Kova už būvį
Kova už būvį yra gamtos istorija [metafora]. Ji reiškia gyvų būtybių varžymąsi dėl išlikimo. Šią ir panašią frazę "kova už būvį" Čarlzas Darvinas "Rūšių kilmėje" pavartojo daugiau kaip 40 kartų, o ši frazė yra "Kilmės" 3 skyriaus pavadinimas. Č. Darvinas šią idėją sumanė perskaitęs 6-ąjį Thomo Malthuso "Esė apie populiacijos principą" leidimą, o Alfredas Russelas Wallace'as taip pat nuolat vartojo šią frazę.
Iš tikrųjų ši idėja yra daug senesnė, ir daugelis gamtos istorikų yra pastebėję gyvūnų konkurenciją. Apskritai juos domino konkurencija tarp rūšių. Maltusas bene pirmasis susimąstė apie vienos rūšies - žmonių - atstovų kovą dėl išteklių.
Pirmą kartą Darvinas apie Maltusą išgirdo iš savo sesers Fanny laiškų, kai keliavo laivu "HMSBeagle". Fanny papasakojo, kad Maltuso idėjas propagavo Harieta Martineau, ankstyvoji feministinių pažiūrų rašytoja. p153 Vėliau, grįžęs į Londoną, Darvinas per vakarienę susitiko su Martineau ir daug mąstė apie Maltuso idėjas. Žmonių skaičius galėjo padvigubėti per 25 metus. Jei taip neatsitiko, tai dėl konkurencijos dėl išteklių, pavyzdžiui, maisto, arba dėl to, kad padažnėjo karai ir ligos.
Darvinas suprato, kad kiekviena gyva būtybių rūšis gali geometriškai didėti (2, 4, 8, 16, 32, 64, 128, 256, 512, ....), tačiau praktikoje toks populiacijos augimo modelis nepasitaiko. Darvinas paaiškina, kodėl organizmai neauga geometriškai. Jo nurodytos priežastys - konkurencija tarp gyvūnų, ribotas maisto kiekis, klimatas ir epidemijos. Visus organizmus kovoje dėl būvio sieja sudėtingi tarpusavio ryšiai. Be to, kova dėl būvio didžiausia tarp tos pačios rūšies organizmų.
Vėliau jis šias idėjas sujungė su dar dviem. Viena iš jų buvo idėja, kad kovoje vieniems pavyks geriau nei kitiems. p264-268 Kita idėja buvo paveldimumas: kad savybės turi būti bent iš dalies paveldimos. Taip atsirado jo evoliucijos natūraliosios atrankos būdu idėja. Wallace'as nepriklausomai priėjo prie tos pačios išvados.
1859 m. Darvinas panaudojo frazę "kova už būvį" kaip savo "Rūšių kilmės" trečiojo skyriaus pavadinimą. Senoji idėja tapo išbaigta teorija.
"Turėčiau pabrėžti, kad terminą "kova už būvį" vartoju plačiąja ir metaforine prasme, apimančia vienos būtybės priklausomybę nuo kitos ir apimančia (kas svarbiau) ne tik individo gyvybę, bet ir sėkmę paliekant palikuonis... sakoma, kad augalas dykumos pakraštyje kovoja už būvį su sausra, nors teisingiau būtų sakyti, kad jis yra priklausomas nuo drėgmės". (pirmojo leidimo 62 psl.)
"Kova už būvį neišvengiamai kyla iš didelio organinių būtybių augimo tempo". (p63)
Darvinas sako: "Pirmą kartą apie atranką pagalvojau dėl kovos 1838 m. liepos 15 d.". Iki 1850-ųjų jis jau buvo viską parengęs savo rankraštinėje "didžiojoje knygoje" (kuri buvo išleista tik 1975 m.).
1858 m. sveikdamasis nuo maliarijos Rytų Indijoje, Wallace'as nusiuntė Darwinui esė. Jame buvo tokia frazė: "Laukinių gyvūnų gyvenimas yra kova už būvį". Wallace'as nedaug žinojo apie Darwino idėjas, o šią mintį išsakė lygiai iš to paties šaltinio: vieno iš vėlesnių Maltuso "Esė apie populiaciją" leidimų. Šios esė pasirodymas paskatino 1958 m. kartu paskelbti evoliucijos natūralios atrankos būdu idėją.
Susiję puslapiai
- Socialinis darvinizmas
- Konkurencija (biologija)
- Natūralioji atranka
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra kova už būvį?
A: Kova už būvį - tai metafora, kuria apibūdinama gyvų būtybių konkurencija dėl išlikimo. Ją išpopuliarino Čarlzas Darvinas knygoje "Rūšių kilmė".
K: Kas pirmasis sukūrė frazę "kova už būvį"?
A: Frazę "kova už būvį" iš pradžių pavartojo Tomas Maltusas (Thomas Malthus) knygoje "Esė apie gyventojų skaičiaus principą" (Essay on the Principle of Population).
K: Kaip Darvinas susipažino su Maltuso idėjomis?
A: Darvinas apie Maltuso idėjas sužinojo iš laiškų, kuriuos jam siuntė sesuo Fanny, kai jis keliavo laivu "HMS Beagle". Fanny papasakojo, kad Harriet Martineau, ankstyvoji feminisčių rašytoja, propagavo Maltuso idėjas. Vėliau, grįžęs į Londoną, Darvinas per vakarienę susitiko su Martineau ir ėmė giliau mąstyti apie Maltuso darbus.
K: Ką Darvinas suprato apie gyventojų skaičiaus augimą?
A: Darvinas suprato, kad kiekviena gyva būtybių rūšis gali geometriškai didėti (2, 4, 8, 16...), tačiau toks populiacijos augimo modelis praktiškai nevyksta dėl gyvūnų tarpusavio konkurencijos ir ribotų išteklių, tokių kaip maistas ir vanduo. Jis taip pat pažymėjo, kad karai ir ligos gali užkirsti kelią pernelyg sparčiam populiacijų augimui.
Klausimas: Kokias dvi papildomas idėjas Darvinas sujungė su kova už būvį?
A: Darvinas ne tik pažymėjo, kad konkurencija tarp organizmų yra kovos už būvį dalis, bet ir sujungė šią idėją su kitomis dviem koncepcijomis - kad kai kurie organizmai yra geriau nei kiti prisitaikę sėkmingai kovoti šioje kovoje ir kad savybės turi būti bent iš dalies paveldimos paveldimumo būdu - ir taip sukūrė evoliucijos natūraliosios atrankos būdu teoriją.
Klausimas: Kaip Wallace'as priėjo prie panašios išvados kaip ir Darwinas?
A: Wallace'as savarankiškai priėjo prie panašios išvados kaip ir Darvinas, pasveikęs nuo maliarijos Rytų Indijoje ir 1858 m. nusiuntęs jam esė su fraze "Laukinių gyvūnų gyvenimas yra kova už būvį". Jis nedaug žinojo apie Darvino idėjas, bet ją sužinojo iš vieno iš vėlesnių Maltuso "Esė apie populiaciją" leidimų.
