Britų imperiją sudarė kolonijos, protektoratai, mandatai ir kitos Jungtinės Karalystės kontroliuojamos teritorijos.

Tai prasidėjo nuo XVI a. pabaigoje-XVIII a. pradžioje Anglijos įkurtų užjūrio kolonijų ir prekybos punktų. Didžiausios istorijoje Anglijos imperija buvo didžiausia imperija ir daugiau nei šimtmetį buvo galingiausia pasaulio supervalstybė. Iki 1922 m. Britų imperijoje gyveno daugiau kaip 458 mln. žmonių, o tai sudarė daugiau kaip penktadalį tuometinio pasaulio gyventojų skaičiaus. Imperija buvo didesnė nei 33 700 000 km2 (13 012 000 kv. mylių), t. y. beveik ketvirtadalis viso Žemės sausumos ploto. p15 Kadangi Britų imperija buvo tokia didelė, ji paliko didelį teisinį, kalbinį ir kultūrinį paveldą. Kaip ir prieš tai buvusi Ispanijos imperija, Britų imperija dažnai buvo vadinama "imperija, kurioje saulė niekada nenusileidžia", nes ji buvo tokia didelė, kad saulė visada kažkur imperijoje švietė. Imperija kontroliavo žemes visuose žemynuose.

Anglija, Prancūzija ir Nyderlandai pradėjo kurti savo kolonijas ir prekybos tinklus Amerikoje ir Azijoje. p2 XVII ir XVIII a. Anglija kariavo ir laimėjo keletą karų prieš Nyderlandus ir Prancūziją. Po šių karų Anglija (o po 1707 m. Anglijos ir Škotijos sąjungos - Didžioji Britanija) tapo pagrindine kolonijine galybe Šiaurės Amerikoje ir Indijoje.

Formavimasis ir valdymo modeliai

Britų imperija formavosi per ilgą laiką ir naudojo skirtingas valdymo formas: tiesioginį kolonijinį valdymą, protektoratus, mandatines teritorijas ir ekonominį kontrolės mechanizmą per privilegijuotas prekybos kompanijas. Viena svarbiausių institucijų imperijos plėtrai buvo East India Company (Britų Rytų Indijos kompanija), kuri ėmėsi politinės ir karinės kontrolės pasirinktose Indijos srityse, o vėliau jos vaidmenį perėmė Britų vyriausybė.

Ekonomika, prekyba ir infrastruktūra

Imperija rėmėsi tarptautine prekyba, žaliavų išvežimu į Didžiąją Britaniją ir gatavų gaminių eksportu į kolonijas. Plantacinė žemdirbystė, gavybos pramonė, vergovė (vėliau perėjusi prie kitų darbo formų, pvz., indentuoto darbo) ir finansiniai centrai Londone sudarė ekonominį pagrindą. Britai taip pat investavo į infrastruktūrą: geležinkeliai, uostai, telegrapho linijos ir vėliau pabėgios infrastruktūros dalis padėjo sujungti atokiausias imperijos dalis.

Kultūrinis, teisinis ir kalbinis palikimas

Teisinis paveldas: daugelyje buvusių Britų imperijos teritorijų išliko anglosaksų teisės tradicija (common law), teismų struktūros ir administracinis aparatas, kuris tapo valstybingumo pamatu naujoms tautoms.

Kalba: anglų kalba tapo bendravimo, administracijos ir tarptautinės prekybos lingua franca — tai vienas svarbiausių imperijos ilgalaikių padarinių.

Kultūra ir švietimas: britiškos švietimo sistemos modeliai, universitetai, administraciniai ir kariniai institutai formavo vietinius elitus. Tai skatino ir kultūrinę asimiliaciją, ir vietinių kultūrų atgimimą per nepriklausomybės judėjimus.

Neigiami padariniai ir konfliktai

Nors imperija sukūrė ir infrastruktūrą, jos plėtra dažnai reiškė vietinių gyventojų išnaudojimą, nuolatinį turtų išvežimą, prievartą ir kartais masines nelaimes. Praktikos, tokios kaip vergovė, plantacinis darbo išnaudojimas ir priverstinės mokesčių sistemos, turėjo ilgalaikių socialinių bei ekonominių pasekmių. Taip pat imperijos valdymas kartais lėmė regioninius konfliktus, deportacijas ir kultūrų sutrikdymą.

Nepriklausomybės judėjimai ir imperijos žlugimas

Po Pirmojo ir ypač Antrojo pasaulinių karų Britų imperijos galia silpo. Didelio masto sienų kaitą ir atskirų teritorijų savarankiškėjimą paskatino politiniai, ekonominiai ir socialiniai veiksniai. Svarbūs etapai buvo Indijos nepriklausomybė 1947 m., Afrikos šalių savarankiškėjimas 1950–1970 m., o Honkongo sugrąžinimas Kinijai — 1997 m. Daugelis buvusių kolonijų pasirinko narystę laisvoje tarptautinėje organizacijoje — Britų Sandrauga (Commonwealth) — kurios nariai išlaikė kultūrinius ir politinius ryšius su Jungtine Karalyste.

Šiuolaikinis vertinimas ir palikimas

Britų imperijos palikimas vertinamas prieštaringai. Vieni pabrėžia infrastruktūros, teisinių institucijų, anglų kalbos ir globalios prekybos tinklų naudą; kiti atkreipia dėmesį į išnaudojimą, prievartą, kultūrines žaizdas ir ilgalaikes nelygybes. Šiandien istorikai ir visuomenės domisi tiek imperijos materialiaisiais norais, tiek jos poveikiu tapatybei, geopolitikai ir pasaulinei kultūrai.

Trumpas santraukinis sąrašas pagrindinių faktų

  • Susiformavimo laikotarpis: nuo XVI a. pabaigos iki XX a. vidurio.
  • Didžiausias dydis: ~33 700 000 km2 ir >458 mln. gyventojų (apie 1922 m.).
  • Pagrindinės valdymo formos: kolonijos, protektoratai, mandatės teritorijos, ekonominė kontrolė per kompanijas.
  • Paveldas: anglų kalba, common law, infrastruktūros elementai, kultūriniai ryšiai (Commonwealth).
  • Neigiamas paveldas: išnaudojimas, vergovė, kultūrinis traumavimas ir ekonominė atskirtis.

Britų imperijos istorija yra sudėtinga ir daugialypė: ją reikia vertinti atsižvelgiant į techninę pažangą ir organizacines naujoves, bet kartu – neignoruojant žmonių kančių ir išgavimo mechanizmų, kuriuos imperinė sistema dažnai palaikė. Supratimas apie šį palikimą padeda aiškiau suvokti daugelio šiuolaikinių pasaulio problemų ir tarptautinių ryšių ištakas.