Kolonija – tai vieta, kurią kontroliuoja kita šalis. Metropolija yra valstybė, kuriai priklauso kolonija. Šiuolaikinėje tarptautinėje kalboje vietoj žodžių junginio kolonija dažniau vartojamas terminas priklausoma teritorija, ypač kai apibrėžiama teisėta ar administracinė priklausomybė nuo kitos valstybės.
Šalis, turinti daug kolonijų, dažnai vadinama imperija. Kolonistas – tai asmuo iš metropolijos, gyvenantis arba dirbantis kolonijoje; tai gali būti ir valstybės tarnautojas, ir verslininkas, ir atvykstantis gyventojas.
Terminas kolonijinis reiškia susijusį su kolonija. Kolonijinė žemė – žemė, priklausanti arba valdoma kolonijos administracijos. Turint kolonijų idėjos ir praktikos visuma sudaro filosofiją, kurią vadiname kolonializmu – tai politinė ir ekonominė sistema, remianti užjūrio teritorijų kontrolę dėl išteklių, strateginės padėties ar prestižo.
Trumpa istorija
Kolonijavimo praktika egzistuoja nuo seniausių civilizacijų: miestų-valstybių ir imperijų užkariavimų, prekybinių stotelių kūrimo iki didelio masto Europos kolonializmo nuo XV a. Iki XX a. Europiečių šalys – ypač Portugalija, Ispanija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Nyderlandai – įsteigė dideles užjūrio kolonijų sistemas. XIX–XX a. modernusis kolonializmas ir imperijų plėtra siejosi su industrializacija, prekyba ir konkurencija tarp didžiųjų valstybių.
Kolonijų tipai
- Nuolatinės apgyvendinimo (settler) kolonijos – kur metropolijos gyventojai persikėlė gyventi ir sudarė daugumą (pvz., istorinis Australijos, Kanados atvejis).
- Išnaudojimo kolonijos – orientuotos į žaliavų, žemės ūkio produktų ar darbo jėgos eksportą.
- Karinių ar prekybinių stočių kolonijos – skirtos strateginei kontrolei ar prekybai, dažnai be didelio gyventojų persikėlimo.
- Priklausomos ar protektoratai – su skirtingu vietos valdžios laipsniu: kai kurios teritorijos išlaiko vidaus autonomiją, bet praranda užsienio politikos ir gynybos kontrolę.
Administracija ir teisinis statusas
Kolonijos administracija buvo labai įvairi: tiesioginė tiesioginė metropolijos valdžia, vietinių elito bendradarbiavimas arba mišiniai. Teisiškai kolonijos paprastai neturėdavo lygiaverčių politinių teisių metropolijoje gyventojams; sprendimus dažnai priimdavo kolonijiniai gubernatoriai ir metropolijos institucijos. Šiandien tarptautinė teisė ir organizacijos, pvz., Jungtinės Tautos, skatina savivaldos ir savarankiškumo principus, o daugelis buvusių kolonijų tapo nepriklausomomis valstybėmis.
Kolonializmo poveikis
Kolonializmas paliko ilgalaikes pasekmes: ekonominę priklausomybę ir išprievartautas žaliavų grandines, naujas administracines ribas, kalbų ir kultūrų maišymą, demografinius pokyčius bei socialinę stratifikaciją. Daugelyje regionų vietinės bendruomenės patyrė praradimus: žemės, tradicinių institucijų, dalis gyventojų nukentėjo nuo prievartos ar priverstinių migracijų. Tačiau kolonijinė infrastruktūra (kelių, uostų, administracinių sistemų, švietimo institucijų) taip pat pakeitė vietos visuomenes – kartais palikdama ir ilgalaikes teigiamas, ir neigiamas pasekmes.
Dekolonizacija ir nepriklausomybės judėjimai
XX a. viduryje – po Antrojo pasaulinio karo – prasidėjo plataus masto dekolonizacija: daugelis Azijos, Afrikos ir Karibų teritorijų įgijo nepriklausomybę. Šiame procese svarbų vaidmenį atliko vietiniai nacionalistiniai judėjimai, tarptautinės organizacijos ir pokyčiai metropolijų politikoje. Tačiau dekolonizacija ne visada buvo taiki; kai kur ji lydėsi karinių konfliktų ir ilgesnių teritorinių ginčų.
Šiuolaikinės priklausomos teritorijos
Nors dauguma istorinių kolonijų tapo nepriklausomos, iki šiol egzistuoja įvairios priklausomos teritorijos, autonomijos ir specialios administracinės struktūros. Kai kurios yra integralios metropolijos dalys (pvz., užjūrio departamentai), kitos — laisvi asocijuoti arba kolonijiniai likučiai su ribotomis teisėmis. Pavyzdžiai: Britanijos užjūrio teritorijos, Prancūzijos užjūrio departamentai ir kolektyvai, JAV valdomos teritorijos – kiekviena turi skirtingą teisinį ir politinį statusą.
Pabaigai
Kolonijų ir kolonializmo tema yra sudėtinga ir daugiabriaunė: ji apima istorinius, teisėtinius, ekonominius ir kultūrinius aspektus. Suvokti šių reiškinių kilmę, mechanizmus ir pasekmes svarbu norint geriau suprasti šiandieninių valstybių tarpusavio ryšius, regioninę politiką ir istorines neteisybes, kurios daro įtaką dabartinei geopolitikai. Dauguma šalių, kurios kadaise buvo Didžiosios Britanijos kolonijos, priklauso Britų Sandraugai, tačiau istorijos ir teisinės formos šiose teritorijose labai skiriasi.

