Anglijos ir Velso teisė (bendroji teisė): apibrėžimas ir ypatybės
Anglijos teisė, dar vadinama bendrąja teise, yra Anglijos ir Velso teisinė sistema. Paprastai ji skirstoma į baudžiamąją ir civilinę teisę. Ji paplito daugelyje buvusios Britų imperijos dalių, įskaitant Australiją, Kanadą, Jungtines Amerikos Valstijas, Naująją Zelandiją ir daugelį kitų šalių.
Anglijos teisė unikali tuo, kad ji grindžiama teisinio precedento taikymu esamiems ir būsimiems teisėjų sprendimams. Teisėjas privalo vadovautis ankstesniais teisiniais sprendimais, kuriuos priėmė aukštesnės instancijos teismai, bet nebūtinai žemesnės instancijos teismai. Anglijos teisė nėra pagrįsta konstitucija ir nėra įstatymų kodifikacijos. Tačiau yra neoficialių leidinių, kuriuose pateikiami susisteminti galiojančių įstatymų sąrašai. Parlamentas turi teisę kurti įstatymus, kurie automatiškai laikomi galiojančiais ir negali būti peržiūrimi teismų. Tik parlamentas turi teisę pakeisti įstatymą.
Trumpa kilmė ir esmė
Bendroji teisė (common law) susiformavo viduramžiais Anglijoje kaip bendri teisiniai principai, kurie buvo taikomi karališkųjų teismų sprendimuose. Per šimtmečius pagrindinę reikšmę įgavo precedento principas: ankstesnių teismų sprendimai (ypač aukštesnių instancijų) tampa privalomais vadovais sprendžiant panašias bylas.
Precedento doktrina
Praktikoje svarbūs dalykai:
- Ratio decidendi – sprendimo pagrindas, kuris yra privalomas žemesniesiems teismams.
- Obiter dicta – šalutinės pastabos, kurios nėra privalomos, bet gali būti įtikinamos.
- Aukščiausias teismas (anksčiau House of Lords, nuo 2009 m. – Supreme Court) turi ypatingą vaidmenį ir jo sprendimai yra saistantys visoms žemesnėms instancijoms.
Teismų hierarchija (pagrindiniai lygiai)
Pagrindinė teismų struktūra apima:
- Magistratų teismai ir County teismai – administruoja smulkesnes baudžiamąsias ir civilines bylas;
- Crown Court – svarbios baudžiamosios bylos (teisėjų ir žiuri svarstymui);
- High Court – svarbios civilinės bylos ir teisinių precedento formavimas per Specializuotas skyrius (pvz., Chancery);
- Court of Appeal – apeliacinis teismas, kurio sprendimai yra privalomi žemesnėms instancijoms;
- Supreme Court – aukščiausiasis apeliacinis teismas, kurio sprendimai turi lemiamą precedento galią.
Lygiagrečios sistemos elementai: equity ir common law
Be bendrosios teisės egzistuoja ir equity (gailestingumo/teisių lygybės principai), kurie susiformavo kaip atskira jurisdikcija siekiant įveikti griežto common law kartais neteisingus rezultatus. Nors XIX a. pabaigoje abu srautai buvo sujungti procedūriniu požiūriu (Judicature Acts), equity principai iki šiol veikia kaip papildomi, kartais ištaisinantys sprendimai, pvz., disponavimo lėšomis ar patikėtinių (trusts) srityse.
Įstatymų vaidmuo ir parlamentarizmas
Nors daug teisės formuojama per precedentus, Parlamentas išlieka suvereniu teisėkūros organu. Teismai negali anuliuoti priimto įstatymo, bet gali aiškinti jo nuostatas. Taip pat teismai gali išreikšti declaration of incompatibility pagal Human Rights Act 1998, jeigu įstatymas prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Konvencijai, tačiau galutinį sprendimą dėl įstatymo pokyčių priima Parlamentas.
Teisinė praktika ir specialistai
- Solicitors – dažnai teikia teisines konsultacijas visuomenei, rengia dokumentus, atstovauja žemesniuose teismuose;
- Barristers – specializuoti teismo atstovavime ir asmeninėse bylose aukštesniuose teismuose, dažnai samdomi per solicitor'us;
- Yra ir kiti profesionalai: teisės tarnautojai, patentiniai advokatai (patent attorneys) ir kt.
Proceso ypatumai
Teisinis procesas Anglijoje ir Velse dažnai yra adversarial (šalių priešinimasis), kur bylos medžiagą pristato pačios šalys, o teisėjas ar žiuri sprendžia remdamiesi pateiktais įrodymais. Baudžiamosiose bylose dažnai naudojamas žiuri (ypač sunkesnėse bylose Crown Court).
Modernios tendencijos ir tarptautinis poveikis
Bendroji teisė tebėra gyvas, kintantis institutas: teisė vystosi per naujus precedentus, įstatymų pakeitimus ir tarptautinių traktatų poveikį. Pastaraisiais dešimtmečiais didelio poveikio turėjo Europos teisė bei Europos žmogaus teisių sistema (dabar santykis keitėsi po Brexit, tačiau istorinis poveikis ir toliau juntamas). Daug buvusių Britanijos kolonijų išlaikė(common law) bruožus, pritaikydamos juos prie savo konstitucinių ir kultūrinių ypatybių.
Santrauka
Anglijos ir Velso bendroji teisė – tai precedento pagrindu veikianti teisinė sistema, kurioje svarbų vaidmenį atlieka teismų sprendimai, equity principai ir Parlamento suverenitetas. Ji pasižymi stipria teismų hierarchija, aiškiais profesiniais vaidmenimis ir plataus masto tarptautiniu poveikiu, ypač buvusiose Britų imperijos teritorijose.
.jpg)

Džono Morgano "Prisiekusieji" (1861 m.)
Istorija
Apie 602 m. parašytas Æthelberto (Athelberto iš Kento) įstatymas yra seniausias anglosaksų teisės arba teisės bet kuria germanų kalba pavyzdys. Anglosaksų teisė rėmėsi senovės germanų teise, kuri buvo giminyste pagrįsta įstatymų sistema. Giminystės grupė buvo atsakinga už savo narių veiksmus ir jų apsaugą. Už kitam asmeniui padarytą skriaudą buvo atlyginama Weregildu - verte, kuria buvo įvertintas kiekvienas asmuo ir turto vienetas. Iki X a. jie pasikeitė į šimtinių sistemą. Jie nebebuvo grindžiami giminystės ryšiais, bet organizavosi tam, kad apsaugotų kitus šimtininkus ir vykdytų įstatymus. Šimtininkas buvo atsakingas už šimtinę ir prižiūrėjo, kad būtų sprendžiami visi ginčai.
1066 m. normanams užkariavus Angliją, įvyko daug teisės pokyčių. Nors didžioji dalis anglosaksų teisės buvo išsaugota, laikui bėgant normanai ją papildė naujais įstatymais. Iki normanų invazijos dauguma Anglijos įstatymų buvo vietiniai įstatymai, kuriuos vykdė vietiniai teismai. Buvo įvesti karališkieji teismai Jie ne iš karto perėmė vietos įstatymus, bet tai padarė per tam tikrą laiką. Karališkieji teismai perėmė geriausius vietos įstatymus ir juos naudojo visoje Anglijoje. Taip buvo sukurta Anglijos bendroji teisė, arba visai šaliai bendra įstatymų sistema. Tuo metu susiformavo antroji teismų sistema, vadinama teisingumu (equity), kurią administravo Kanceliarijos teismas (Court of Chancery). Equity sprendė situacijas, kurių nereglamentavo bendroji teisė. Teisingumo sprendimų pavyzdžiai - įkeitimo teisės nustatymas, nuosavybės linijos ištaisymas arba nurodymas kam nors ką nors padaryti, kad būtų išvengta žalos.
XVIII a. teisės mokslininkas Williamas Blackstone'as parašė keturių tomų "Anglijos įstatymų komentarus", kuriuose pirmą kartą pateikta išsami Anglijos teisės apžvalga. Iš pradžių jis buvo išleistas 1765-1769 m., o vėliau daug kartų perspausdintas. Naudojami iki pat XIX a., jo Komentarai buvo pagrindinė mokymo priemonė mokantis teisės tiek Anglijoje, tiek Amerikoje. Abraomas Linkolnas skaitė Blekstono komentarus mokydamasis teisės.
Žiuri sistema
Prisiekusiųjų sistema Anglijoje tikriausiai atsirado iškart po normanų užkariavimo. Iš pradžių prisiekusieji teisme veikė kaip liudytojai. Tačiau laikui bėgant, neabejotinai iki Henriko II Anglijos valdymo, jie tapo teismo teisėjais. Prisiekusieji pradėjo svarstyti ginčo šalių pateiktus įrodymus. Laikui bėgant prisiekusieji prieš teismo posėdį vis mažiau sužinodavo apie bylą ir sužinodavo tik tai, ko jiems reikėjo, kad galėtų priimti sprendimą teisme.


VII a. Æthelberto įstatymo pirmasis puslapis
Taikymas Velse
Priešingai nei Škotija ir Šiaurės Airija, Velsas nėra atskira Jungtinės Karalystės jurisdikcija. Senieji Velso įstatymai Anglijos karalystėje buvo panaikinti karaliaus Henriko VIII Velso įstatymų aktais. Taip Velsas tapo teisiškai suderintas su Anglija. Nuo 1746 m. iki 1967 m. bet kokia nuoroda į Angliją teisės aktuose apėmė ir Velsą. Tai nustojo galioti priėmus 1967 m. Velso kalbos įstatymą. Dabar jurisdikcija paprastai vadinama Anglija ir Velsas. Nors Velsas turi tam tikrą politinę autonomiją, jis neturėjo galimybės priimti pirminių teisės aktų, kol po 2007 m. Velso visuotinių rinkimų neįsigaliojo 2006 m. Velso vyriausybės aktas. Nepaisant to, Velso teisinė sistema tebėra Anglijos bendroji teisė. Tai skiriasi nuo Šiaurės Airijos situacijos. Ji nenustojo būti atskira jurisdikcija, kai buvo sustabdytas jos įstatymų leidžiamosios valdžios įgaliojimų vykdymas. Esminis skirtumas yra ir velsiečių kalbos vartojimas, nes su ja susiję įstatymai taikomi Velse, o ne likusioje Jungtinės Karalystės dalyje. 1993 m. Velso kalbos įstatymas yra Jungtinės Karalystės parlamento įstatymas. Juo velsiečių kalbai Velse sudarytos vienodos sąlygos su anglų kalba viešojo sektoriaus atžvilgiu. Velso kalba taip pat gali būti vartojama Velso teismuose.
Susiję puslapiai
- Priešpriešos sistema
- Kanonų teisė
- Civilinė teisė
- Bendroji teisė
- Konstitucinė teisė
- Inkvizicijos sistema
- Tarptautinė teisė
- Jūrų teisė
- Romėnų teisė
- Salic įstatymas
- Škotijos teisė
- Velso teisė
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kokia yra Anglijos teisė?
A: Anglijos teisė, dar vadinama bendrąja teise, yra Anglijos ir Velso teisinė sistema. Paprastai ji skirstoma į baudžiamąją teisę ir civilinę teisę.
K: Kaip paplito Anglijos teisė?
A: Anglijos teisė paplito daugelyje buvusios Britų imperijos dalių, įskaitant Australiją, Kanadą, Jungtines Amerikos Valstijas, Naująją Zelandiją ir daugelį kitų šalių.
K: Kaip veikia Anglijos teisė?
A: Anglijos teisė grindžiama teisinio precedento taikymu dabartiniams ir būsimiems teisėjų sprendimams. Teisėjas privalo vadovautis ankstesniais teisiniais sprendimais, kuriuos priėmė aukštesnės instancijos teismai, bet nebūtinai žemesnės instancijos teismai.
K: Ar Anglijoje yra konstitucija?
A: Ne, Anglijoje nėra kodifikuotų įstatymų ar konstitucijos. Tačiau yra neoficialių leidinių, kuriuose pateikiami sutvarkyti galiojančių įstatymų sąrašai.
K: Kas turi teisę kurti įstatymus Anglijoje?
A: Parlamentas turi teisę kurti įstatymus, kurie automatiškai laikomi galiojančiais ir negali būti peržiūrimi teismų.
K: Kas turi teisę pakeisti įstatymą Anglijoje?
A: Tik parlamentas turi teisę keisti įstatymus Anglijoje.