Winston Churchill

Asmeninis gyvenimas

Vinstonas Čerčilis gimė 1874 m. lapkričio 30 d. Blenheimo rūmuose, Oksfordšyre, Anglijoje, Marlboro kunigaikščių namuose. Jo tėvas lordas Randolfas Čerčilis buvo jaunesnysis 7-ojo hercogo sūnus ir vienas pagrindinių torių politikų. Jo motina (mergautinė pavardė Jenny Jerome) buvo amerikietė.

Būdamas berniukas, Čerčilis lankė garsiąją Harrou mokyklą. Jis nepasiekė gerų rezultatų, bet sakė, kad jam gerai sekėsi kovoti.

1893 m. jis įstojo į Didžiosios Britanijos kariuomenę. 1896 m. jis buvo perkeltas į Bombėjų, tuometinėje Indijos imperijoje (Britų Indijoje). Jis kariavo dabartiniame Pakistane. Po to 1898 m. kaip kavalerijos karininkas dalyvavo kare Sudane. 1899 m. išvyko į Antrąjį būrų karą Pietų Afrikoje, kur dirbo laikraščio reporteriu. Jis pateko į būrų nelaisvę, bet jam pavyko pabėgti.

1900 m. jis tapo konservatorių partijos politiku ir buvo išrinktas į parlamentą. 1904 m. pakeitė partiją ir įstojo į Liberalų partiją, bet vėliau grįžo į Konservatorių partiją. 1908 m. vedė Klementiną Hozjė (Clementine Hozier) ir susilaukė 5 vaikų: Dianos, Randolfo, Saros, Marigoldo ir Marijos.

Pirmasis pasaulinis karas

1910 m. Čerčilis tapo vidaus reikalų ministru, vienu svarbiausių vyriausybės narių. 1911 m. jis tapo pirmuoju Admiraliteto lordu, todėl vadovavo Karališkajam laivynui. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, jis liko šiame poste. Jis organizavo invaziją Gallipolyje, kuri nepavyko, ir dėl to buvo priverstas palikti vyriausybę. Jis įstojo į kariuomenę ir buvo išsiųstas kariauti į Prancūziją, nors vis dar buvo parlamento narys. 1917 m. tapo ministru, atsakingu už karinį aprūpinimą (amunicijos ministru).

Tarpukariu

Po Pirmojo pasaulinio karo, 1919 m., Čerčilis tapo karo valstybės sekretoriumi ir oro (lėktuvų) valstybės sekretoriumi. 1920 m. jis įsakė surengti pirmąjį bombardavimą iš oro Afrikoje, kai bombardavo Darvišo valstybę (dar vadinamą Daraavio valstybe).

1921 m. jis buvo atsakingas už kolonijas kaip valstybės sekretorius. Netrukus, 1922 m., jis pralaimėjo rinkimus. 1924 m. jis vėl tapo parlamento nariu, tačiau šį kartą jau ne kaip kokios nors partijos narys. 1925 m. jis vėl įstojo į Konservatorių partiją. 1924 m. tapo iždo kancleriu (finansų ministru).

Po 1929 m. Čerčilis nesutiko su daugeliu dalykų, kuriais tikėjo Konservatorių partija. Jis negavo jokio darbo vyriausybėje. Vietoj to jis rašė knygas. Viena iš jų vadinosi "Marlborough: jo gyvenimas ir laikai" apie jo garsųjį protėvį Johną Churchillį, 1-ąjį Marlborough hercogą; kita - "A History of the English Speaking Peoples" ("Angliškai kalbančių tautų istorija"), kuri buvo išleista tik po Antrojo pasaulinio karo.

Adolfui Hitleriui atėjus į valdžią Vokietijoje, Čerčilis perspėjo, kad Didžioji Britanija turėtų sustiprinti savo kariuomenę ir pasipriešinti Hitleriui. Tačiau su juo sutiko labai nedaug lyderių.

Antrasis pasaulinis karas

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Čerčilis vėl buvo paskirtas vadovauti kariniam jūrų laivynui. 1940 m. karas Didžiajai Britanijai klostėsi prastai. Gegužės 10 d. atsistatydino ministras pirmininkas Nevilis Čemberlenas, ir Čerčiliui buvo patikėtas šis darbas. Kai kurie žmonės manė, kad Didžioji Britanija negali laimėti karo ir kad britų vyriausybė turėtų sudaryti taiką su Hitleriu. Čerčilis buvo įsitikinęs, kad Britanija gali laimėti, ir pažadėjo tęsti kovą. Jis pasakė garsias kalbas, kurios prisimenamos ir šiandien.

Jis draugavo su JAV prezidentu Franklinu D. Ruzveltu. Jis įtikino Ruzveltą tiekti atsargas Didžiajai Britanijai ir jai padėti. Jis daug kartų susitiko su Ruzveltu ir Sovietų Sąjungos vadovu Josifu Stalinu, kai šie įsitraukė į karą. Jie buvo vadinami Didžiuoju trejetu.

Po karo

1945 m. jo konservatorių partija pralaimėjo rinkimus, ir jis nustojo būti ministru pirmininku. Tačiau 1951 m. jis vėl tapo ministru pirmininku ir juo buvo iki 1955 m.

1953 m. jis buvo įšventintas į riterius ir tapo seru Vinstonu, taip pat gavo Nobelio literatūros premiją.

1955 m. jis pasitraukė iš ministro pirmininko pareigų. 1964 m. pasitraukė iš parlamento.

1963 m. prezidentas Johnas F. Kennedy suteikė jam Jungtinių Valstijų garbės piliečio vardą, tačiau dėl ligos jis negalėjo dalyvauti ceremonijoje Baltuosiuose rūmuose, todėl apdovanojimą priėmė jo sūnus ir anūkas.

Seras Vinstonas mirė 1965 m., sulaukęs 90 metų, nuo insulto. Kai jis mirė, prie jo lovos buvo jo žmona ledi Klementina Čerčilis ir kiti šeimos nariai.

Vinstono Čerčilio, kaip Jungtinių Amerikos Valstijų garbės piliečio, asmens tapatybės dokumentas, kurį padovanojo prezidentas Džonas F. Kenedis.

Knygos

Pavadinimas (JAV pavadinimas) (Išleidimo metai)

• Malakando lauko pajėgų istorija (1898 m.)
• "Upės karas" (1899 m.): apie Sudano užkariavimą po Mahdžiu pasiskelbusio Muhamedo Ahmedo revoliucijos.
• Savrola (1900 m.; išleista 1899 m., JAV 1899 m.): romanas
• Iš Londono į Ladsmitą per Pretoriją (1900 m.): Antrasis būrų karas ir Ladsmito atstatymas
• Iano Hamiltono maršas (1900 m.): Antrasis būrų karas tęsinys
• Pono Brodriko armija (1903)
• Lordas Randolphas Churchillis (1906): dviejų tomų jo tėvo biografija
• Už laisvąją prekybą (1906 m.)
• Mano kelionė po Afriką (1908)
• Liberalizmas ir socialinė problema (1909)
• Žmonių teisės (1910)
• Pasaulinė krizė (1923-1931 m.)
• Mano ankstyvasis gyvenimas: A Roving Commission" (1930): autobiografija
• Indija (1931 m.)
• Mintys ir nuotykiai (Tarp šių audrų) (1932)
• Marlborough: Jo gyvenimas ir laikai (1933-1938 m.): keturių tomų biografija apie jo didžiausią pirmtaką
• Didieji amžininkai (1937): trumpos biografijos
• Ginklai ir susitarimas arba kol Anglija miegojo: pasaulio reikalų apžvalga, 1932-1938 m. (1938): raginimas ginkluotis, perspėjimas dėl Hitlerio, raginimas apsiginkluoti.
• Žingsnis po žingsnio 1936-1939 (1939)
• 1940 m. pasakytos kalbos (1940)
• Transliacijos adresai (1941)
• Į mūšį (Kraujas, prakaitas ir ašaros) (1941)
• Nesiliaujanti kova (1942)
• Pradžios pabaiga (1943)
• Pirmyn į pergalę (1944 m.)
• Išsilaisvinimo aušra (1945)
• Pergalė (1946)
• Slaptos sesijų kalbos (1946)
• Karo kalbos 1940-1945 m. (1946)
• Antrasis pasaulinis karas (1948-1954 m.): šeši tomai (12 knygų)
• Taikos gijos (1948 m.)
• Tapyba kaip laisvalaikio užsiėmimas (1948)
• Europa vienykis (1950)
• Balansas (1951)
• Karo kalbos 1939-1945 m. (1952)
• Stemming the Tide (1953)
• Angliakalbių tautų istorija (1956-1958): keturi tomai
• Nerašytinis aljansas (1961)

Esė ir trumposios istorijos

• "Žmogus už borto!" (1899). Pirmą kartą išspausdinta žurnale "The Harmsworth Magazine", 1899 m. sausio mėn.
• "Jei Lee nebūtų laimėjęs Getisburgo mūšio" (1930). Pirmą kartą paskelbta žurnale "Scribner's Magazine", 1930 m. gruodis.