Anglija: geografija, gyventojai, miestai ir nacionaliniai simboliai

Anglija: išsamus geografijos, gyventojų, didžiųjų miestų (Londonas, Birmingemas, Mančesteris) ir nacionalinių simbolių (Šv. Jurgio kryžius, raudona rožė) aprašymas.

Autorius: Leandro Alegsa

Anglija yra šalis Britų salų pietinėje dalyje, priklausanti Jungtinei Karalystei. Jos plotas sudaro apie 130 tūkst. km², o administracinė struktūra apima daugiau nei šešiasdešimt grafysčių (angl. counties). Anglija ribojasi su Škotija šiaurėje ir su Velsu vakaruose; vakarinė ir šiaurinė pakrantės ribos driekiasi prie Atlanto ir Šiaurės jūros, pietuose — prie Lamanšo sąsiaurio. Kartu su Šiaurės Airija, Škotija ir Velsu Anglija sudaro Jungtinę Karalystę — keturias šalis, esančias Britų salose.

Geografija ir gamta

Anglijos reljefas yra įvairus: vakarų ir šiaurės vakaruose vyrauja kalvotos ir kalnų sritys — Pennines, Lake District, Dartmoor ir kt., o pietryčiuose dominuoja lygumos. Svarbiausios upės yra Temzė (Thames), Severn, Trent ir Humber. Klimatas yra vidutinis jūrinis — palyginti švelnios žiemos ir vėsūs vasaros mėnesiai, gausu drėgnų periodų.

Gyventojai ir miestai

Anglijoje gyvena daugiau nei 55 mln. žmonių (pagal 2015 m. duomenis), o pagal vėlesnius gyventojų skaičiavimus — apie 56 mln.; tai sudaro didžiąją dalį Jungtinės Karalystės gyventojų. Anglijos sostinė yra Londonas, kuris yra ir šalies, ir vienas iš svarbiausių pasaulio finansinių, kultūrinių bei transporto centrų.

Didžiausi ir reikšmingiausi šalies miestai:

  • Londonas — nacionalinė sostinė, didžiausias miestas ir tarptautinis finansų centras;
  • Birmingemas — antras pagal dydį miestas, svarbus pramonės ir paslaugų centras;
  • Mančesteris — žinomas dėl industrinės praeities, universiteto ir kultūros gyvenimo;
  • Liverpulis — istorinis uostamiestis, garsus dėl muzikos (pvz., „The Beatles\") ir jūrų paveldo;
  • Lidsas — didelis komercinis ir finansų centras Šiaurės Anglijoje.

Anglijoje gyvena įvairių tautybių ir kultūrų žmonės; oficialioji kalba — anglų. Šalyje nėra atskiros Anglijos vyriausybės su plačiu įgaliojimų komplektu (skirtingai nuo Škotijos ar Velsu), o daug valdymo funkcijų vykdo centrinė Jungtinės Karalystės institucija Londone.

Ekonomika ir kultūra (trumpai)

Anglijos ekonomika yra didžiausia Jungtinėje Karalystėje ir orientuota į paslaugų sektorių — ypač finansus, draudimą ir profesionalias paslaugas, kurių centras yra Londonas. Taip pat svarbios pramonės šakos, technologijos, švietimas ir turizmas. Anglija turi reikšmingą kultūrinį palikimą literatūroje, moksle, muzikos ir teatro srityse.

Nacionaliniai simboliai

Anglijos vėliava — baltame fone esantis raudonas kryžius — yra šventojo Jurgio (St George) simbolis; jis dažnai vadinamas Šv. Jurgio kryžiumi. Šventasis Jurgis yra Anglijos globėjas. Tradiciniai Anglijos simboliai taip pat apima raudonąją rožę (Tudorų rože vadinamą) ir tris liūtus, kurie matomi Anglijos karališkajame herbe ir futbolo rinktinės atributikoje.

Be minėtų simbolių, Anglijoje paplitę ir kiti neoficialūs nacionaliniai ženklai — kiekviena grafystė turi savo herbą ar vėliavą, o tautinės šventės ir sporto renginiai dažnai sustiprina regioninę tapatybę.

Geografija

Anglija yra didžiausia Didžiosios Britanijos salos dalis ir didžiausia Jungtinės Karalystės valstybė. Škotija ir Velsas taip pat priklauso Didžiajai Britanijai (ir Jungtinei Karalystei): Škotija - šiaurėje, Velsas - vakaruose. Rytuose, pietuose ir iš dalies vakaruose Anglija ribojasi su jūra. Pietuose yra Prancūzija, kurią skiria Lamanšo sąsiauris. Lamanšo tunelis po Lamanšu jungia Angliją su šiaurine Prancūzija (ir likusia žemynine Europa). Airija yra didelė sala vakaruose, padalinta į Šiaurės Airiją, kuri yra Jungtinės Karalystės dalis, ir Airijos Respubliką.

Londonas yra didžiausias miestas ir sostinė. Kiti dideli miestai yra Birmingemas, Mančesteris, Lydsas, Šefildas, Bristolis, Notingemas ir Liverpulis. Ilgiausia Anglijos upė yra Severnas. Kitos didelės upės yra Temzė (tekanti per Londoną), Trentas ir Humberis.



Istorija

Anglija pavadinta germanų genties, vadinamos anglais, kurie V-VI a. įsikūrė Centrinėje, Šiaurės ir Rytų Anglijoje, vardu. Gimininga gentis, vadinama saksonais, apsigyveno Anglijos pietuose. Todėl šis Anglijos istorijos laikotarpis vadinamas anglosaksiškuoju. Didžiąją šio laikotarpio dalį Anglija neegzistavo kaip vieninga valstybė. Anglosaksai gyveno daugelyje mažų karalysčių, kurios pamažu vienijosi. Vėlesnės Anglijos ir Velso valstybės susiformavo iš ankstesnės Romos Britanijos.

Anglijos karalystės kovojo su škotais, kurie taip pat susivienijo į vieną karalystę, ir su danų įsibrovėliais, kurie rytuose ir šiaurėje sukūrė savo valstybę. Daugelis kaimų ir miestų šioje teritorijoje (ypač Jorkšyre ir Linkolnšyre) turi daniškus pavadinimus ir vartoja kai kuriuos daniškus žodžius. Vienu metu Veseksas (Anglijos vakaruose) buvo vienintelė išlikusi Anglijos karalystė. Po daugelio mūšių Vesekso karalius Alfredas Didysis tapo visos Anglijos karaliumi, o senosios karalystės (Mersija, Nortumbrija ir kt.) tapo tik provincijomis, vadinamomis grafystėmis, kurias valdė grafas. Iki 927 m. Alfredo anūkas Atelstanas tapo visos danų nekontroliuojamos Anglijos karaliumi. Karas su danais tęsėsi ir nuo 1016 iki 1042 m. Angliją valdė Danijos karalius (Knutas arba Kanutas, kuris mirė 1035 m., o vėliau jo sūnūs).

Mirus karaliui Edvardui Išpažinėjui, karaliumi tapo Haroldas Godvinsonas (Vesekso grafas). Vilhelmas Užkariautojas, Normandijos (dabartinės Šiaurės Prancūzijos dalis) hercogas, pasakė, kad Haroldas pažadėjo padaryti Vilhelmą karaliumi. Jis įsiveržė į Angliją ir 1066 m. Hastingso mūšyje kovėsi su karaliumi Haroldu. Vilhelmas laimėjo ir tapo Anglijos karaliumi.

Kitus 300 metų Anglijos karaliai kalbėjo prancūziškai. XIII a. Anglija užėmė Velso šalį. Vyko daug karų, dažnai prieš Prancūziją ir Škotiją.

Keletą šimtmečių Anglijos religija buvo Romos katalikybė. Anglijos vyskupai (bažnyčios vadovai) ir visos jų bažnyčios pakluso popiežiui ir Romos (Italija) bažnyčiai. Protestantų reformacijos metu daugelis su tuo nesutiko. XV a. trečiajame dešimtmetyje popiežius pasakė karaliui Henrikui VIII, kad jis negali išsiskirti su savo žmona. Karalius Henrikas VIII sukūrė Anglijos bažnyčią ("protestantų" bažnyčią) iš dalies tam, kad galėtų išsiskirti su žmona. Jis padarė protestantizmą oficialia Anglijos bažnyčia. Kitus 200 metų vyko kova dėl to, ar Anglijos karalius (arba karalienė) turėtų būti "katalikas", ar "protestantas".

Karalienė Elžbieta I buvo antroji Henriko duktė. Ji buvo galinga karalienė, valdžiusi daugiau nei 40 metų. Mirus karalienei Elžbietai I, ji neturėjo vaikų, ir 1603 m. Škotijos Jokūbas VI (Škotijos karalienės Marijos sūnus) tapo Anglijos karaliumi Jokūbu I. Jis abi savo šalis pavadino "Didžiąja Britanija", tačiau jos tebebuvo atskiros valstybės su savo parlamentais ir įstatymais, nors ir buvo sudariusios personalinę sąjungą. Jos turėjo tą patį monarchą.

Jokūbo sūnus Karolis I ir Anglijos parlamentas kovojo tarpusavyje Anglijos pilietiniame kare (jame taip pat dalyvavo Škotija ir Airija, bet istorija sudėtinga!). Oliveris Kromvelis (Oliver Cromwell) tapo parlamento kariuomenės ("apvaliųjų galvų") vadu ir nugalėjo rojalistų kariuomenę ("kavalierių"). 1649 m. karaliui Karoliui buvo nukirsta galva, o Oliveris Kromvelis tapo diktatoriumi ("lordu protektoriumi"). Kromveliui mirus, jo sūnus Ričardas nebuvo pakankamai stiprus, kad galėtų valdyti, todėl Karolis II, Karolio I sūnus, buvo pakviestas atvykti į Angliją ir 1660 m. tapti karaliumi.

Mirus karaliui Karoliui II, kitu karaliumi tapo jo brolis Jokūbas II. Daugeliui žmonių nepatiko Jokūbas, nes jis buvo Romos katalikas. Vilhelmas Oranietis buvo pakviestas įsiveržti į Angliją. Jis buvo dalies Nyderlandų valdovas ir karaliaus Jokūbo dukters Marijos vyras. Daugelis žmonių pritarė Vilhelmui, nes jis buvo protestantas. Jokūbas paliko šalį be kovos, o parlamentas paprašė Viljamo ir Marijos tapti karaliumi ir karaliene kartu. Kai Anglijos karalienė Marija II mirė, Vilhelmas valdė vienas. Kita karalienės Marijos sesuo Ana tapo kita karaliene. Jai būnant karaliene, Anglija ir Škotija buvo oficialiai sujungtos į vieną šalį. Tai buvo pavadinta 1707 m. Sąjungos aktais. Juo taip pat buvo sujungti jų atskiri parlamentai. Į Londone esantį parlamentą dabar įėjo Škotijos parlamento nariai (toliau - parlamento nariai) ir jis buvo pavadintas Didžiosios Britanijos parlamentu.

Po to Anglijos istorija tampa Didžiosios Britanijos ir Jungtinės Karalystės istorija.

Jungtinė Karalystė susikūrė 1800 m., kai Airijos parlamentas susijungė su Didžiosios Britanijos parlamentu. vėliau daugelis Airijos gyventojų priešinosi šiam susijungimui. Rezultatas buvo Airijos Respublikos atsiskyrimas. Tai nėra visa Airijos sala. Likusi salos dalis, Šiaurės Airija, dabar yra vienintelė Airijos dalis, vis dar priklausanti Jungtinei Karalystei. Anglija yra vienintelė JK šalis, neturinti savo vyriausybės, parlamento ar asamblėjos, bet valdoma Jungtinės Karalystės parlamento. Vietos Parlamente nustatomos pagal rinkėjų skaičių įvairiose JK dalyse.



Kalba

Anglų kalba yra vakarų germanų kalba, vartojama daugelyje pasaulio šalių. Anglų kalba, kurios gimtoji kalba yra apie 380 mln. žmonių, yra antra pagal vartojamų kalbų skaičių pasaulyje. Milijardas žmonių ja kalba kaip antrąja kalba. Anglų kalbai įtaką daro ir darė daugelis skirtingų kalbų. Kai kurie Anglijos gyventojai kalba kitomis kalbomis, pavyzdžiui, valų.



Klimatas

Visoje Didžiojoje Britanijoje vyrauja okeaninis klimatas. Temperatūros šiaurėje ir pietuose gali skirtis 5-10 °C (šiaurėje paprastai būna šalčiau), o šiaurėje dažnai sniego būna anksčiau nei pietuose.

Didžiąją metų dalį vyraujantis vėjas pučia iš Atlanto vandenyno į vakarus nuo Anglijos. Todėl vakarinėje šalies pusėje būna daugiau lietaus. Rytuose šalčiau ir sausiau nei vakaruose. Šalyje paprastai vyrauja švelnus klimatas, nes vakarinėje pusėje esanti Golfo srovė yra šiltas vanduo. Klimatas šiltesnis nei prieš 200 metų, todėl dabar pietinėje šalies dalyje retai pasitaiko ledo ir sniego. Kartais rytinėje šalies pusėje į šalį įsiveržia oras nuo poliarinio rato ir temperatūra gali nukristi žemiau 0Co.



Anglų kultūra

Žiūrėti Anglų literatūra, Anglų paveldas, Aldeburgo festivalis

Sportas

1966 m. Anglijos futbolo rinktinė laimėjo Pasaulio taurę. Jai nedaug trūko iki to, kad 1990 m. Italijoje ji pralaimėtų pusfinalyje prieš Vakarų Vokietiją po baudinių serijos. 2006 m. pasaulio čempionate jie pateko į ketvirtfinalį, o tada po baudinių smūgių pralaimėjo Portugalijai. 2018 m. FIFA pasaulio futbolo čempionate jie vėl buvo arti, tik pusfinalyje pralaimėjo 2:1 Kroatijai.

Anglai išrado:



Žmonės iš Anglijos

Yra daug gerai žinomų anglų. Štai tik keletas iš jų:



Susiję puslapiai

  • Shire



Klausimai ir atsakymai

K: Kokios šalys sudaro Jungtinę Karalystę?


A: Jungtinę Karalystę sudaro Anglija, Škotija, Velsas ir Šiaurės Airija.

K: Kiek žmonių gyvena Anglijoje (2015 m. apskaičiavimais)?


A: Anglijoje gyvena daugiau kaip 55 mln. žmonių (2015 m. duomenimis).

K: Kokia yra Anglijos sostinė?


A: Anglijos sostinė yra Londonas.

K: Kokie yra kiti dideli Anglijos miestai?


A: Kiti dideli Anglijos miestai yra Birmingemas, Liverpulis, Mančesteris ir Lidsas.

K: Kaip atrodo Anglijos vėliava?


A: Anglijos vėliava yra raudonas kryžius baltame fone. Šis kryžius yra šventojo Jurgio, kuris yra Anglijos globėjas, kryžius.
K: Ar yra kitų su Anglija susijusių simbolių? A: Taip, kai kurie kiti Anglijos simboliai yra raudona rožė ir trys liūtai.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3