Popiežius Jonas Paulius II (lot. Ioannis Pauli PP. II; lenkiškai: Jonas Paulius arba Jonas Paulius Didysis, gimęs kaip Karolis Józef Wojtyła (lenk. [ˈkarɔl ˈjuzɛf vɔjˈtɨwa]; 1920 m. gegužės 18 d. - 2005 m. balandžio 2 d.), kartais vadinamas šventuoju Jonu Pauliumi arba Jonu Pauliumi Didžiuoju, buvo 264-asis Katalikų Bažnyčios popiežius nuo 1978 m. spalio 16 d. iki mirties 2005 m. balandžio 2 d. Jis buvo antras ilgiausiai istorijoje dirbęs popiežius. Būdamas lenkas, jis buvo pirmasis ne italas popiežius per 455 metus. Paskutinis popiežius ne italas buvo popiežius Adrianas VI, miręs 1523 m.

Jis yra pirmasis popiežius, apsilankęs Baltuosiuose rūmuose ir mečetėje. Jis keliavo daugiau nei bet kuris kitas popiežius iki jo, aplankė daugelį pasaulio šalių. Jis taip pat garsus tuo, kad pradėjo kasmetines Pasaulio jaunimo dienas. Po to, kai buvo beatifikuotas, jo titulas pakeistas į palaimintojo Jono Pauliaus II. Joną Paulių II 2014 m. balandžio 27 d. kanonizavo popiežius Pranciškus, o tai reiškia, kad dabar lenkų popiežius žinomas kaip šventasis Jonas Paulius II.

Ankstyvasis gyvenimas ir kunigystė

Karolis Wojtyła gimė Wadowice mieste Lenkijoje ir užaugo sunkmečio laikotarpiu. Antrojo pasaulinio karo ir vėlesnio Sovietų spaudimo metais jo jaunystė ir išsilavinimas vyko sudėtingomis sąlygomis. Kunigu jis buvo įšventintas 1946 m., buvo aktyvus teologijos studentas ir vėliau dėstė Kralovičiaus (Krakovo) universitete bei seminarijoje. Nuo ankstyvų metų jis pasižymėjo filosofiniu ir teologiniu mąstymu, taip pat literatūrine ir dramaturgine kūryba.

Bažnytinė karjera iki popiežiaus sostinės

Wojtyła 1958 m. tapo vyskupu, 1964 m. – Krokuvos arkivyskupu, o 1967 m. jį paskyrė kardinolu. Kaip kardinolas jis aktyviai dalyvavo Antrajame Vatikano Susirinkime ir vėlesnėje Bažnyčios atnaujinimo veikloje. 1978 m. po trumpalaikio popiežiavimo Jono Pauliaus I, Karolis Wojtyła išrinktas nauju popiežiumi ir pasirinko pontifikato vardą Jonas Paulius II.

Pontifikatas: kryptys ir raštai

Jonas Paulius II savo ilgame pontifikate akcentavo žmogaus orumą, taiką, šeimos vertybes ir žmogaus teises. Jis parašė kelias svarbias enciklikas ir dokumentus, tarp jų Redemptor Hominis (1979), Laborem Exercens (1981), Centesimus Annus (1991), Veritatis Splendor (1993), Evangelium Vitae (1995) ir Fides et Ratio (1998). Jo teologija derino tradicinį moralinį mokymą su pastangomis atsakyti į šiuolaikines socialines ir kultūrines problemas.

Keliautojas ir ekumeninis bei tarp-religinis dialogas

Jonas Paulius II pasižymėjo intensyviomis kelionėmis: jis aplankė daugiau šalių nei bet kuris ankstesnis popiežius ir daugelyje šalių susitiko su valstybių vadovais bei katalikų bendruomenėmis. Jo kelionės stiprino Bažnyčios ryšius su pasauliu ir skleidė žinią apie taiką bei žmogaus teises. Jis taip pat žengė reikšmingus žingsnius ekumeninio ir tarp-religinio dialogo link: lankėsi sinagogose ir mečetėse, susitiko su kitų konfesijų ir religijų lyderiais, skatindamas tarpreliginį supratimą.

Politinis poveikis ir „Solidarumo“ judėjimas

Popiežiaus žodžiai ir palaikymas turėjo didelės reikšmės Rytų Europoje per sovietinę okupaciją. Jono Pauliaus II vaidmuo dažnai minimas kaip vienas iš veiksnių, paskatinusių pokyčius Lenkijoje, įkvėpusius profsąjunginį „Solidarumo“ judėjimą ir galiausiai prisidėjusius prie komunistinio režimo žlugimo Vidurio ir Rytų Europoje.

Apšaudymas, atleidimas ir asmeninės savybės

1981 m. popiežius buvo nušautas Šv. Petro aikštėje (pataikyta į jį buvo 13–14 gegužės 1981 m.), bet išgyveno sunkų sužeidimą. Jis viešai atleido savo užpuolikui ir parodė asmeninį pasiaukojimą bei atjautą. Jonas Paulius II buvo žinomas kaip stiprios valios, intelektualios prigimties ir šilto santykio su jaunuomene popiežius.

Paveldas, beatifikacija ir kanonizacija

Po mirties Jonas Paulius II paliko gilų dvasinį, kultūrinį ir politinį palikimą. Jis skatino jaunimo iniciatyvas (ypač Pasaulio jaunimo dienas), parašė gausybę dokumentų ir stiprino Bažnyčios vaidmenį pasaulyje. Jis buvo paskelbtas palaimintuoju 2011 m. gegužės 1 d. ir kanonizuotas šventuoju 2014 m. balandžio 27 d., kai jį kanonizavo popiežius Pranciškus, o tai patvirtino jo vietą katalikų šventųjų tarpe.

Pabaigai

Jonas Paulius II išliko viena iš ryškiausių XX a. ir XXI a. pradžios religinių figūrų: jis sujungė tradicinius Bažnyčios mokymus su aktyvia vieša veikla, tarptautinėmis kelionėmis ir dialogu su pasauline bendruomene. Jo gyvenimas ir veikla iki šiol kelia diskusijas, vertinimus ir įvairiapusį interesą tiek tarp tikinčiųjų, tiek tarp platesnės visuomenės.