Čarlzas Darvinas

Laivo "HMS Beagle" kelionė

Darvinas beveik penkerius metus praleido Karališkojo karinio jūrų laivyno tyrinėjimo laive "HMS Beagle". Jis buvo kviestinis gamtininkas, o tai reiškė, kad jis buvo atsakingas už kolekcijas ir užrašus apie aplankytų šalių gyvūnus, augalus ir geologiją. Laivo įgula sudarė visų pakrančių žemėlapius, kuriuos karinis jūrų laivynas galėjo naudoti bet kurioje pasaulio vietoje. Tuo metu Didžioji Britanija turėjo didžiausią pasaulyje laivyną ir pasaulinę imperiją.

Darvinas rinko visur, kur tik nusileido laivas. Jis rado didžiulių neseniai išnykusių žinduolių fosilijų, Čilėje patyrė žemės drebėjimą ir pastebėjo, kad žemė pakilo. Jis žinojo, kad kitur, aukštai Anduose, yra iškilusių paplūdimių su iškastinėmis kriauklėmis ir medžiais, kadaise augusiais smėlėtame paplūdimyje. Akivaizdu, kad žemė nuolat keitėsi, vienur žemė kilo, kitur grimzdo. Jis rinko paukščius ir vabzdžius ir siuntė siuntas į Kembridžą, kad ekspertai jas atpažintų.

Darvinas buvo pirmasis gamtininkas, apsilankęs Galapagų salose, esančiose prie vakarinės Ekvadoro pakrantės. Jis pastebėjo, kad kai kurie paukščiai buvo panašūs į žemyne gyvenančius čiurlius, tačiau pakankamai skirtingi, kad juos būtų galima priskirti atskiroms rūšims. Jis ėmė domėtis, kaip šiose salose atsirado tiek daug naujų rūšių.

Grįžęs į Angliją Darvinas redagavo kelias mokslines kelionės apžvalgas ir rašė asmeninį dienoraštį, kurį žinome kaip "Beagle'o kelionę". Tai vienas didžiausių gamtos istorijos kelionių dienoraščių.

1843 m. Darvinas, kuris su žmona Ema jau turėjo du vaikus, nusipirko Down House, esantį Downe kaime, Kente. Jame jis gyveno visą likusį gyvenimą, o šiandien namas ir jame esantys daiktai yra atviri visuomenei.

"Beagle" kelionė Plymutas, Anglija, į pietus iki Žaliojo Kyšulio, tada į pietvakarius per Atlantą iki Bahijos, Brazilija, į pietus iki Rio de Žaneiro, Montevidėjo, Folklendų salų, aplink Pietų Amerikos galą, tada į šiaurę iki Valparaiso, Čilė, ir Kallao. Į šiaurės vakarus iki Galapagų salų, tada plaukiama į vakarus per Ramųjį vandenyną į Naująją Zelandiją, Sidnėjų, Hobartą Tasmanijoje ir King George's Sound Vakarų Australijoje. Į šiaurės vakarus iki Kilingo salų, į pietvakarius iki Mauricijaus ir Keiptauno, tada į šiaurės vakarus iki Bahijos ir į šiaurės rytus atgal į Plymutą.

Evoliucija

Keliaudamas laivu "H.M.S. Beagle", o vėliau grįžęs namo į Londoną, Darvinas susipažino su kunigo T. R. Maltuso idėjomis. T. R. Maltusas suprato, kad nors žmonės gali padvigubinti savo populiaciją kas 25 metus, praktiškai taip neatsitinka. Jis manė, kad taip yra dėl to, kad jų skaičių riboja kova dėl būvio (arba išteklių). Jei žmonių skaičius didėjo, badas, karai ir ligos sukeldavo daugiau mirčių. Darvinas, kuris žinojo, kad visos gyvosios būtybės iš principo gali padidinti savo skaičių, pradėjo svarstyti, kodėl vienos išgyveno, o kitos ne.^p264-268 Jo atsakymui parengti prireikė daugybės metų.

Evoliucijos teorija teigia, kad visos gyvosios būtybės Žemėje, įskaitant augalus, gyvūnus ir mikrobus, kilo iš bendro protėvio, lėtai keičiantis kartoms. Darvinas teigė, kad gyvosios būtybės laikui bėgant keitėsi natūralios atrankos būdu. Taip geriau išgyvena ir dauginasi tie, kurie geriausiai prisitaiko prie aplinkos. Prisitaikymas prie vietos, kurioje gyvenate, vadinamas prisitaikymu. Tie, kurie geriausiai prisitaiko prie vietos, kurioje gyvena, t. y. geriausiai prisitaikę, turi geriausią galimybę išgyventi ir daugintis. Tie, kurie prasčiau prisitaikę, dažniausiai neišgyvena. Jei jie neišgyvena pakankamai gerai, kad užaugintų jauniklių, tai reiškia, kad jie neperduoda savo genų. Taip rūšis palaipsniui keičiasi.

Pirmajame "Kilmės" skyriuje kalbama apie prijaukintus gyvūnus, pavyzdžiui, galvijus ir šunis. Darvinas priminė skaitytojams, kaip smarkiai žmonija pakeitė naminius gyvūnus, kurie kadaise buvo laukinės rūšys. Pokyčius lėmė atrankinis veisimas, kai veisimui buvo atrenkami pageidaujamų savybių turintys gyvūnai. Tai buvo daroma karta po kartos, kol buvo išvestos šiuolaikinės veislės. Galbūt tai, ką žmogus padarė sąmoningai, galėjo atsitikti gamtoje, kai vieni palikdavo daugiau palikuonių nei kiti.

Darvinas pastebėjo, kad nors jauni augalai ar gyvūnai yra labai panašūs į savo tėvus, nė vienas iš jų nėra visiškai vienodas, o jų forma, dydis, spalva ir pan. visada skiriasi. Kai kuriuos iš šių skirtumų augalas ar gyvūnas galėjo įgyti iš savo protėvių, tačiau kai kurie yra nauji ir atsirado dėl mutacijų. Kai dėl tokių skirtumų organizmas tampa pajėgesnis gyventi gamtoje, jis turi daugiau galimybių išgyventi ir perduoda savo genus palikuonims, o šie - savo palikuonims. Bet koks skirtumas, dėl kurio augalas ar gyvūnas turėtų mažiau galimybių gyventi, turėtų mažesnę tikimybę būti perduotas ir galiausiai visai išnyktų. Taip panašių augalų ar gyvūnų grupės (vadinamos rūšimis) pamažu keičia savo formą ir pavidalą, kad galėtų sėkmingiau gyventi ir susilaukti daugiau palikuonių, kurie juos išgyventų. Taigi natūralioji atranka buvo panaši į atrankinį veisimą, išskyrus tai, kad ji vyktų savaime ir per daug ilgesnį laiką.

Pirmą kartą apie tai jis pradėjo galvoti 1838 m., tačiau prireikė net dvidešimties metų, kol jo idėjos tapo viešos. Iki 1844 m. savo užrašų knygelėje jis jau galėjo užrašyti pagrindinių idėjų projektą. Istorikai mano, kad jis nekalbėjo apie savo teoriją, nes bijojo viešos kritikos. Jis žinojo, kad jo teorija, kurioje nekalbama apie religiją, kelia klausimų dėl pažodinės Pradžios knygos tiesos. Kad ir kokia būtų priežastis, savo teoriją knygoje jis paskelbė tik 1859 m. 1858 m. jis išgirdo, kad kitas biologas Alfredas Russelas Wallace'as turėjo tokių pat idėjų apie natūraliąją atranką. Darvino ir Voliso idėjos pirmą kartą buvo paskelbtos 1858 m. Londone, žurnale "Journal of the Linnaean Society". Kitais metais Darvinas išleido savo knygą. Knyga vadinosi "Apie rūšių atsiradimą natūralios atrankos būdu, arba palankių rasių išsaugojimą kovoje už gyvybę". Paprastai ši knyga vadinama "Rūšių kilme".

1859 m. "Rūšių kilmės" kopija

Kiti darbai

Darvinas parašė daug kitų knygų, kurių dauguma taip pat labai svarbios.

Jo knygos

• 1838-43: Beagle" kelionės zoologija: išleista 1839-1843 m. penkiomis dalimis (ir devyniolika numerių) įvairių autorių, redaguojama ir prižiūrima Čarlzo Darvino, kuris prisidėjo dviem dalimis:
• 1838 m.: 1 dalis, Nr. 1, iškastiniai žinduoliai, autorius Richardas Owenas (Darwino įžanga ir geologinis įvadas)
• 1838 m.: 2 dalis Nr. 1 Mammalia, parengė George Robert Waterhouse (Geografinis įvadas ir Darwino pranešimas apie jų papročius ir paplitimą)
• 1839 m.: Dienoraštis ir pastabos ("The Voyage of the Beagle")
• 1842: Koralinių rifų struktūra ir pasiskirstymas
• 1844: Geologiniai vulkaninių salų stebėjimai
• 1846: Geologiniai stebėjimai Pietų Amerikoje
• 1849: John Herschel.
• 1851: Monografija apie Cirripedia poklasį su visų rūšių paveikslėliais. Lepadidae; arba, Pedunculated Cirripedes. Gyvieji barškuolės.
• 1854: Monografija apie Cirripedia poklasį su visų rūšių paveikslais. Balanidae (arba Sessile Cirripedes); Verrucidae ir kt.
• 1851: Didžiosios Britanijos iškastinių Lepadidae, arba, Pedunculated Cirripedes, monografija. Iškastiniai barakuliai.
• 1854: Didžiosios Britanijos iškastinių Balanidæ ir Verrucidæ monografija
• 1859: Apie rūšių atsiradimą natūralios atrankos būdu, arba palankesnių rasių išsaugojimą kovoje už gyvybę
• 1862: Apie įvairius būdus, kuriais britų ir užsienio orchidėjas apvaisina vabzdžiai (Orchidėjų apvaisinimas)
• 1865: Apie vijoklinių augalų judėjimą ir įpročius (Linneano draugijos straipsnis, išleistas 1875 m. kaip knyga)
• 1868: Gyvūnų ir augalų kitimas domestikacijos sąlygomis
• 1871: Žmogaus kilmė ir atranka lyties atžvilgiu
• 1872: Žmogaus ir gyvūnų emocijų raiška
• 1875: Vabzdžiaėdžiai augalai
• 1876: Kryžminio ir savaiminio tręšimo poveikis daržovių karalystėje
• 1877: Skirtingos tos pačios rūšies augalų žiedų formos
• 1880: Augalų judėjimo galia
• 1881: 1888: Augalinio pelėsio susidarymas veikiant kirminams.

Susiję puslapiai

• Erazmas Darvinas
• Alfredas Russelas Wallace'as
• Čarlzas Ljelis (Charles Lyell)
• Čarlzo Darvino knygos
• Darvinizmas
• Evoliucija