Kas yra socialinis darvinizmas? Apibrėžimas, istorija ir kritika
Sužinokite, kas yra socialinis darvinizmas: kilmė, istorija, ideologinės prielaidos ir kritika — nuo Lamarcko iki nacių misinterpretacijų ir šiuolaikinių vertinimų.
Socialinis darvinizmas – tai terminas, vartojamas apibūdinti įvairioms idėjoms ir judėjimams, kurie biologijos sąvokas (ypač evoliuciją) perkėlė į žmonių visuomenės, politikos ir moralės sritis. Čarlzas Darvinas buvo vienas pagrindinių evoliucijos teorijos autorių: biologijoje evoliucija paaiškina, kaip laikui bėgant keičiasi gyvybės formos. Pagrindinė evoliucijos mintis – paveldimų skirtumų ir natūralios atrankos mechanizmai: kai kai kurie individai turi bruožų, labiau tinkamų gyventi tam tikroje aplinkoje, jie turi didesnę tikimybę palikti palikuonių, o tokių bruožų pasikartojimas keičia populiacijos savybes.
Kas yra socialinis darvinizmas?
Socialinis darvinizmas bando panaudoti arba perkelti biologijos idėjas į socialinę sritį – aiškinti visuomenės pokyčius, ekonomikos ir politikos dėsnius per „kovos dėl išlikimo“, „stipriausiųjų išlikimo“ ar „natūralios atrankos“ metaforas. Tokie teiginiai dažnai laiko tam tikrus žmonių ar grupių skirtumus natūraliai pateisinančiais socialines hierarchijas, skurdą, kolonializmą ar rasinę diskriminaciją.
Istorija ir kilmė
Socialinio darvinizmo idėjos susiformavo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Jas stipriai formavo ne tik klaidingos arba supaprastintos Darvino interpretacijos, bet ir kiti mąstytojai bei teorijos, pavyzdžiui, Herbertas Spenceris, kuris suformulavo frazę „survival of the fittest“ ir aiškino visuomenės raidą kaip natūralų vystymąsi. Dalies socialinio darvinizmo elementų atspindžius galima rasti ir kituose biologiniuose ar filosofiniuose srautuose – kai kurie autoriai nurodydavo įtaką ir lamarkizmo idėjoms ar kitoms mąstymo tradicijoms. Vis dėlto dauguma istorikų pabrėžia, kad socialinis darvinizmas yra daugiau socialinių ir ideologinių reinterpretacijų rezultatas nei tiesioginė Darvino teorijos ekstrapoliacija į visuomenę.
Pagrindinės idėjos ir jų panaudojimas
- „Stipriausiųjų išlikimas“ – idėja, kad tam tikros grupės ar asmenys „natūraliai“ išlieka ir klesti, o silpnesnieji pralaimi. Šią idėją XX a. panaudojo įvairios politinės ir ideologinės srovės.
- Rasisčių ir tautybių hierarchizavimas – socialinį darvinizmą panaudojo ir rasistinės ideologijos teiginiai. Per Nacių laikotarpį „stipriausiųjų išlikimo“ idėja buvo siejama su rasizmu ir teigimu, kad arijų rasė esanti pranašesnė, todėl jai reikia daugiau gyvenamosios erdvės – tai pateisino agresiją prieš kitus žmones ir tautas (pvz. prieš slavai).
- Imperializmas ir kolonializmas – kolonijinėje praktikoje socialinis darvinizmas padėjo pateisinti dominavimą ir išnaudojimą, teigiant, kad „civilizuotoms“ tautoms priklauso teisė valdyti „atsilikusias“.
- Eugenika – idėjos apie „rūšių gerinimą“ per reprodukcijos kontrolę taip pat siejamos su socialinio darvinizmo įtakomis, kas lėmė prievartines sterilizacijas ir diskriminacines valstybines programas kai kuriose šalyse.
Kritika ir etinės problemos
Socialinis darvinizmas susiduria su aštria kritika iš kelių pusių:
- Mokslinė kritika: biologinė evoliucija negali būti tiesiogiai perkeliama į moralės ar politikos normas. Biologiniai procesai negali automatiškai nustatyti, kas yra teisinga ar gerai (tai vadinama „naturalistiniu kliedesiu“ arba natūralistine klaida).
- Istorinis ir konceptualus netikslumas: daug socio-politinių interpretacijų remiasi supaprastintais arba klaidingais Darvino teiginių supratimais. Darvinas pats neskatino socialinių hierarchijų ar diskriminacijos kaip moralinio principo.
- Etinė kritika: socialinio darvinizmo idėjos pateisino prievartą, diskriminaciją ir žmogaus teisių pažeidimus (pvz., eugeniką, rasinę politiką, kolonijinį smurtą).
- Kultūrinė ir socialinė kritika: teorijos, kurios laiko socialinę nelygybę „natūralia“, nepaiso institucinių, ekonominių ir istorinių priežasčių, lemiančių nelygybę.
Skirtumas tarp Darvino teorijos ir socialinio darvinizmo
Darvino evoliucija yra gamtos mokslų teorija, aprašanti biologinius procesus: kaip organizmai kinta ir kaip natūrali atranka veikia populiacijas. Socialinis darvinizmas – tai ideologinė interpretacija ar taikymas, kuris bando biologinius terminus panaudoti socialinei praktikai ar politinei filosofijai pagrįsti. Tai dvi skirtingos sferos: mokslas ir politika/etika. Darvinas niekada nesakė, kad jo atradimai turi būti naudojami kaip moraliniai ar politiniai nurodymai žmogaus gyvenimui; jis aprašinėjo gamtos procesus.
Istorinis pavyzdys: kritika ir atsakas
Ne visi to meto intelektualai priėmė socialinio darvinizmo idėjas. Pvz., vienas garsiausių Darvino kritikų buvo Levas Tolstojus, kuris neretai pabrėždavo moralinius Darvino idėjų panaudojimo pavojus. Laiške iš mirties patalo jis perspėjo savo vaikus nepriimti „kovos už būvį“ kaip moralinio vadovo. Tai pabrėžia, kad Darvino teorija iš pradžių buvo mokslinis paaiškinimas, o bet kokie socialiniai arba moraliniai išvedžiojimai yra atskiros interpretacijos.
Šiuolaikinis požiūris
Šiandien socialinis darvinizmas dažniausiai vertinamas kritiškai. Daug mokslininkų ir filosofų pabrėžia, kad biologinės analogijos žmogaus visuomenėse yra ribotos ir gali būti klaidingai panaudotos politinėms ar ideologinėms priežastims pateisinti. Modernios socialinės teorijos bei biologijos sritys (pvz., genetika, evoliucinė biologija, sociobiologija) pažengė, o įsisavinti arba pateisinti socialines problemas vien tik „gamtiniais“ argumentais laikoma pavojinga ir netiksli praktika.
Santrauka: Socialinis darvinizmas nėra tiesiog Darvino teorijos tąsa visuomenėje – tai istorinis ir ideologinis reiškinys, dažnai paremtas supaprastintomis arba neteisingomis biologijos interpretacijomis, turėjęs rimtų pasekmių (pvz., rasizmui, kolonializmui, eugenikai). Darvino mokslinės idėjos pačios savaime neįpareigoja priimti kokios nors politinės ar moralinės sistemos.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra socialinis darvinizmas?
A: Socialinis darvinizmas - tai terminas, kuriuo vadinami įvairūs judėjimai, kurie, aiškindami žmonių visuomenę, remiasi Čarlzo Darvino evoliucijos teorijos idėjomis. Jis teigia, kad žmonės, turintys daugiau įgūdžių, taps sėkmingesni, galės skleisti savo įtaką ir keisti juos supančią politiką bei visuomenę, kad ji taptų geresnė jiems patiems.
K: Kas buvo Čarlzas Darvinas?
A: Čarlzas Darvinas buvo britų gamtininkas, pasiūlęs evoliucijos teoriją, kuri paaiškina, kaip laikui bėgant keičiasi įvairios gyvybės formos. Jis teigė, kad kai kurie palikuonys gali turėti kitokių savybių ar bruožų nei jų tėvai, o tai reiškia, kad jie yra geriau prisitaikę prie aplinkos ir todėl turi daugiau galimybių išgyventi.
K: Kuo nacių ideologai tikėjo dėl išlikimo tinkamiausio?
A: Nacių ideologai sujungė "Išlikti tinkamiausiam" idėją su rasizmu, teigdami, kad arijų rasė yra pranašesnė už visas kitas rases ir jai reikia daugiau erdvės Rytų Europoje (kur gyveno daugiausia slavai). Vėliau šis įsitikinimas buvo laikomas klaidingu, nes trūko įrodymų, kad slavai kaip individai buvo geresni ar blogesni už vokiečius.
Klausimas: Kaip Levas Tolstojus vertino Darvino idėjas?
A: Levas Tolstojus griežtai nepritarė, jo manymu, Darvino idėjoms ir laiške iš mirties patalo perspėjo savo vaikus, kad šie nesivadovautų jo kova už būvį kaip moraliniu vadovu. Tačiau Darwinas niekada nesiūlė jo idėjomis remtis kaip žmogaus gyvenimo pagrindu; veikiau tai buvo tik evoliucijos proceso aprašymai.
Klausimas: Ką socialinis Darvinas sako apie žmones, kurie turi daugiau galimybių išgyventi?
A: Socialinis darvinizmas sako, kad žmonės, kurie yra gabesni išgyventi, galės susilaukti panašių gebėjimų turinčių vaikų, todėl jie taps sėkmingesni ir skleis savo įtaką visuomenėje, kad ji taptų geresnė.
Klausimas: Kuo palikuonys skiriasi nuo savo tėvų pagal evoliucinę biologiją?
A: Pagal evoliucinę biologiją dauguma palikuonių nėra visiškai panašūs į savo tėvus; kai kurie gali turėti kitokių savybių ar bruožų, dėl kurių jie geriau prisitaikę išgyventi tam tikroje aplinkoje nei kiti.
Ieškoti