Antrasis pasaulinis karas (plačiai vykęs 1939–1945 m.; Azijoje – nuo 1937 m., kai prasidėjo intensyvūs konfliktai tarp Kinijos ir Japonijos) buvo globalus karinis konfliktas, kuriame dalyvavo dauguma pasaulio valstybių. Karas buvo vienas iš tragiškiausių žmonijos istorijoje: žuvo dešimtys milijonų žmonių (įvairių vertinimų – apytikriai 50–85 milijonai; dažniau minima 70–85 mln.), didelė dalis aukų buvo civiliai gyventojai. Jame vyko masinės žudynės, sisteminis genocidas – holokaustas, strateginis bombardavimas, badas, ligos ir vienintelis istorijoje branduolinio ginklo panaudojimas prieš civilius (Hirošima ir Nagasaki).

Priežastys

Karo priežastys buvo sudėtingos ir daugialypės:

  • Po Pirmojo pasaulinio karo sudarytos tvarkos problemos, ypač Versalio sutarties pasekmės Vokietijoje, kurios sukėlė politinį ir ekonominį atšokimą.
  • Didelė ekonominė krizė (Didžioji depresija) – paskatino radikalias politines jėgas ir ekstremistines idėjas.
  • Imperialistinės ambicijos ir teritoriniai pretenzijos: Vokietijos revizionizmas, Italijos ir Japonijos agresyvi ekspansija.
  • Demokratinių tarptautinių mechanizmų (pvz., Tautų Sąjunga) silpnumas ir Vakarų šalių palankinimas (appeasement), kuris neleido laiku sustabdyti agresorių.
  • Tautinis ekstremizmas ir totalitarinių režimų, tokių kaip nacių Vokietija, fašistinė Italija ir militaristinė Japonija, stiprėjimas.

Eiga ir pagrindiniai etapai

Karas vystėsi keliuose dideliuose frontuose ir etapuose. Dauguma pasaulio šalių stojo į kovą kaip dviejų pagrindinių blokų dalys: Sąjungininkai (iš pradžių Kinija, Prancūzija ir Didžioji Britanija, vėliau prisijungė Sovietų Sąjunga, Jungtinės Amerikos Valstijos ir kitos šalys) ir Ašis (Vokietija, Italija ir Japonija).

Karo eiga glausta chronologija:

  • 1937 m. – Azijoje intensyvėja konfliktas tarp Japonijos ir Kinijos; dažnai laikoma, kad nuo šio momento prasidėjo didelės apimties karo veiksmai Rytų Azijoje.
  • 1939 m. rugsėjo 1 d. – Vokietija įsiveržė į Lenkiją. Tai laikoma Antrojo pasaulinio karo pradžia Europoje; Prancūzija ir Didžioji Britanija paskelbė karą Vokietijai.
  • 1940 m. – Vokietija greitai užima didžiąją vakarų Europos dalį, įskaitant Prancūziją. Didžioji Britanija lieka vienintelė didelė konvencinė europinė jėga, kovojanti su Ašimi Atlanto, oro (Londono bombardavimai) ir jūrų mūšiuose.
  • 1941 m. birželio 22 d. – Vokietija pradėjo Operation Barbarossa ir įsiveržė į Sovietų Sąjungą, pradėdama didžiausią karo veiksmų plotą istorijoje.
  • 1941 m. gruodžio 7 d. – Japonija užpuolė JAV bazę Perl Harborą; JAV paskelbia karą Japonijai, o netrukus – ir Vokietijai. Taip Europos ir Ramiojo vandenyno karai tapo vienu platesniu konfliktu.
  • 1942–1943 m. – posūkio taškai: Ramiajame vandenyne Japonų puolimas sustabdytas (pvz., Midway mūšis), Europoje ir Afrikoje Vokietijos ir jos sąjungininkų pajėgos praranda iniciatyvą. 1942–43 m. sovietų pergalė Stalingrado mūšyje buvo lemiama Rytų fronte.
  • 1943–1944 m. – Ašis praranda Šiaurės Afriką, sąjungininkai išsilaipina Italijoje ir 1944 m. įvyksta didžiausias nuo tada sąjungininkų išsilaipinimas – Normandijoje (D‑Day), per kurį prasideda Vokietijos atžvilgiu lemiamas puolimas iš Vakarų.
  • 1945 m. gegužės 8 d. – Vokietija kapituliuoja (V‑Day Europoje). 1945 m. rugpjūčio mėn. po masyvių sąjungininkų smūgių ir atominių bombų panaudojimo Japonija oficialiai kapituliavo 1945 m. rugsėjo 2 d. Karas baigėsi sąjungininkų pergale.

Veikimo sritys ir pobūdis

Karas vyko keliose pagrindinėse srityse: Rytų ir Vakarų frontai Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Viduržemio jūroje, Atlanto vandenyne (konvojai ir povandeninis karas), bei Ramiajame vandenyne ir Pietryčių Azijoje. Karo pobūdis apėmė klasikinius mūšius, palmių karo kampanijas, partizaninį karą, plačiai naudojamą aviaciją ir laivyną, taip pat plataus masto civilių sutrikdymą per strateginį bombardavimą.

Žmonių kančios ir karo nusikaltimai

Antrasis pasaulinis karas pasižymėjo dideliais civilių nuostoliais ir sistemingais karo nusikaltimais. Buvo vykdomas sisteminis žydų, romų, politinių oponentų ir kitų grupių naikinimas – holokaustas. Taip pat užfiksuotos kitų nusikaltimų prieš žmoniškumą atvejai, prievartavimai, masinės deportacijos ir verslo kolaboracija su represyviais režimais.

Globalios pasekmės

Po karo pasaulis pasikeitė fundamentalai:

  • Buvo įkurtos Jungtinės Tautos, kurių tikslas – užkirsti kelią būsimiems karams ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą.
  • Prasidėjo šaltasis karas tarp dviejų pagrindinių pergalingų jėgų – Jungtinių Valstijų ir Sovietų Sąjungos; tai lėmė politinį bei karinį suskaldymą, tačiau tiesioginių didelio masto karininių veiksmų tarp šių supervalstybių nebuvo.
  • Įvyko Azijos ir Afrikos dekolonizacija, kai daug kolonijų įgavo nepriklausomybę – Vakarų Europos valstybės po karo praradusios ekonominę ir politinę hegemoniją negalėjo ilgai išlaikyti kolonijų.
  • Ekonominis atsigavimas – ypač Marshallo plano dėka Vakarų Europoje – ir techninis modernėjimas; karas paspartino daugelio technologijų vystymą (aviacija, radaras, chemija, branduolinė energija, elektronika).
  • Politinės permainos – Vokietija suskaldyta, Europoje pradėtas ilgas integracijos procesas, kuris galiausiai vedė prie Europos Sąjungos kūrimosi; Japonija okupacinėmis sąlygomis atnaujino savo institucijas ir tapo JAV sąjungininke.
  • Tarptautinis teisingumas – po karo vyko Didžiųjų karo nusikaltimų teismai (pvz., Niurnberge, Tokijuje), kurie nustatė precedento vertę tarptautinei atsakomybei už karo nusikaltimus.
  • Demografiniai ir socialiniai pokyčiai – milijonų žmonių praradimai, didelės pabėgėlių ir perkeltų asmenų grupės, moterų įtraukimas į darbo rinką ir pokyčiai socialinėje struktūroje.

Atmintis ir pamokos

Antrasis pasaulinis karas paliko gilias žaizdas atskiroms tautoms ir visam žmonijai. Jis tapo stipriu priminimu apie totalitarizmo, ekstremizmo ir tarptautinio atsakingumo pasekmes. Daugelyje šalių veikia atminimo muziejai, memorialai, kasmet minima karo aukų atminimo diena, vyksta švietimas apie holokaustą ir karo nusikaltimus, siekiant užkirsti kelią panašioms tragedijoms ateityje.