Anglijos teisė,

Istorija

Apie 602 m. parašytas Æthelberto (Athelberto iš Kento) įstatymas yra seniausias anglosaksų teisės arba teisės bet kuria germanų kalba pavyzdys. Anglosaksų teisė rėmėsi senovės germanų teise, kuri buvo giminyste pagrįsta įstatymų sistema. Giminystės grupė buvo atsakinga už savo narių veiksmus ir jų apsaugą. Už kitam asmeniui padarytą skriaudą buvo atlyginama Weregildu - verte, kuria buvo įvertintas kiekvienas asmuo ir turto vienetas. Iki X a. jie pasikeitė į šimtinių sistemą. Jie nebebuvo grindžiami giminystės ryšiais, bet organizavosi tam, kad apsaugotų kitus šimtininkus ir vykdytų įstatymus. Šimtininkas buvo atsakingas už šimtinę ir prižiūrėjo, kad būtų sprendžiami visi ginčai.

1066 m. normanams užkariavus Angliją, įvyko daug teisės pokyčių. Nors didžioji dalis anglosaksų teisės buvo išsaugota, laikui bėgant normanai ją papildė naujais įstatymais. Iki normanų invazijos dauguma Anglijos įstatymų buvo vietiniai įstatymai, kuriuos vykdė vietiniai teismai. Buvo įvesti karališkieji teismai Jie ne iš karto perėmė vietos įstatymus, bet tai padarė per tam tikrą laiką. Karališkieji teismai perėmė geriausius vietos įstatymus ir juos naudojo visoje Anglijoje. Taip buvo sukurta Anglijos bendroji teisė, arba visai šaliai bendra įstatymų sistema. Tuo metu susiformavo antroji teismų sistema, vadinama teisingumu (equity), kurią administravo Kanceliarijos teismas (Court of Chancery). Equity sprendė situacijas, kurių nereglamentavo bendroji teisė. Teisingumo sprendimų pavyzdžiai - įkeitimo teisės nustatymas, nuosavybės linijos ištaisymas arba nurodymas kam nors ką nors padaryti, kad būtų išvengta žalos.

XVIII a. teisės mokslininkas Williamas Blackstone'as parašė keturių tomų "Anglijos įstatymų komentarus", kuriuose pirmą kartą pateikta išsami Anglijos teisės apžvalga. Iš pradžių jis buvo išleistas 1765-1769 m., o vėliau daug kartų perspausdintas. Naudojami iki pat XIX a., jo Komentarai buvo pagrindinė mokymo priemonė mokantis teisės tiek Anglijoje, tiek Amerikoje. Abraomas Linkolnas skaitė Blekstono komentarus mokydamasis teisės.

Žiuri sistema

Prisiekusiųjų sistema Anglijoje tikriausiai atsirado iškart po normanų užkariavimo. Iš pradžių prisiekusieji teisme veikė kaip liudytojai. Tačiau laikui bėgant, neabejotinai iki Henriko II Anglijos valdymo, jie tapo teismo teisėjais. Prisiekusieji pradėjo svarstyti ginčo šalių pateiktus įrodymus. Laikui bėgant prisiekusieji prieš teismo posėdį vis mažiau sužinodavo apie bylą ir sužinodavo tik tai, ko jiems reikėjo, kad galėtų priimti sprendimą teisme.

VII a. Æthelberto įstatymo pirmasis puslapis

Taikymas Velse

Priešingai nei Škotija ir Šiaurės Airija, Velsas nėra atskira Jungtinės Karalystės jurisdikcija. Senieji Velso įstatymai Anglijos karalystėje buvo panaikinti karaliaus Henriko VIII Velso įstatymų aktais. Taip Velsas tapo teisiškai suderintas su Anglija. Nuo 1746 m. iki 1967 m. bet kokia nuoroda į Angliją teisės aktuose apėmė ir Velsą. Tai nustojo galioti priėmus 1967 m. Velso kalbos įstatymą. Dabar jurisdikcija paprastai vadinama Anglija ir Velsas. Nors Velsas turi tam tikrą politinę autonomiją, jis neturėjo galimybės priimti pirminių teisės aktų, kol po 2007 m. Velso visuotinių rinkimų neįsigaliojo 2006 m. Velso vyriausybės aktas. Nepaisant to, Velso teisinė sistema tebėra Anglijos bendroji teisė. Tai skiriasi nuo Šiaurės Airijos situacijos. Ji nenustojo būti atskira jurisdikcija, kai buvo sustabdytas jos įstatymų leidžiamosios valdžios įgaliojimų vykdymas. Esminis skirtumas yra ir velsiečių kalbos vartojimas, nes su ja susiję įstatymai taikomi Velse, o ne likusioje Jungtinės Karalystės dalyje. 1993 m. Velso kalbos įstatymas yra Jungtinės Karalystės parlamento įstatymas. Juo velsiečių kalbai Velse sudarytos vienodos sąlygos su anglų kalba viešojo sektoriaus atžvilgiu. Velso kalba taip pat gali būti vartojama Velso teismuose.

Susiję puslapiai

• Priešpriešos sistema
• Kanonų teisė
• Civilinė teisė
• Bendroji teisė
• Konstitucinė teisė
• Inkvizicijos sistema
• Tarptautinė teisė
• Jūrų teisė
• Romėnų teisė
• Salic įstatymas
• Škotijos teisė
• Velso teisė