Anglų kalba
Anglų kalba yra vakarų germanų ir indoeuropiečių kalba, kuria pradėta kalbėti anglosaksų Anglijoje ankstyvaisiais viduramžiais. Ja kalbama daugelyje pasaulio šalių. Anglakalbės šalys yra Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Australija, Airija, Naujoji Zelandija ir kelios Karibų jūros regiono šalys. Anglų kalbą vartoja apie 375 mln. gimtakalbių (žmonių, kuriems anglų kalba yra pirmoji kalba), o tai yra didžiausias skaičius po mandarinų ir ispanų kalbų. Dar apie 220 mln. žmonių ją vartoja kaip antrąją kalbą. Ji dažnai vartojama darbe ir kelionėse, o jos mokosi mažiausiai milijardas žmonių. Dėl to anglų kalba yra antra pagal paplitimą ir labiausiai tarptautinė kalba pasaulyje.
Laikui bėgant anglų kalba keitėsi ir tobulėjo. Akivaizdžiausi pokyčiai - daugybė žodžių, perimtų iš lotynų ir prancūzų kalbų. Anglų kalbos gramatika taip pat labai skyrėsi nuo kitų germanų kalbų, bet netapo panaši į romanų kalbas. Kadangi beveik 60 % žodyno yra kilę iš lotynų kalbos, anglų kalba kartais vadinama lotyniškiausia iš germanų kalbų ir dažnai klaidingai priskiriama romanų kalboms.
LT kalbos kodas (ISO 639-1)
Istorija
Kaip rodo pavadinimas, anglų kalba atsirado Anglijoje. Germanų gentys (saksai, anglai ir jutai) į Britaniją atvyko maždaug 449 m. po Kr. Jos apsigyveno salos pietuose ir rytuose, išstumdamos prieš jas gyvenusius keltų kilmės britus arba priversdamos juos kalbėti angliškai, o ne senosiomis keltų kalbomis. Kai kurie žmonės dar ir šiandien kalba keltų kalbomis Velse (valų kalba) ir kitur. Galų kalba yra Škotijos keltų kalba, kuria iki šiol kalba kai kurie Škotijos aukštumų ir salų gyventojai. "Škotai" yra anglų kalbos dialektas (nors kai kurie ją vadina atskira kalba). Airių gėlų kalba šiandien kalba labai nedaug žmonių.
Šių skirtingų genčių germanų tarmės tapo tuo, kas dabar vadinama senąja anglų kalba. Žodis "anglai" kilo iš anglų vardo: Englas. Senoji anglų kalba neskambėjo ir neatrodė labai panašiai į šiandien vartojamą anglų kalbą. Jei šiandien angliškai kalbantys žmonės išgirstų ar perskaitytų ištrauką senąja anglų kalba, jie suprastų vos kelis žodžius.
Artimiausia anglų kalbai kalba, kuri vis dar vartojama, yra fryzų kalba, kuria kalba apie 500 000 žmonių, gyvenančių Nyderlanduose, Vokietijoje ir Danijoje. Ji labai panaši į anglų kalbą, ir daugelis žodžių yra tokie patys. Šios dvi kalbos buvo dar artimesnės, kol senoji anglų kalba pasikeitė į viduriniąją anglų kalbą). Šiandien šių dviejų kalbų kalbėtojai negalėtų suprasti vienas kito. Olandų kalba, kuria kalba daugiau kaip 20 mln. žmonių, yra dar labiau nutolusi nuo anglų kalbos. Vokiečių kalba yra dar didesnė ir dar labiau nutolusi. Visos šios kalbos priklauso tai pačiai vakarų germanų šeimai kaip ir anglų kalba.
Vėliau, skirtingais laikotarpiais, į Angliją atvyko daug kitų žmonių, kalbėjusių skirtingomis kalbomis, ir šios kalbos pridėjo daugiau žodžių, iš kurių susidarė dabartinė anglų kalba. Pavyzdžiui, apie 800 m. po Kr. į šalį atvyko daug danų ir norvegų piratų, dar vadinamų vikingais, kurie įkūrė Danijos teisę. Taigi anglų kalba gavo daug norvegiškų skolinių. Jų kalbos buvo germanų kalbos, panašios į senąją anglų kalbą, bet šiek tiek kitokios. Jos vadinamos šiaurės germanų kalbomis.
1066 m. Vilhelmas Užkariautojas, užėmęs Angliją, atsivedė savo didikus, kurie kalbėjo normanų kalba, artimai susijusia su prancūzų kalba. Anglų kalba labai pasikeitė, nes apie 300 metų ja daugiausia buvo kalbama, o ne rašoma, nes visi oficialūs dokumentai buvo rašomi normanų prancūzų kalba. Tuo metu anglų kalba perėmė daug žodžių iš normanų kalbos, taip pat pradėjo atsisakyti senųjų žodžių galūnių. Šio laikotarpio anglų kalba vadinama viduriniąja anglų kalba. Džefris Čoseris (Geoffrey Chaucer) yra gerai žinomas viduriniosios anglų kalbos rašytojas. Po daugiau garsinių pokyčių vidurinioji anglų kalba tapo šiuolaikine anglų kalba.
Anglų kalba ir toliau perėmė naujų žodžių iš kitų kalbų, pavyzdžiui, daugiausia iš prancūzų kalbos (apie 30-40 % žodžių), taip pat iš kinų, hindi ir urdu kalbų, japonų, olandų, ispanų, portugalų ir kt. Kadangi skirtingų šalių mokslininkams reikėjo susikalbėti tarpusavyje, moksliniams dalykams pavadinti jie pasirinko jiems visiems žinomų kalbų - graikų ir lotynų - pavadinimus. Šie žodžiai pateko ir į anglų kalbą, pavyzdžiui, photography ("photo-" graikiškai reiškia "šviesa", o "-graph" - "paveikslas" arba "raštas". Fotografija - tai nuotrauka, padaryta naudojant šviesą), arba telefonas. Taigi anglų kalba yra sudaryta iš senosios anglų, danų, norvegų ir prancūzų kalbų, ją pakeitė lotynų, graikų, kinų, hindi, japonų, olandų ir ispanų kalbos bei kai kurie žodžiai iš kitų kalbų.
Anglų kalbos gramatika taip pat pasikeitė, tapo paprastesnė ir mažiau vokiška. Klasikinis pavyzdys - gramatikoje prarastos didžiosios ir mažosios raidės. Gramatinis dėmuo parodo daiktavardžio, būdvardžio ar įvardžio vaidmenį sakinyje. Lotynų (ir kitose indoeuropiečių kalbose) tai daroma pridedant priesagas, tačiau anglų kalboje paprastai to nedaroma. Anglų kalbos stilius yra toks, kad reikšmė labiau paaiškėja iš konteksto ir sintaksės.
Britų imperijos istorija prisidėjo prie anglų kalbos plitimo. Šiandien anglų kalba yra svarbi daugelyje vietų. Australijoje, Kanadoje, Indijoje, Pakistane, Pietų Afrikos Respublikoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose šalyse (pvz., Tautų Sandraugos šalyse) anglų kalba yra pagrindinė kalba. Kadangi Jungtinė Karalystė (šalis, kurioje yra Anglija) ir Jungtinės Amerikos Valstijos istoriškai buvo galingos prekybos ir valdžios srityje, daugeliui žmonių naudinga išmokti anglų kalbą, kad galėtų susikalbėti mokslo, verslo ir diplomatijos srityse. Tai vadinama mokymusi anglų kalbos kaip papildomos kalbos, anglų kalbos kaip antrosios kalbos (angl. English as a Second Language, ESL) arba anglų kalbos kaip užsienio kalbos (angl. English as a Foreign Language, EFL).
Anglų literatūroje yra daug garsių istorijų ir pjesių. Viljamas Šekspyras buvo garsus anglų poemų ir pjesių rašytojas. Jo anglų kalba yra ankstyvųjų naujųjų laikų anglų kalba, ne visai panaši į tą, kuria žmonės kalba ar rašo šiandien. Ankstyvųjų Naujųjų laikų anglų kalba skambėjo kitaip iš dalies dėl to, kad joje prasidėjo "didžioji balsių kaita". Vėliau daugelyje apsakymų ir romanų taip pat buvo vartojama anglų kalba. Romanas, kokį jį pažįstame, pirmą kartą pasirodė XVIII a. anglų kalba. Šiandien daugelyje garsių dainų ir filmų (kino filmų) vartojama anglų kalba.
Rašybos skirtumai
Rašytinėje anglų kalboje vartojama keista rašyba. Skirtinguose žodžiuose tos pačios raidės ir jų deriniai gali reikšti labai skirtingus garsus. Pavyzdžiui, "-ough" kadaise buvo gomurinis, bet tapo kitoks "through" (metė), "rough" (šiurkštus), "dough" (doe) arba "cough" (coff). Dėl to šią kalbą gali būti sunku išmokti.
Daugelyje angliškai kalbančių šalių žodžiai rašomi skirtingai. Jungtinėse Amerikos Valstijose kai kurie žodžiai rašomi kitaip nei Jungtinėje Karalystėje ir daugelyje kitų šalių (pvz., Britų Sandraugos šalyse), kuriose anglų kalba yra pagrindinė. Šie skirtingi rašybos būdai kartais vadinami "amerikietiška anglų kalba" ir "britiška anglų kalba". Pavyzdžiui, JAV žodis "colour" rašomas kaip "spalva", o "program" - kaip "programa". Netgi žodis "spelled" skiriasi britų anglų kalboje, kur jis yra "spelt".
Žodynas
Beveik 60 % anglų kalbos žodyno yra kilę iš lotynų ir neolotyniškų kalbų (daugiausia prancūzų):
- Langue d'oïl (prancūzų kalba): 29,3 %
- lotynų kalba, įskaitant šiuolaikinę mokslinę ir techninę lotynų kalbą bei frankų kalbą (germanų kalba): 28,7 %.
- germanų kalbos: 24% (paveldėti iš senosios anglų/anglosaksų, protogermanų, senosios norvegų ir kt. kalbų, neįskaitant germanų kalbų žodžių, pasiskolintų iš romanų kalbų)
- Graikų kalba: 5,32%
- Italų, ispanų ir portugalų kalbos: 4,03 %
- Kilę iš nuosavų vardų: 3,28%
- Visos kitos kalbos: mažiau nei 1 %
Tačiau dažniausiai vartojamuose žodžiuose germaniškos kilmės žodžių yra daug daugiau. Be to, be paprastosios leksikos, yra posakių ir tipiškų trumpų frazių, kurių daugelis yra germanų kilmės.
Įtaka anglų kalbos žodynui
Susiję puslapiai
- Indijos anglų kalba
- Amerikiečių anglų kalba
- Australijos anglų kalba
- Britų anglų kalba
- Kanados anglų kalba
- Jamaikos anglų kalba
- Naujosios Zelandijos anglų kalba
- Pakistano anglų kalba
- Škotijos anglų kalba
Klausimai ir atsakymai
K: Iš kokios kalbos kilusi anglų kalba?
A: Anglų kalba kilusi iš anglosaksų ir senųjų saksų dialektų.
K: Kiek pasaulyje yra anglų kalbos gimtakalbių?
A: Pasaulyje yra apie 375 milijonai gimtakalbių (žmonių, kuriems anglų kalba yra gimtoji).
K: Kokios kalbos turėjo įtakos anglų kalbos žodynui?
A: Ankstyvaisiais viduramžiais anglų kalbos žodynui įtakos turėjo kitos germanų kalbos, o vėliau - romanų kalbos, ypač prancūzų.
K: Kuriose šalyse anglų kalba yra valstybinė kalba arba viena iš valstybinių kalbų?
A: Anglų kalba yra vienintelė oficialioji kalba arba viena iš oficialiųjų kalbų beveik 60 šalių. Ji taip pat yra pagrindinė kalba daugiau pasaulio šalių nei bet kurioje kitoje, įskaitant, bet neapsiribojant, Jungtinę Karalystę, Airiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Kanadą, Australiją ir Naująją Zelandiją. Ji taip pat yra Singapūro, Indijos, Honkongo ir Pietų Afrikos Respublikos valstybinė kalba.
K: Kiek žmonių kalba angliškai kaip antrąja kalba?
A: Apie 220 milijonų žmonių vartoja ją kaip antrąją kalbą.
K: Kas sudaro didžiąją dalį anglų kalbos žodyno?
A: Apie 60 % žodyno yra kilę iš lotynų kalbos šaltinių.
K: Kada prasidėjo pokyčiai, susiję su šiuolaikinės anglų kalbos žinojimu?
A: Šiuolaikinės anglų kalbos pokyčiai prasidėjo, kai žodžiai buvo perimti iš lotynų ir senosios prancūzų kalbų, iš kurių vėliau atsirado senoji anglų kalba, o po to - šiuolaikinė anglų kalba, kuri vartojama šiandien.
