Popiežius: Katalikų Bažnyčios ir Vatikano valstybės vadovas

Popiežius — Katalikų Bažnyčios ir Vatikano vadovas: Romos vyskupas, renkamas kardinolų, turintis dvasinę ir politinę galią. Sužinok apie istoriją, rinkimus ir pareigas.

Šis straipsnis yra apie popiežių apskritai. Apie dabartinį popiežių žr. Popiežius Pranciškus.

Popiežius yra Katalikų Bažnyčios vadovas ir oficialiai vadinamas Romos vyskupu. Politiniu požiūriu jis taip pat yra Vatikano miesto valstybės vadovas. Dabartinis popiežius yra popiežius Pranciškus.

Rinkimas

Popiežių renka Katalikų Bažnyčios kardinolai. Tradiciškai rinkimui pasibaigus kardinolų kolegija susirenka į konklavą – uždarą balsavimą, kurio metu laikomasi griežtų procedūrų ir konfidencialumo. Pagal šiuolaikines taisykles balsuoti konklavoje gali tik tie kardinolai, kurie nesulaukę 80 metų. Teoriškai popiežiumi gali būti išrinktas bet koks katalikų vyras, tačiau modernioje praktikoje paprastai renkami kardinolai.

Išrinktas popiežius eina šias pareigas iki mirties arba iki savo sprendimo pasitraukti. Atsistatydinimas yra retas reiškinys; paskutiniai istorijoje žinomi atvejai yra Celestinas V (1294 m.) ir Gregorijus XII (1415 m.), o pastaraisiais dešimtmečiais 2013 m. pasitraukusio Benedikto XVI atvejis sulaukė itin daug dėmesio. Naujai išrinktas popiežius tradiciškai pasirenka naują pontifikalinį vardą – šis vardas paskelbiamas per garsinį pranešimą, žinomą kaip Habemus Papam. Dabartinis popiežius (Pranciškus) prieš tapdamas popiežiumi vadinosi Jorge Bergoglio.

Pareigos ir įgaliojimai

Popiežiaus pagrindinės pareigos yra:

• vadovauti visai Katalikų Bažnyčiai kaip Romos vyskupui;
• vykdyti mokymo funkciją (Magisterium), skelbiant enciklikas, apaštalines konstitucijas, bule ir kitus dokumentus;
• skirti vyskupus ir kitas aukštesnes bažnytines pareigas;
• prižiūrėti kanoninę teisę ir Bažnyčios discipliną;
• atstovauti Šventajam Sostui tarptautiniuose santykiuose ir vadovauti Vatikano diplomatijai;
• vadovauti Vatikano miesto valstybės reikalams kaip suverenas.

Reikia atskirti Šventąjį Sostą (Holy See) — dvasinę ir tarptautinę instituciją, kuri palaiko diplomatinius santykius su valstybėmis — nuo Vatikano miesto valstybės, kuri yra mažoji pasaulio valstybė, kuriai vadovauja popiežius.

Papiežiaus mokymas ir neklystamumas

Terminas popiežius kilęs iš graikų kalbos žodžio pappas, reiškiančio „tėvas“. Katalikų teologijoje popiežius turi ypatingą mokymo autoritetą. Doktrina apie popiežiaus neklystamumą (infallibilitas) formalizuota Pirmojo Vatikano Susirinkimo (1870 m.). Pagal šią doktriną, kai popiežius skelbia oficialius, ex cathedra – t. y. iš savo apaštalinės sosto – pareiškimus apie tikėjimą ar moralę, jis, pagal Bažnyčios mokymą, negali klysti. Istorijoje žinomi tik keli aiškūs ex cathedra pareiškimai; tarp jų dažnai minima Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo paskelbimas (Pijus IX, 1854 m.) ir Marijos Ėmimo į dangų dogma (Pijus XII, 1950 m.).

Tradicijos, atributai ir simboliai

Popiežiai vykdo daug simbolinių ir liturginių pareigų. Jie dažnai dėvi baltą sutanos rūbą ir kitus liturginius drabužius, o šventų apeigų metu naudoja tam tikrus simbolius, pavyzdžiui:

• mitrą — aukštąis vyskupų galvos apdangalas (mitra,);
• pastorecinę lazdelę ar pontifikalinį kryžių (kryžiumi), simbolizuojančią ganytojiškąją valdžią;
• Fishermano žiedą (anulus piscatoris) — tradicinį popiežiaus oficialų žiedą;
• pallium — specialią ganytojiškąios valdžios juostą, kurią popiežius suteikia kai kuriems arkivyskupams.

Istorinė reikšmė ir šiuolaikinis vaidmuo

Popiežius tradiciškai laikomas šventojo Petro įpėdiniu — Romos vyskupo eilės tęstinumu nuo apaštalo Petro. Per šimtmečius popiežiai turėjo skirtingą politinį ir dvasinį poveikį: nuo didelės politinės galios Viduramžiais iki šiuolaikinio vaidmens, kuris dažnai akcentuoja moralinį autoritetą, ekumeninį dialogą, socialinį mokymą ir diplomatiją. Popiežiai taip pat išnaudoja tarptautinį matomumą, vykdydami keliones po pasaulį, susitikimus su tikinčiaisiais ir valstybių vadovais.

Kiti faktai

• Nors popiežius yra Bažnyčios vadovas, jis taip pat veikia kaip suverenas mažoje pasaulio valstybėje — Vatikano miesto valstybėje — ir per vyriausybę bei diplomatines institucijas palaiko tarptautinius santykius.
• Popiežiaus paskelbimas ir inauguracija turi ilgą ritualų tradiciją; dažnai ceremonijos metu dalyvauja tiek bažnytiniai, tiek pasaulietiniai svečiai.
• Šiuolaikiniai popiežiai daugiau keliauja ir pamokslauja už Vatikaną: jų vizitai siekia susitikti su tikinčiaisiais, skatinti taiką ir spręsti socialines problemas visame pasaulyje.

Popiežiaus vaidmuo apima tiek dvasinę, tiek institucinių pareigų atsakomybę; šiame vaidmenyje susikerta įtaka liturgijai, teologijai, kanoninei teisei, diplomatijai ir viešajam gyvenimui.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra dabartinis popiežius?

K: Kaip renkami popiežiai?

K: Kas nutinka, kai išrenkamas naujas popiežius?

K: Ką reiškia titulas "popiežius"?

K: Ar įprasta, kad popiežiai atsistatydina?

K: Ar yra kokių nors ypatingų galių, susijusių su popiežiaus pareigomis?

Paieška pagal raidę