Kartagina: senovės finikiečių miestas‑valstybė ir Viduržemio jūros galybė
Atraskite Kartaginą — finikiečių miestą‑valstybę, Viduržemio jūros galybę: pūnų karai, Romos okupacija ir Tuniso istorinis palikimas.
Kartagina - senovinis miestas-valstybė dabartiniame Tunise. Ji prasidėjo kaip finikiečių kolonija. Kartagina savo galybės viršūnėje buvo svarbiausia Viduržemio jūros valstybė, kontroliavusi dalį Ispanijos, Sicilijos, Šiaurės Afrikos, Sardinijos ir Balearų salų.
Romos respublika sunaikino Kartaginą per III ir II a. pr. m. e. vykusius pūnų karus. Vėlesniais amžiais Roma toje pačioje vietoje įkūrė koloniją ir ji tapo svarbiu Afrikos provincijos miestu. Galiausiai miestą užkariavo vandalai ir pasinaudojo juo puldami Romą.
Įkūrimas ir augimas
Miesto įkūrimas siejamas su finikiečių (tyriečių) kolonizacija Vakarų Viduržemio jūroje. Tradicinė data – IX a. pr. m. e. (kai kuriuose šaltiniuose nurodoma apie 814 m. pr. m. e.), kai įkurtą uostamiestį finikiečių prekybininkai paverčia regioniniu centru. Vietos pavadinimas kildinamas iš finikiečių kalbos kaip Qart-ḥadašt — „naujas miestas“.
Politika ir visuomenė
Kartagina vystėsi kaip prekybinė ir jūrinė galybė, kurią dažniausiai valdė turtingų prekybininkų ir žemvaldžių oligarchija. Politinę sistemą sudarė įvairūs organai — tarybos, magistratai (kartais vadinami suffetais) ir galingos šeimos, kurios lėmė užsienio politiką ir karinius sprendimus. Mieste susiformavo turtinga elitas, investuojanti į laivyną, kolonijas ir prekybinius tinklus.
Ekonomika ir jūrų galybė
Kartaginos klestėjimo pagrindas — tarptautinė prekyba ir jūrų kontrolė. Miestas prekiavo metalu, druska, tekstilėmis, stiklu, purpurine dažų medžiaga, vyno bei alyvuogių produktais. Kartagina įsteigė kolonijas ir prekybinius punktus Ispanijoje, Sardinijoje, Sicilijoje ir Kitose Vakarų Viduržemio vietose, taip užtikrindama išteklių ir prekybos maršrutų kontrolę.
Kariuomenė ir patekimas į konfliktus
Nors Kartagina turėjo stiprų laivyną, sausumos kariuomenė dažnai buvo sudaryta iš samdinių — tiek iš Šiaurės Afrikos, tiek iš Iberijos, tiek iš kitų regionų. Miestas kovojo dėl dominavimo su Romos respublika, o šie konfliktai peraugo į tris didžiulius konfliktus — Pūnų karus. Iš jų ypač išsiskiria antrasis karas ir garsusis generolas Hannibalas, vedęs kariuomenę bei karo dramblį per Alpes į Italiją.
Pūnų karai ir žlugimas
Pūnų karai (III–II a. pr. m. e.) lėmė Kartaginos nuosmukį. Po ilgos kovos su Roma miestas buvo galutinai nuniokotas 146 m. pr. m. e. Trečiajame pūnų kare Romos pajėgos apgulė ir sunaikino Kartaginą: dalis gyventojų žuvo, kiti tapo vergais, o miesto sienos ir pastatai buvo sugriovinti. Šis įvykis pažymėtas kaip simbolinis Viduržemio Vakarų pasaulio galių pasikeitimas.
Po Romos: kolonija, vandalai, bizantiečiai ir arabų užkariavimas
Po sunaikinimo Roma vėliau atstatė ir koloniją toje pačioje vietoje; Kartagina tapo svarbiu administraciniu ir prekybiniu centru Afrikos provincijoje. Miestas klestėjo Romos laikais ir išlieka svarbiu uostu bei kultūriniu centru. Vėliau, IV–V a., regioną supurtys politiniai pokyčiai: 439 m. Kartaginą užėmė vandalai, vadovaujami Genseriko, ir iš ten vėliau vykdė reidus, tarp jų ir 455 m. Romos plėšimą.
VI a. Bizantijos imperija (karalius Justinianas) atkūrė kontrolę per Belizario karinę kampaniją, ir Kartagina tapo Bizantijos Afrikos dalimi. Galutinį pokytį atnešė VII a. arabų užkariavimai — 698 m. Kartagina prarado savo svarbą, daug pastatų sunaikinta, o gyventojai dažnai persikėlė į netoliese išaugusį Tunisą.
Religija ir kultūra
Kartaginos religija buvo finikiečių kilmės. Svarbiausi dievai — Baal Hammon ir Tanit. Archeologiniai radiniai, tokie kaip tophetai (ritualinės kapavietės), rodo religinio gyvenimo sudėtingumą; istorikai ir archeologai ginčijasi dėl kai kurių praktikų reikšmės ir masto.
Archeologija ir palikimas
Šiandien Kartaginos griuvėsiai yra netoli moderniojo Tuniso ir pripažinti svarbiu kultūros paveldu. Vietovėje rasta daugybė paminklų, uostų liekanų, mauzoliejų, šventyklų ir gyvenamųjų rajonų pėdsakų. Kartagina yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, o jos istorija ir archeologiniai radiniai tebėra svarbūs tyrimų objektai, atskleidžiantys senovės Viduržemio jūros prekybos, karinės taktikos ir kultūrinių mainų įvairovę.
Kodėl Kartagina svarbi šiandien?
- Ji iliustruoja, kaip prekybinė jėga gali tapti geopolitine galia.
- Kartaginos konfliktas su Roma pakeitė Vakarų Viduržemio istoriją ir leido Romai tapti dominuojančia jėga.
- Archeologija suteikia žinių apie finikiečių ir kartaginiečių gyvenimą, religiją ir technologijas.
Santrauka: Kartagina — finikiečių įkurta miestas‑valstybė, ilgą laiką dominavusi Vakarų Viduržemio jūroje, tapusi Romos prievole per Pūnų karus, po to vėl gyvavusi kaip Romos miestas, o vėliau užimta vandalų, bizantiečių ir galiausiai arabų. Jos palikimas tebėra svarbus šiuolaikinei istorijai ir archeologijai.
Viduržemio jūros vidurio žemėlapis
Romėnų teatras Kartaginoje
Pūnų karai
Kartagina buvo Romos Respublikos, kuri norėjo užvaldyti visą vakarinę Viduržemio jūros dalį, varžovė dėl galios Viduržemio jūroje. Kartagina tam labai trukdė. Todėl 264 m. pr. m. e. romėnai atsiliepė į kai kurių Mesinos sukilėlių pagalbos prašymą ir išlaipino kariuomenę Sicilijoje. Taip prasidėjo Pirmasis pūnų karas. Tada romėnai įsiveržė į kartaginiečių valdas Sicilijoje, ir kartaginiečių generolai negalėjo jų sustabdyti. Net jūroje romėnai sugebėjo nukopijuoti kartaginiečių biremo laivus ir iškovoti kelias dideles pergales jūroje, nors kartaginiečiai jau seniai kariavo jūroje, o romėnams tai buvo naujiena.
Galiausiai kartaginiečių gynybą vietoj gerokai vyresnio ir ne tokio energingo Hanno pradėjo generolas Hamilkaras Barka. Hamilkaras iš karto suprato, kad beprasmiška atvirai kautis su pranašesne romėnų kariuomene, todėl nusprendė rengti žygius, kad nualintų romėnus. Ši taktika buvo šiek tiek veiksmingesnė prieš lėtus, sunkiai šarvuotus romėnų karius. Tačiau galiausiai romėnams pavyko užimti Lilybaumą, pagrindinę kartaginiečių tvirtovę Sicilijoje. Tai nutraukė Kartaginos valdžią Sicilijoje ir užbaigė Pirmąjį pūnų karą.
Antrajame pūnų kare Hanibalas Barka 218 m. pr. m. e. vedė kartaginiečių kariuomenę per Ispaniją, pietų Galiją ir per Alpes į Italiją. Ten jis susirėmė su Romos Respublika 3 dideliuose mūšiuose: mūšyje prie Trebijos upės, mūšyje prie Trasmino ežero ir Kanų mūšyje. Kiekviename iš šių mūšių Hanibalas triuškinamai nugalėjo romėnus. Tačiau jam nepavyko užimti Romos ir galiausiai jam teko trauktis atgal į Kartaginą, kur Zamos mūšyje jį nugalėjo Scipionas Afrikietis. Romėnai sunaikino Kartaginą 146 m. pr. m. e. per trečiąjį pūnų karą. Išlikę gyvi kartaginiečiai, kurių buvo apie 50 000, buvo parduoti į vergiją.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Kartagina?
A: Kartagina - senovinis miestas-valstybė, įsikūręs dabartinio Tuniso teritorijoje.
K: Kaip atsirado Kartagina?
A: Kartagina prasidėjo kaip finikiečių kolonija.
K: Kur Kartagina valdė savo galybės viršūnėje?
A: Kartagina valdė dalį Ispanijos, Siciliją, Šiaurės Afriką, Sardiniją ir Balearų salas.
K: Kas sunaikino Kartaginą per Pūnų karus?
A: Romos Respublika sunaikino Kartaginą per III ir II a. pr. m. e. vykusius Pūnų karus.
K: Kas nutiko po to, kai Roma sunaikino Kartaginą?
A: Romai sunaikinus Kartaginą, vėliau toje pačioje vietoje ji įkūrė koloniją ir tapo svarbiu Afrikos provincijos miestu.
K: Kas užkariavo Kartaginą po to, kai ji tapo svarbiu Afrikos provincijos miestu?
A: Kartaginą užkariavo vandalai ir panaudojo ją Romai pulti.
K: Kada vandalai užkariavo Kartaginą?
Atsakymas: Pateiktame tekste nenurodyta, kada vandalai užkariavo Kartaginą.
Ieškoti