Pasitraukimas (karinis)
Karinis pasitraukimas arba atsitraukimas yra karinės operacijos rūšis. Paprastai tai reiškia pajėgų atitraukimą, išlaikant kontaktą su priešu. Yra kelios priežastys, dėl kurių karinės pajėgos gali atsitraukti. Pajėgos gali atsitraukti, kad užimtų teritoriją, kurią lengviau apginti. Atsitraukimas gali būti naudojamas siekiant įvilioti priešą į pasalą. Tai gali būti kuo greitesnis atsitraukimas, siekiant išgelbėti kariuomenę nuo pralaimėjimo. Pasitraukimas arba atsitraukimas gali būti rizikingas. Reikia disciplinos, kad pajėgos būtų organizuotos ir atsitraukimas nevirstų žygiu. Taip pat reikia pasirūpinti, kad atsitraukimas nepakenktų pajėgų moralei.
Prancūzijos atsitraukimas iš Rusijos 1812 m.
Taktinis pasitraukimas
Pasitraukimo gali prireikti, kai besiginančios pajėgos turi persvarą arba yra nepalankioje vietoje. Tačiau paprastai svarbu priešui padaryti kuo daugiau žalos. Tokiu atveju besitraukiančios pajėgos gali taikyti įvairias taktikas ir strategijas. Jomis siekiama sulėtinti priešo judėjimą. Tai gali būti minų ar spąstų statymas atsitraukimo metu arba prieš atsitraukimą. Kartais nedidelių pajėgų pasalos gali sulėtinti arba sustabdyti priešo žygį. Taip pat priešo įtraukimas į parengtus artilerijos pabūklus arba išdegintos žemės taktikos taikymas.
Rout
Kariaujant ilgalaikė strategija - nugalėti priešą. Veiksmingas taktinis metodas - demoralizuoti priešą. Paprastai tai daroma sumušant jo kariuomenę. Tai taip pat daroma išstumiant juos iš mūšio lauko. Kai pajėgos tampa neorganizuotos, jos praranda gebėjimą kovoti kaip vienetas. Nugalėtojai gali persekioti bėgančius karius. Nugalėtojai taip pat gali stengtis sukelti kuo daugiau nuostolių. Jie taip pat gali stengtis paimti kuo daugiau belaisvių.
Tačiau vadas turi nuspręsti, ar persekiojimo privalumai verti rizikos, kad priešas tik apsimeta besitraukiantis (apsimestinis atsitraukimas yra veiksminga taktika).
Apsimestinis atsitraukimas
Apsimestinis pasitraukimas arba bėgimas - tai veiksmas, kuriuo siekiama suvilioti priešą, kad jis pasitrauktų iš ginamos pozicijos. Taip jie gali būti įvilioti į parengtą pasalą. Tai sena taktika, naudota per visą karybos istoriją.
Du garsūs pavyzdžiai:
- Per Hastingso mūšį Vilhelmas Užkariautojas apsimestinai atsitraukė. Jis išviliojo didžiąją dalį Haroldo pėstininkų iš palankios gynybos aukštesnėse vietose. Kai jie sekė paskui jo "atsitraukiančias" pajėgas, juos sunaikino Viljamo normanų kavalerijos puolimas.
- Senovės mongolai, be kita ko, garsėjo tuo, kad plačiai naudojo apsimestinius atsitraukimus. Jų greita, lengva kavalerija beveik neleido sėkmingai persekioti priešo. Mūšio įkarštyje mongolų kariuomenė apsimesdavo pralaimėjusi, išsekusi ar pasimetusi. Jie staiga pasitraukdavo iš mūšio lauko. Priešininkų pajėgos, manydamos, kad sutriuškino mongolus, imdavo juos persekioti. Atsitraukdama mongolų kavalerija šaudydavo į persekiotojus iš nugaros su vėjeliu ir daugelį jų nužudydavo (žr. Partų šūvis). Kai persekiotojų pajėgos nustodavo persekioti (gerokai greitesnę) mongolų kavaleriją, ši apsisukdavo ir puldavo persekiotojus. Paprastai tai pavykdavo. Iš dalies tai buvo naudojama kaip detalių pralaimėjimo taktika, kad mongolai galėtų nugalėti didesnes armijas, suskaldę jas į mažesnes grupes.
Užimtas pasitraukimas
Karinės okupacijos atšaukimą gali lemti politinės priežastys. Karinių pajėgų išvedimo iš okupuotų žemių tikslas gali būti nesusijęs su kovomis su priešu. Jis gali būti vykdomas paliaubų ar santykinės taikos laikotarpiu, kaip Palestinos atveju.
