Sicilija: didžiausia Viduržemio jūros sala — istorija ir geografija

Sicilija – didžiausia Viduržemio jūros sala: istorija, geografija, Palermas, senovinės civilizacijos ir unikali kultūra. Atrask salos paslaptis!

Sicilija^[p] yra didžiausia Viduržemio jūros sala. Kartu su keliomis mažesnėmis salomis ji yra autonominis Italijos regionas su specialiu statutų teisiniu reglamentavimu. Sicilijos sostinė yra Palermas. Gyventojų skaičius svyruoja apie 5 milijonus (2004 m. buvo nurodyta apie 5 087 000), todėl Sicilija yra didžiausias pagal gyventojų skaičių ir vienas iš didžiausių pagal plotą Italijos regionų. Sala užima apie 25 700 km² ir yra strategiškai įsikūrusi Viduržemio jūroje, vos nutolusi nuo Italijos pusiasalio (Siciliją nuo žemyninės Italijos skiria Mesinos sąsiauris).

Geografija ir gamta

Sicilija pasižymi įvairia reljefine struktūra: pakrantės lygumos, upių slėniai ir kalnai centrinėje salos dalyje. Žymiausias gamtos objektas – Etna (Etna), viena iš aktyviausių ir aukščiausių Europos ugnikalnių, kurios aukštis kinta (apie 3 300–3 350 m). Etna formuoja svarbią Sicilijos reljefo ir gyvybės įvairumo dalį, o jos išsiveržimai daro įtaką dirvožemiui, klimatui ir vietos ūkiui.

Klimatas daugiausia yra Viduržemio jūros tipo: karštos, sausos vasaros ir švelnios, lietingos žiemos pakrantėse; aukštesniuose regionuose žiemos gali būti šaltos ir kartais sniegingos. Sala turi įvairesnę florą ir fauną nei kontinentinė Italija, įskaitant unikalius endeminius augalus ir paukščių rūšis.

Istorija

VIII a. pr. m. e. salą kolonizavo finikiečiai ir graikai, kurie čia įkūrė miestus ir kultūrines bendruomenes; graikų palikimas ypač ryškus archeologiniuose kompleksuose ir literatūroje. Dėl geografinės padėties Sicilija dažnai tapdavo jėgų susidūrimo zona:

• Kartagina kontroliavo didžiąją salos dalį prieš romėnų užkariavimus;
• vėliau ją užkariavo senovės Roma, o po Romos imperijos žlugimo salą valdė Bizantija;
• viduramžiais saloje kovėsi saracėnai ir Bizantijos graikai, po to keletą šimtmečių valdžią perėmė normanai, sukūrę savitą Arabų‑normanų kultūros mišinį;
• vėlesniais laikais Sicilija atsidūrė Hohenštaufų, Aragono, Ispanijos Habsburgų ir Bourbonų valdžioje, patirdama politinius ir kultūrinius pokyčius;
• per Risorgimento judėjimą salą užkariavo Garibaldis ir prijungė ją prie Italijos karalystės, vėliau tapusios dabartinės Italijos dalimi.

Po Antrojo pasaulinio karo Sicilija gavo specialų autonominį statusą, suteikiantį didesnes administracines teises ir vietinės valdžios kompetencijas.

Kultūra ir paveldas

Sicilijos kultūra atspindi ilgą istoriją: graikų šventyklos, romėnų palikimas, arabų‑normanų architektūra ir baroko paminklai yra matomi visoje saloje. Keletas žymių paveldo objektų yra įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, pvz. Arabų‑normanų paminklai Palerme ir Etna regionas bei senoviniai graikų šventyklų kompleksai (Valley of the Temples Agrigento apylinkėse).

Muzika, virtuvė ir tradicijos Sicilijoje turi aiškų regioninį atspalvį: virtuvėje gausu jūros gėrybių, alyvuogių aliejaus, citrusinių vaisių ir vynmedžių derinių; folkloras išlaikė senus papročius ir religines šventes.

Gyventojai ir kalbos

Sicilijos gyventojai daugiausia kalba italų kalba, tačiau plačiai vartojama ir sicilų (sicilian) kalbos forma arba dialektas, turintis daug archajiškų ir regioninių bruožų. Etninė ir kultūrinė sudėtis veikiama ilgų istorinių migracijų ir istorinių valdžių kaitos.

Ūkis ir infrastruktūra

Tradiciškai Sicilijos ūkis remiasi žemės ūkiu (citrusiniai vaisiai, vynuogės, alyvuogės, kviečiai), žuvininkyste bei pramonės sektoriais miestuose. Pastaraisiais dešimtmečiais didelę reikšmę įgijo turizmas dėl istorinių, gamtinių ir kultūrinių objektų. Ekonomika susiduria su iššūkiais, tokiais kaip nedarbas kai kuriose regiono dalyse ir ekonominis nors ir lėtas atsigavimas.

Transportas: Siciliją aptarnauja kelios tarptautinės oro uostai (pvz., Palerme ir Katanijoje), geras keltų susisiekimas su Italijos žemynu ir vidaus kelių tinklas. Miestuose veikia geležinkeliai ir vietiniai autobusai.

Pagrindiniai miestai

• Palermas – regiono sostinė, kultūros ir ekonomikos centras;
• Catania – svarbus uostamiestis prie Etna šlaitų;
• Messina – priėjimas prie žemyninės Italijos per Mesinos sąsiaurį;
• Syrakūzai (Siracusa), Agrigento, Trapani, Ragusa – istoriniai ir turistiniai centrai.

Turizmas

Turistus traukia archeologiniai paminklai, paplūdimiai, vyno regionai ir Etna ugnikalnis. Daugelis lankytojų domisi senovės graikų teatrais, baroko miestų centro architektūra bei vietine kulinarija.

Sicilija – sala su turtingu istoriniu sluoksniu, skirtingų kultūrų paveldais ir išskirtine gamta, kurią formavo tūkstantmečių įtaka ir Viduržemio jūros geografinė padėtis.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra Sicilija?

K: Kokia yra Sicilijos sostinė?

K: Kiek gyventojų Sicilijoje gyveno 2004 m.?

K: Kas VIII a. pr. m. e. kolonizavo Sicilijos salą?

K: Kas kontroliavo didžiąją Sicilijos salos dalį, kol ją užkariavo Senovės Roma?

K: Kas užkariavo Siciliją po Sicilijos vakarų sukilimų?

K: Kas Siciliją prijungė prie Italijos karalystės?

Paieška pagal raidę