Vilhelmas Užkariautojas (apie 1027–1087 m.), dar žinomas kaip Vilhelmas I Anglijos karalius, buvo pirmasis Anglijos normanų karalius (1066–1087 m.). Nuo 1035 m. iki mirties jis taip pat buvo Normandijos hercogas.

Gimė kaip neteisėtas Roberto I Normandietiškojo (Robertas Didysis) ir Herlevos (Herleve) sūnus. Po tėvo mirties 1035 m. mažametis Vilhelmas perėjo į įvairių globėjų valdymą ir per vaikystę susidūrė su kilusiais sukilimais bei bajorų intrigomis, tačiau palaipsniui sutvirtino savo valdžią Normandijoje. Jis buvo žinomas kaip Vilhelmas Užkariautojas (angl. William the Conqueror) dėl 1066 m. invazijos į Angliją ir jos užkariavimo.

Pretekstas ir 1066 m. invazija

Vilhelmas pareiškė teisę į Anglijos sostą, remdamasis tuo, kad prieš mirtį karalius Edwardas Bekas (Edward the Confessor) esą jam pažadėjo palikimą arba kad Haroldą Godvinsoną anksčiau jis buvo prisaikdintas palaikyti Vilhelmo reikalavimą. Kai 1066 m. Haroldas buvo karūnuotas Anglijos karaliumi, Vilhelmas surinko laivyną ir riterių armiją, gavęs popiežiaus paramą ir krikščionišką palaiminimą už mušti „neteisėtą“ karūnavimą.

Po išsilaipinimo pietrytiniame Anglijos krante Vilhelmas susirėmė su Haroldu. Hastingso mūšyje (14 d. spalio 1066 m.) Viljamas nugalėjo Haroldą Godvinsoną, paskutinį anglosaksų Anglijos karalių; Haroldas žuvo mūšyje. Šis įvykis pavaizduotas Bayeux gobelene. Vilhelmas buvo karūnuotas Anglijos karaliumi 1066 m. gruodžio 25 d. Vestminsterio abatijoje.

Valdymas ir reformos

Vilhelmas pertvarkė Anglijos valdymą: įvedė feodalinius santykius, paskyrė už lojalumą atlyginančius normandų didikus ir įtvirtino savo kontrolę statydamas pilis (pvz., Londono Towerį), įvesdamas vietos bajorų pavaldumo struktūras ir institucijas. Siekdamas geriau valdyti šalį, 1085–1086 m. inicijavo plataus masto inventorizaciją, žinomą kaip Domesday Book (1086), kuri fiksavo žemės savininkus, pajėgumus ir mokesčius.

Jo valdymas neapsiėjo be žiaurumų: 1069–1070 m. vykdytas „Šiaurės niokojimas“ (Harrying of the North) slopino sukilimus Šiaurės Anglijoje ir sukėlė didelę žmonių žūtį bei turtinius nuostolius. Taip pat Vilhelmas susidūrė su pasipriešinimu pietuose, Velse ir Škotijoje, tačiau palaipsniui sutvirtino normandų dominavimą politikoje, teisėje, bažnyčioje ir architektūroje, skatindamas romaninį (normandišką) statybų stilių bažnyčiose bei pilyse.

Šeima, įpėdiniai ir mirtis

Vilhelmas vedė Matildą (Mathilde) iš Flandrijos; jų vaikai tapo svarbiais Europos politikos veikėjais. Pagrindiniai įpėdiniai:

  • Robertas Curthose (Robertus), vėliau paveldėjo Normandiją;
  • Vilhelmas II (Vadrovinas arba Rufus), tapo Anglijos karaliumi (William II Rufus);
  • Haris (Henrikas I), vėliau taip pat tapo Anglijos karaliumi.
  • dukros, tarp jų Adela (Adeliza/Adela), sudariusi svarbias santuokas su Europos kilmingaisiais.

1087 m. Vilhelmas vedė karinę kampaniją prieš Prancūzijos karalių ir buvo sužeistas per Mantes apgultį; sužeidimas komplikuojant susirgimams lėmė jo mirtį 1087 m. rugsėjo 9 d. Jis palaidotas Caen mieste, Abbaye aux Hommes (Šv. Stepono abatija), kurią pats buvo įkūręs.

Paveldas

Vilhelmo Užkariautojo palikimas — ilgametė normandų valdžia Anglijoje — pakeitė šalies kalbą, teisinę sistemą, žemės nuosavybės santykius ir elitą. Jo reformos ir administraciniai sprendimai, įskaitant Domesday Book naudojimą mokesčių ir teisinių ginčų sprendimui, turėjo ilgalaikį poveikį Anglijos istorijai. Įvykiai po 1066 m. nubrėžė naują raidą tiek Normandijos, tiek Anglijos politinei ir kultūrinei raidai.