dėl ribotų išteklių ir paveldimumas — paaiškina, kodėl gamtoje atsiranda ir palaipsniui nyksta tam tikros savybės. Ši koncepcija liko viena iš svarbiausių biologijos pamatų.
"Turėčiau pabrėžti, kad terminą "kova už būvį" vartoju plačiąja ir metaforine prasme, apimančia vienos būtybės priklausomybę nuo kitos ir apimančia (kas svarbiau) ne tik individo gyvybę, bet ir sėkmę paliekant palikuonis... sakoma, kad augalas dykumos pakraštyje kovoja už būvį su sausra, nors teisingiau būtų sakyti, kad jis yra priklausomas nuo drėgmės". (pirmojo leidimo 62 psl.)
"Kova už būvį neišvengiamai kyla iš didelio organinių būtybių augimo tempo". (p63)
1859 m. Darvinas panaudojo frazę "kova už būvį" kaip savo "Rūšių kilmės" trečiojo skyriaus pavadinimą. Taip sena idėja buvo įtraukta į išbaigtą teorinį pagrindą, kuris iki šiol lemia evoliucinės biologijos supratimą.
Susiję puslapiai
- Socialinis darvinizmas
- Konkurencija (biologija)
- Natūralioji atranka
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra kova už būvį?
A: Kova už būvį - tai metafora, kuria apibūdinama gyvų būtybių konkurencija dėl išlikimo. Ją išpopuliarino Čarlzas Darvinas knygoje "Rūšių kilmė".
K: Kas pirmasis sukūrė frazę "kova už būvį"?
A: Frazę "kova už būvį" iš pradžių pavartojo Tomas Maltusas (Thomas Malthus) knygoje "Esė apie gyventojų skaičiaus principą" (Essay on the Principle of Population).
K: Kaip Darvinas susipažino su Maltuso idėjomis?
A: Darvinas apie Maltuso idėjas sužinojo iš laiškų, kuriuos jam siuntė sesuo Fanny, kai jis keliavo laivu "HMS Beagle". Fanny papasakojo, kad Harriet Martineau, ankstyvoji feminisčių rašytoja, propagavo Maltuso idėjas. Vėliau, grįžęs į Londoną, Darvinas per vakarienę susitiko su Martineau ir ėmė giliau mąstyti apie Maltuso darbus.
K: Ką Darvinas suprato apie gyventojų skaičiaus augimą?
A: Darvinas suprato, kad kiekviena gyva būtybių rūšis gali geometriškai didėti (2, 4, 8, 16...), tačiau toks populiacijos augimo modelis praktiškai nevyksta dėl gyvūnų tarpusavio konkurencijos ir ribotų išteklių, tokių kaip maistas ir vanduo. Jis taip pat pažymėjo, kad karai ir ligos gali užkirsti kelią pernelyg sparčiam populiacijų augimui.
Klausimas: Kokias dvi papildomas idėjas Darvinas sujungė su kova už būvį?
A: Darvinas ne tik pažymėjo, kad konkurencija tarp organizmų yra kovos už būvį dalis, bet ir sujungė šią idėją su kitomis dviem koncepcijomis - kad kai kurie organizmai yra geriau nei kiti prisitaikę sėkmingai kovoti šioje kovoje ir kad savybės turi būti bent iš dalies paveldimos paveldimumo būdu - ir taip sukūrė evoliucijos natūraliosios atrankos būdu teoriją.
Klausimas: Kaip Wallace'as priėjo prie panašios išvados kaip ir Darwinas?
A: Wallace'as savarankiškai priėjo prie panašios išvados kaip ir Darvinas, pasveikęs nuo maliarijos Rytų Indijoje ir 1858 m. nusiuntęs jam esė su fraze "Laukinių gyvūnų gyvenimas yra kova už būvį". Jis nedaug žinojo apie Darvino idėjas, bet ją sužinojo iš vieno iš vėlesnių Maltuso "Esė apie populiaciją" leidimų.
Ieškoti