Popiežius Jonas Paulius II

Ankstyvasis gyvenimas

Karolis Józefas Wojtyła gimė 1920 m. gegužės 18 d. Wadowicuose, Lenkijoje. Jo tėvai buvo Karolis Wojtyła, kuris buvo karininkas, ir Emilija Kaczorowska, kuri buvo siuvėja. Jis buvo jauniausias iš trijų vaikų. Kai 1929 m. mirė jo motina, jam buvo devyneri metai. Tėvas jį rėmė, kad galėtų studijuoti. Jo brolis buvo gydytojas. Jis mirė, kai Wojtylai buvo dvylika metų. Prieš tapdamas kunigu jis neteko visų savo šeimos narių - sesers, brolio, motinos ir tėvo. Jis sportavo. Mėgo žaisti futbolą (futbolą) kaip vartininkas.

Wojtyła mokėsi Marcin Wadowita vidurinėje mokykloje Wadowicuose. 1938 m. Krokuvos Jogailos universitete studijavo dramaturgiją. Dirbo savanoriu bibliotekininku. Buvo sportininkas, aktorius ir dramaturgas. Atliko dviejų mėnesių karinius mokymus Akademiniame legione. Šie mokymai buvo privalomi. Jis nelaikė ginklo ir nešaudė iš jo.

Būdamas jaunas, jis sutiko daug žydų tautybės žmonių. Jie gyveno toje vietovėje. 1939 m. naciai uždarė Jogailos universitetą. Visi vyrai, išskyrus neįgaliuosius, privalėjo turėti darbą. Nuo 1940 m. iki 1944 m. Wojtyła dirbo restorane. Jis taip pat dirbo kalkakmenio karjere, vėliau - chemijos fabrike pardavėju. Jis nenorėjo būti išsiųstas į Vokietiją. Jei būtų išsiųstas, jis būtų priverstas stoti į Vokietijos kariuomenę. Jo tėvas mirė nuo širdies smūgio 1941 m. vasario mėn.

1944 m. vasario 29 d. Wojtyła buvo partrenktas vokiečių sunkvežimio. Jis manė, kad su juo bus blogai elgiamasi. Vokiečių pareigūnai jį nusiuntė į ligoninę. Ten jis praleido dvi savaites su galvos ir pečių sužeidimais. Tuo metu jis nusprendė, kad turi tapti kunigu. Kai jis išėjo iš ligoninės, jauni lenkų vyrai buvo siunčiami mokytis į Vokietiją. Jis pabėgo į arkivyskupo namus. Ten slapstėsi iki karo pabaigos. 1945 m. sausio 17 d. naktį vokiečiai paliko miestą. Kunigai, mokytojas ir mokiniai grįžo į seminariją. Reikėjo atlikti didelius valymo darbus. Wojtyła pasisiūlė išvalyti tualetus.

Tą mėnesį Wojtyła surado keturiolikmetę žydų pabėgėlę Editą Zierer. Ji bandė pasiekti savo tėvus. Ji krito iš bado. Jis davė jai maisto ir padėjo nueiti į geležinkelio stotį. Daugiau ji apie jį negirdėjo, kol atėjo diena, kai jis buvo išrinktas popiežiumi.

Ankstyvasis gyvenimas

Karolis Józefas Wojtyła gimė 1920 m. gegužės 18 d. Wadowicuose, Lenkijoje. Jo tėvai buvo Karolis Wojtyła, kuris buvo karininkas, ir Emilija Kaczorowska, kuri buvo siuvėja. Jis buvo jauniausias iš trijų vaikų. Kai 1929 m. mirė jo motina, jam buvo devyneri metai. Tėvas jį rėmė, kad galėtų studijuoti. Jo brolis buvo gydytojas. Jis mirė, kai Wojtylai buvo dvylika metų. Prieš tapdamas kunigu jis neteko visų savo šeimos narių - sesers, brolio, motinos ir tėvo. Jis sportavo. Mėgo žaisti futbolą (futbolą) kaip vartininkas.

Wojtyła mokėsi Marcin Wadowita vidurinėje mokykloje Wadowicuose. 1938 m. Krokuvos Jogailos universitete studijavo dramaturgiją. Dirbo savanoriu bibliotekininku. Buvo sportininkas, aktorius ir dramaturgas. Atliko dviejų mėnesių karinius mokymus Akademiniame legione. Šie mokymai buvo privalomi. Jis nelaikė ginklo ir nešaudė iš jo.

Būdamas jaunas, jis sutiko daug žydų tautybės žmonių. Jie gyveno toje vietovėje. 1939 m. naciai uždarė Jogailos universitetą. Visi vyrai, išskyrus neįgaliuosius, privalėjo turėti darbą. Nuo 1940 m. iki 1944 m. Wojtyła dirbo restorane. Jis taip pat dirbo kalkakmenio karjere, vėliau - chemijos fabrike pardavėju. Jis nenorėjo būti išsiųstas į Vokietiją. Jei būtų išsiųstas, jis būtų priverstas stoti į Vokietijos kariuomenę. Jo tėvas mirė nuo širdies smūgio 1941 m. vasario mėn.

1944 m. vasario 29 d. Wojtyła buvo partrenktas vokiečių sunkvežimio. Jis manė, kad su juo bus blogai elgiamasi. Vokiečių pareigūnai jį nusiuntė į ligoninę. Ten jis praleido dvi savaites su galvos ir pečių sužeidimais. Tuo metu jis nusprendė, kad turi tapti kunigu. Kai jis išėjo iš ligoninės, jauni lenkų vyrai buvo siunčiami mokytis į Vokietiją. Jis pabėgo į arkivyskupo namus. Ten slapstėsi iki karo pabaigos. 1945 m. sausio 17 d. naktį vokiečiai paliko miestą. Kunigai, mokytojas ir mokiniai grįžo į seminariją. Reikėjo atlikti didelius valymo darbus. Wojtyła pasisiūlė išvalyti tualetus.

Tą mėnesį Wojtyła surado keturiolikmetę žydų pabėgėlę Editą Zierer. Ji bandė pasiekti savo tėvus. Ji krito iš bado. Jis davė jai maisto ir padėjo nueiti į geležinkelio stotį. Daugiau ji apie jį negirdėjo, kol atėjo diena, kai jis buvo išrinktas popiežiumi.

Kunigas

1946 m. lapkričio 1 d. kardinolas Adomas Stefanas Sapieha įšventino Karolį Wojtyłą kunigu.

Kunigas

1946 m. lapkričio 1 d. kardinolas Adomas StefanasSapieha įšventino Karolį Wojtyłą kunigu.

Vyskupas

1958 m. Wojtyła, būdamas 38 metų, tapo jauniausiu Lenkijos vyskupu. 1962 m. jis dalyvavo Vatikano II Susirinkime ir padėjo parašyti du labai svarbius dokumentus. Vienas jų buvo apie religijos laisvę, o kitas - apie Bažnyčios veiklą šiuolaikiniame pasaulyje.

1963 m. vyskupas Wojtyła tapo Krokuvos arkivyskupu.

Vyskupas

1958 m. Wojtyła, būdamas 38 metų, tapo jauniausiu Lenkijos vyskupu. 1962 m. jis dalyvavo Vatikano II Susirinkime ir padėjo parašyti du labai svarbius dokumentus. Vienas jų buvo apie religijos laisvę, o kitas - apie Bažnyčios veiklą šiuolaikiniame pasaulyje.

1963 m. vyskupas Wojtyła tapo Krokuvos arkivyskupu.

Kardinolas

1967 m. birželio 26 d. popiežius Paulius VI pakėlė arkivyskupą Wojtyłą į kardinolus.

Kardinolas

1967 m. birželio 26 d. popiežius Paulius VI pakėlė arkivyskupą Wojtyłą į kardinolus.

Popiežius

Jonas Paulius II tapo popiežiumi 1978 m. spalio 16 d. Jonas Paulius II buvo pirmasis ne italas popiežius per 455 metus. Jis buvo popiežiumi 26 metus, taigi tapo antru ilgiausiai pareigas ėjusiu popiežiumi po Pijaus IX, kuris šias pareigas ėjo 31 metus ir septynis mėnesius. Jis taip pat buvo pirmasis ir vienintelis slavų kilmės popiežius. Jonas Paulius II buvo daugiausiai istorijoje keliavęs popiežius - 104 tarptautinės kelionės.

Per savo gyvenimą jis išmoko daug užsienio kalbų. Jo gimtoji kalba buvo lenkų, o mokykloje mokėsi lotynų ir senovės graikų kalbų. Tą dieną, kai oficialiai tapo popiežiumi, su žmonėmis kalbėjo itališkai, angliškai, vokiškai, prancūziškai, ispaniškai, čekiškai ir portugališkai. Taip pat šiek tiek kalbėjo lietuviškai, vengriškai, rusiškai ir ukrainietiškai.

Jonas Paulius II beatifikavo daugybę žmonių. Tai reiškia, kad popiežius šiems žmonėms suteikė palaimintojo titulą. Vienas iš pavyzdžių - dailininkas Fra Angelico, gyvenęs 1400-aisiais. Išstudijavus jo gyvenimą ir mokymą, buvo nuspręsta, kad jis turėtų būti oficialiai vadinamas "palaimintuoju Fra Angelico". Jonas Paulius II suteikė "palaimintojo" titulą daugiau žmonių nei bet kuris kitas popiežius istorijoje. Jis taip pat paskelbė daugybę šventųjų.

1984 m. Jonas Paulius II pradėjo Pasaulio jaunimo dienas, kurios pirmą kartą buvo surengtos Romoje ir kuriose dalyvavo apie 300 000 žmonių. Nuo to laiko ji kasmet rengiama vis kitoje šalyje. Ji skatina jaunimą būti ištikimą Dievui ir kartu gyventi taikoje. Joje dalyvavo daug milijonų žmonių.

Popiežiaus kelionės

Pirmasis popiežius, kuris daug keliavo, buvo popiežius Paulius VI. Kaip ir jis, Jonas Paulius II mėgo keliauti. Būdamas popiežiumi jis surengė 105 keliones, aplankė 117 šalių. Iš viso jis nukeliavo daugiau kaip 1,1 mln. km (725 000 mylių). Kad ir kur nuvyktų, jis sutraukdavo dideles minias. Visos šios kelionės buvo apmokėtos ne Vatikano, o šalių, kuriose jis lankėsi, lėšomis.

Vienas pirmųjų oficialių Jono Pauliaus II vizitų buvo 1979 m. birželio mėn. į jo gimtąją Lenkiją. Ten jį visuomet supo laimingos, džiūgaujančios minios. Popiežius norėjo atnešti į savo šalį laisvę ir žmogaus teises. Jo vizitas paskatino lenkus pasipriešinti komunizmui, ir 1980 m. gimė "Solidarumo" judėjimas. Vėlesnių kelionių į Lenkiją metu popiežius dar labiau sustiprino savo paramos žinią. Sovietų Sąjunga daugelį metų kontroliavo Rytų Europą. 1989 m. Lenkija buvo pirmoji šalis, pradėjusi išsivaduoti iš Sovietų Sąjungos.

Jonas Paulius II lankėsi ten, kur iki jo jau buvo lankęsi kiti popiežiai, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose ar Šventojoje Žemėje. Jis taip pat lankėsi daugelyje šalių, kuriose anksčiau nebuvo lankęsis nė vienas popiežius. Jis buvo pirmasis valdantis popiežius, nuvykęs į Jungtinę Karalystę, kur susitiko su karaliene Elžbieta II, aukščiausia Anglijos Bažnyčios valdytoja.

1982 m. popiežius lankėsi Japonijoje, o 1984 m. - Pietų Korėjoje ir Puerto Rike. Jis buvo pirmasis popiežius, apsilankęs Kuboje. Per 1998 m. sausio mėn. vykusį vizitą jis griežtai kritikavo Kubą už tai, kad ji neleidžia žmonėms laisvai išpažinti savo religijos. Jis taip pat kritikavo Jungtinių Valstijų embargą Kubai. 2000 m. jis tapo pirmuoju šiuolaikiniu katalikų popiežiumi, apsilankiusiu Egipte, ir susitiko su koptų popiežiumi bei Aleksandrijos graikų ortodoksų patriarchu. 2001 m. jis buvo pirmasis katalikų popiežius, apsilankęs ir pasimeldęs islamo mečetėje Damaske, Sirijoje. Jis apsilankė Umajadų mečetėje, kur, kaip manoma, palaidotas Jonas Krikštytojas.

1988 m. jis nuvyko į Lesotą beatifikuoti Josepho Gérard'o. 1995 m. sausio 15 d. per 10-ąją Pasaulio jaunimo dieną Lunetos parke Maniloje (Filipinai) jis aukojo Mišias maždaug keturių-aštuonių milijonų žmonių miniai. Tai laikoma didžiausiu vienkartiniu renginiu krikščionybės istorijoje.

Po 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolių, nors žmonės nerimavo dėl jo saugumo, popiežius nuvyko į Kazachstaną ir kalbėjo didelėms auditorijoms, tarp kurių buvo daug musulmonų. Jis taip pat nuvyko į Armėniją, kur dalyvavo krikščionybės 1700 metų sukakties minėjime. Kai kurių vizitų metu jis kalbėjo Mišias vietinėmis kalbomis, tarp jų 1995 m. Nairobyje, Kenijoje, - kisvahili kalba, o Rytų Timore - indoneziečių kalba.

Savo kelionių metu popiežius visada rodė savo pamaldumą Švenčiausiajai Mergelei Marijai. Jis aplankė daugybę jai pašvęstų šventovių, ypač Knock Airijoje, Licheń Stary Lenkijoje, Fatimą Portugalijoje, Gvadalupę Meksikoje ir Lurdą Prancūzijoje.

Bandymas nužudyti

1981 m. gegužės 13 d. Turkijos pilietis Mehmetas Ali Ağca du kartus šovė popiežiui į pilvą. Popiežius buvo sunkiai sužeistas. Jis vos išgyveno po pasikėsinimo ir 20 dienų turėjo gydytis ligoninėje. Vėliau popiežius aplankė Ağcą kalėjime. Jis jam jau buvo atleidęs. Lygiai po metų jis keliavo į Fatimą padėkoti Dievo Motinai Marijai už išgelbėtą gyvybę.

Šios kelionės metu buvo pasikėsinta į jo gyvybę antrą kartą. Vienas prancūzų arkivyskupo Marselio Lefebvre'o pasekėjas bandė sužeisti popiežių bajonetu. Jį įveikė popiežiaus asmens sargybiniai. Lefebvre'as ir jo pasekėjai buvo nusistatę prieš Vatikano II Susirinkimo sprendimus. Po šio įvykio popiežius dažnai keliaudavo neperšaunama priekaba, vadinama "popemobiliu".

Mirtis

Jonas Paulius mirė šeštadienį, Dievo Gailestingumo šventės išvakarėse, 2005 m. balandžio 2 d. Oficialus mirties laikas jo mirties liudijime buvo 21.37 val., tačiau kai kurie šaltiniai nurodė 21.33 val. Mirties liudijime buvo nurodyta, kad mirus popiežiui, jis sirgo Parkinsono liga ir turėjo rimtų kvėpavimo sunkumų. Vasario viduryje popiežiui buvo atlikta tracheotomijos operacija, tačiau ji nepadėjo ir jis neteko svorio. Jis taip pat turėjo padidėjusią prostatą, šlapimo takų infekciją ir kitų problemų. Mirties priežastimi buvo tai, kad nesuveikė jo inkstai, dėl to įvyko kraujo užkrėtimas ir sepsinio šoko sukelta infekcija. Paskutinius žodžius "pozwólcie mi odejść do domu Ojca" ("Leiskite man išeiti į Tėvo namus") Jonas Paulius II ištarė savo pagalbininkams, o maždaug po keturių valandų jį ištiko koma.

Popiežiaus medikai daugiau nei 20 minučių naudojo širdies veiklą stebinčius aparatus, todėl tikrasis ir tikrasis popiežiaus mirties laikas buvo apie 21.15 val. vakaro Vatikano laiku. Kaip reikalauja tradicija, jo vardas buvo ištartas tris kartus. Nesulaukus atsakymo, buvo nutrauktas jo popiežiaus žiedas, o tai reiškė Jono Pauliaus II pontifikato (popiežiaus valdymo) pabaigą.

Daugelis žmonių teigė, kad popiežius Jonas Paulius II juos ypatingai palaimino. Daug žmonių manė, kad jam turėtų būti suteiktas palaimintojo titulas. Tam paprastai prireikia mažiausiai penkerių metų (o gali prireikti ir šimtų metų). 2005 m. gegužės 13 d. popiežius BenediktasXVI sutrumpino įprastinį penkerių metų laukimą, kol prasidės beatifikacijos procesas. Vienintelis kitas atvejis (naujausioje istorijoje), kai taip buvo nutikę, buvo Motinos Teresės, kurią palaimintąja paskelbė Jonas Paulius II, atveju. 2011 m. sausio 14 d. buvo paskelbta, kad Jonas Paulius II bus beatifikuotas 2011 m. gegužės 1 d. (Dievo Gailestingumo sekmadienį). Vatikano duomenimis, popiežiaus Jono Pauliaus II palaikai (kurie nebus ekshumuoti ir eksponuojami) bus perkelti iš grotos po Šventojo Petro bazilika, kur jis šiuo metu palaidotas, į marmurinį akmeninį paminklą Pjero Paolo Kristofario (Pier Paolo Cristofari) Švento Sebastiano koplyčioje, kur šiuo metu palaidotas palaimintasis popiežius Inocentas XI; tikėtina, kad bus perkelti ir palaimintojo popiežiaus Inocento palaikai. Šioje labiau matomoje vietoje, šalia Pietos koplyčios, Švenčiausiojo Sakramento koplyčios ir popiežių Pijaus XI ir Pijaus XII statulų, padaugės piligrimų, galinčių apžiūrėti jo paminklą. " Mums bus didelis džiaugsmas, kai jis bus oficialiai paskelbtas palaimintuoju, tačiau mūsų požiūriu jis jau yra šventasis. " -Stanisław Dziwisz [189]

2013 m. rugsėjo 30 d. popiežius Pranciškus pasakė, kad Jonas Paulius kartu su Jonu XXIII 2014 m. balandžio 27 d. bus paskelbti šventaisiais. Tai buvo pirmas kartas, kai du popiežiai buvo paskelbti šventaisiais tą pačią dieną.

Jo šventė švenčiama spalio 22 d.

Mokymai

Jonas Paulius II apskritai buvo nusistatęs prieš komunizmą. Jis taip pat kritikavo nekontroliuojamą kapitalizmą ir nenorėjo, kad pasaulio vyriausybės varžytų pagrindines žmonių teises. Jis oficialiai smerkė išlaisvinimo teologijos aspektus. Jis apskritai buvo prieš abortus ir kontracepciją. Būdamas didžiausios krikščionių grupės vadovas, Jonas Paulius II dėstė konservatyvų teologinį požiūrį į žmogaus lytiškumą. Šia tema jis parašė 130 temų, pavadintų Kūno teologija. Jis pasisakė prieš homoseksualumą ir už tai, kad žmonės kurtų šeimas kaip vienas vyras ir viena žmona. Tačiau jis teigė, kad homoseksualai turi tokį pat prigimtinį orumą ir teises kaip ir visi kiti. 2000 m. balandžio 30 d. Jonas Paulius įvedė Dievo Gailestingumo šventę pagal šventosios Faustinos Kovalskos mokymą, tą dieną ji taip pat buvo paskelbta Katalikų Bažnyčios šventąja. Dievo Gailestingumo šventė nuolat auga visame pasaulyje. Jonas Paulius taip pat prisimenamas dėl savo pamaldumo konsekruotai Šventajai Komunijai, Šventajam Kristaus Kūnui ir Kraujui.

Vaikų išnaudojimo skandalai

Jonui Pauliui būnant popiežiumi Bažnyčia buvo įsitraukusi į daugybę skundų dėl kunigų vykdyto vaikų seksualinio išnaudojimo. Daug žmonių mano, kad Bažnyčia, taigi ir popiežius, žinojo apie šias pretenzijas ir bandė jas nuslėpti. Pavyzdžiui, 1996 m. Airijos vyskupai nusprendė, kad apie kunigus, įtariamus vaikų išnaudojimu, reikia pranešti policijai. Vatikanas nusiuntė vyskupams laišką, kad jie neturi pranešti apie tokius atvejus. Laišką parašė būsimasis popiežius Benediktas XVI - jo Jonas Paulius II buvo paprašęs tvarkyti tokius atvejus. Teigiama, kad Jonas Paulius II taip pat privertė vieną kardinolą išsiųsti padėkos laišką Prancūzijos vyskupui, kuris atsisakė pranešti policijai apie kunigą. 2001 m. Jonas Paulius II išsiuntė specialų laišką, kuriame teigė, kad kunigų vykdomas vaikų išnaudojimas yra labai sunkus nusikaltimas ir už jį turi būti griežtai baudžiama. Kai kurie katalikai norėjo, kad Jono Pauliaus II paskelbimo šventuoju procesas būtų sustabdytas, kol bus ištirtas jo vaidmuo slepiant informaciją apie blogus kunigus.

Popiežius Jonas Paulius II 1993 m.


Jono Pauliaus II aplankytos šalys, nurodant apsilankymų skaičių.


Pasaulio jaunimo diena 2000 m.


Popiežiaus Jono Pauliaus II laidotuvės

Popiežius

Jonas Paulius II tapo popiežiumi 1978 m. spalio 16 d. Jonas Paulius II buvo pirmasis ne italas popiežius per 455 metus. Jis buvo popiežiumi 26 metus, taigi tapo antru ilgiausiai pareigas ėjusiu popiežiumi po Pijaus IX, kuris šias pareigas ėjo 31 metus ir septynis mėnesius. Jis taip pat buvo pirmasis ir vienintelis slavų kilmės popiežius. Jonas Paulius II buvo daugiausiai istorijoje keliavęs popiežius - 104 tarptautinės kelionės.

Per savo gyvenimą jis išmoko daug užsienio kalbų. Jo gimtoji kalba buvo lenkų, o mokykloje mokėsi lotynų ir senovės graikų kalbų. Tą dieną, kai oficialiai tapo popiežiumi, su žmonėmis kalbėjo itališkai, angliškai, vokiškai, prancūziškai, ispaniškai, čekiškai ir portugališkai. Taip pat šiek tiek kalbėjo lietuviškai, vengriškai, rusiškai ir ukrainietiškai.

Jonas Paulius II beatifikavo daugybę žmonių. Tai reiškia, kad popiežius šiems žmonėms suteikė palaimintojo titulą. Vienas iš pavyzdžių - dailininkas Fra Angelico, gyvenęs 1400-aisiais. Išstudijavus jo gyvenimą ir mokymą, buvo nuspręsta, kad jis turėtų būti oficialiai vadinamas "palaimintuoju Fra Angelico". Jonas Paulius II suteikė "palaimintojo" titulą daugiau žmonių nei bet kuris kitas popiežius istorijoje. Jis taip pat paskelbė daugybę šventųjų.

1984 m. Jonas Paulius II pradėjo Pasaulio jaunimo dienas, kurios pirmą kartą buvo surengtos Romoje ir kuriose dalyvavo apie 300 000 žmonių. Nuo to laiko ji kasmet rengiama vis kitoje šalyje. Ji skatina jaunimą būti ištikimą Dievui ir kartu gyventi taikoje. Joje dalyvavo daug milijonų žmonių.

Popiežiaus kelionės

Pirmasis popiežius, kuris daug keliavo, buvo popiežius Paulius VI. Kaip ir jis, Jonas Paulius II mėgo keliauti. Būdamas popiežiumi jis surengė 105 keliones, aplankė 117 šalių. Iš viso jis nukeliavo daugiau kaip 1,1 mln. km (725 000 mylių). Kad ir kur nuvyktų, jis sutraukdavo dideles minias. Visos šios kelionės buvo apmokėtos ne Vatikano, o šalių, kuriose jis lankėsi, lėšomis.

Vienas pirmųjų oficialių Jono Pauliaus II vizitų buvo 1979 m. birželio mėn. į jo gimtąją Lenkiją. Ten jį visuomet supo laimingos, džiūgaujančios minios. Popiežius norėjo atnešti į savo šalį laisvę ir žmogaus teises. Jo vizitas paskatino lenkus pasipriešinti komunizmui, ir 1980 m. gimė "Solidarumo" judėjimas. Vėlesnių kelionių į Lenkiją metu popiežius dar labiau sustiprino savo paramos žinią. Sovietų Sąjunga daugelį metų kontroliavo Rytų Europą. 1989 m. Lenkija buvo pirmoji šalis, pradėjusi išsivaduoti iš Sovietų Sąjungos.

Jonas Paulius II lankėsi ten, kur iki jo jau buvo lankęsi kiti popiežiai, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose ar Šventojoje Žemėje. Jis taip pat lankėsi daugelyje šalių, kuriose anksčiau nebuvo lankęsis nė vienas popiežius. Jis buvo pirmasis valdantis popiežius, nuvykęs į Jungtinę Karalystę, kur susitiko su karaliene Elžbieta II, aukščiausia Anglijos Bažnyčios valdytoja.

1982 m. popiežius lankėsi Japonijoje, o 1984 m. - Pietų Korėjoje ir Puerto Rike. Jis buvo pirmasis popiežius, apsilankęs Kuboje. Per 1998 m. sausio mėn. vykusį vizitą jis griežtai kritikavo Kubą už tai, kad ji neleidžia žmonėms laisvai išpažinti savo religijos. Jis taip pat kritikavo Jungtinių Valstijų embargą Kubai. 2000 m. jis tapo pirmuoju šiuolaikiniu katalikų popiežiumi, apsilankiusiu Egipte, ir susitiko su koptų popiežiumi bei Aleksandrijos graikų ortodoksų patriarchu. 2001 m. jis buvo pirmasis katalikų popiežius, apsilankęs ir pasimeldęs islamo mečetėje Damaske, Sirijoje. Jis apsilankė Umajadų mečetėje, kur, kaip manoma, palaidotas Jonas Krikštytojas.

1988 m. jis nuvyko į Lesotą beatifikuoti Josepho Gérard'o. 1995 m. sausio 15 d. per 10-ąją Pasaulio jaunimo dieną Lunetos parke Maniloje (Filipinai) jis aukojo Mišias maždaug keturių-aštuonių milijonų žmonių miniai. Tai laikoma didžiausiu vienkartiniu renginiu krikščionybės istorijoje.

Po 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolių, nors žmonės nerimavo dėl jo saugumo, popiežius nuvyko į Kazachstaną ir kalbėjo didelėms auditorijoms, tarp kurių buvo daug musulmonų. Jis taip pat nuvyko į Armėniją, kur dalyvavo krikščionybės 1700 metų sukakties minėjime. Kai kurių vizitų metu jis kalbėjo Mišias vietinėmis kalbomis, tarp jų 1995 m. Nairobyje, Kenijoje, - kisvahili kalba, o Rytų Timore - indoneziečių kalba.

Savo kelionių metu popiežius visada rodė savo pamaldumą Švenčiausiajai Mergelei Marijai. Jis aplankė daugybę jai pašvęstų šventovių, ypač Knock Airijoje, Licheń Stary Lenkijoje, Fatimą Portugalijoje, Gvadalupę Meksikoje ir Lurdą Prancūzijoje.

Bandymas nužudyti

1981 m. gegužės 13 d. Turkijos pilietis Mehmetas Ali Ağca du kartus šovė popiežiui į pilvą. Popiežius buvo sunkiai sužeistas. Jis vos išgyveno po pasikėsinimo ir 20 dienų turėjo gydytis ligoninėje. Vėliau popiežius aplankė Ağcą kalėjime. Jis jam jau buvo atleidęs. Lygiai po metų jis keliavo į Fatimą padėkoti Dievo Motinai Marijai už išgelbėtą gyvybę.

Šios kelionės metu buvo pasikėsinta į jo gyvybę antrą kartą. Vienas prancūzų arkivyskupo Marselio Lefebvre'o pasekėjas bandė sužeisti popiežių bajonetu. Jį įveikė popiežiaus asmens sargybiniai. Lefebvre'as ir jo pasekėjai buvo nusistatę prieš Vatikano II Susirinkimo sprendimus. Po šio įvykio popiežius dažnai keliaudavo neperšaunama priekaba, vadinama "popemobiliu".

Mirtis

Jonas Paulius mirė šeštadienį, Dievo Gailestingumo šventės išvakarėse, 2005 m. balandžio 2 d. Oficialus mirties laikas jo mirties liudijime buvo 21.37 val., tačiau kai kurie šaltiniai nurodė 21.33 val. Mirties liudijime buvo nurodyta, kad mirus popiežiui, jis sirgo Parkinsono liga ir turėjo rimtų kvėpavimo sunkumų. Vasario viduryje popiežiui buvo atlikta tracheotomijos operacija, tačiau ji nepadėjo ir jis neteko svorio. Jis taip pat turėjo padidėjusią prostatą, šlapimo takų infekciją ir kitų problemų. Mirties priežastimi buvo tai, kad nesuveikė jo inkstai, dėl to įvyko kraujo užkrėtimas ir sepsinio šoko sukelta infekcija. Paskutinius žodžius "pozwólcie mi odejść do domu Ojca" ("Leiskite man išeiti į Tėvo namus") Jonas Paulius II ištarė savo pagalbininkams, o maždaug po keturių valandų jį ištiko koma.

Popiežiaus medikai daugiau nei 20 minučių naudojo širdies veiklą stebinčius aparatus, todėl tikrasis ir tikrasis popiežiaus mirties laikas buvo apie 21.15 val. vakaro Vatikano laiku. Kaip reikalauja tradicija, jo vardas buvo ištartas tris kartus. Nesulaukus atsakymo, buvo nutrauktas jo popiežiaus žiedas, o tai reiškė Jono Pauliaus II pontifikato (popiežiaus valdymo) pabaigą.

Daugelis žmonių teigė, kad popiežius Jonas Paulius II juos ypatingai palaimino. Daug žmonių manė, kad jam turėtų būti suteiktas palaimintojo titulas. Tam paprastai prireikia mažiausiai penkerių metų (o gali prireikti ir šimtų metų). 2005 m. gegužės 13 d. popiežius Benediktas XVI sutrumpino įprastinį penkerių metų laukimą, kol prasidės beatifikacijos procesas. Vienintelis kitas kartas (naujausioje istorijoje), kai taip buvo nutikę, buvo Motinos Teresės, kurią palaimintąja paskelbė Jonas Paulius II, atveju. 2011 m. sausio 14 d. buvo paskelbta, kad Jonas Paulius II bus beatifikuotas 2011 m. gegužės 1 d. (Dievo Gailestingumo sekmadienį). Vatikano duomenimis, popiežiaus Jono Pauliaus II palaikai (kurie nebus ekshumuoti ir eksponuojami) bus perkelti iš grotos po Šventojo Petro bazilika, kur jis šiuo metu palaidotas, į marmurinį akmeninį paminklą Pjero Paolo Kristofario (Pier Paolo Cristofari) Švento Sebastiano koplyčioje, kur šiuo metu palaidotas palaimintasis popiežius Inocentas XI; tikėtina, kad bus perkelti ir palaimintojo popiežiaus Inocento palaikai. Šioje labiau matomoje vietoje, šalia Pietos koplyčios, Švenčiausiojo Sakramento koplyčios ir popiežių Pijaus XI ir Pijaus XII statulų, padaugės piligrimų, galinčių apžiūrėti jo paminklą. " Mums bus didelis džiaugsmas, kai jis bus oficialiai paskelbtas palaimintuoju, tačiau mūsų požiūriu jis jau yra šventasis. " -Stanisław Dziwisz [189]

2013 m. rugsėjo 30 d. popiežius Pranciškus pasakė, kad Jonas Paulius kartu su Jonu XXIII 2014 m. balandžio 27 d. bus paskelbti šventaisiais. Tai buvo pirmas kartas, kai du popiežiai buvo paskelbti šventaisiais tą pačią dieną.

Jo šventė švenčiama spalio 22 d.

Mokymai

Jonas Paulius II apskritai buvo nusistatęs prieš komunizmą. Jis taip pat kritikavo nekontroliuojamą kapitalizmą ir nenorėjo, kad pasaulio vyriausybės varžytų pagrindines žmonių teises. Jis oficialiai smerkė išlaisvinimo teologijos aspektus. Jis apskritai buvo prieš abortus ir kontracepciją. Būdamas didžiausios krikščionių grupės vadovas, Jonas Paulius II dėstė konservatyvų teologinį požiūrį į žmogaus lytiškumą. Šia tema jis parašė 130 temų, pavadintų Kūno teologija. Jis pasisakė prieš homoseksualumą ir už tai, kad žmonės kurtų šeimas kaip vienas vyras ir viena žmona. Tačiau jis teigė, kad homoseksualai turi tokį pat prigimtinį orumą ir teises kaip ir visi kiti. 2000 m. balandžio 30 d. Jonas Paulius įvedė Dievo Gailestingumo šventę pagal šventosios Faustinos Kovalskos mokymą, tą dieną ji taip pat buvo paskelbta Katalikų Bažnyčios šventąja. Dievo Gailestingumo šventė nuolat auga visame pasaulyje. Jonas Paulius taip pat prisimenamas dėl savo pamaldumo konsekruotai Šventajai Komunijai, Šventajam Kristaus Kūnui ir Kraujui.

Vaikų išnaudojimo skandalai

Jonui Pauliui būnant popiežiumi Bažnyčia buvo įsitraukusi į daugybę skundų dėl kunigų vykdyto vaikų seksualinio išnaudojimo. Daug žmonių mano, kad Bažnyčia, taigi ir popiežius, žinojo apie šias pretenzijas ir bandė jas nuslėpti. Pavyzdžiui, 1996 m. Airijos vyskupai nusprendė, kad apie kunigus, įtariamus vaikų išnaudojimu, reikia pranešti policijai. Vatikanas nusiuntė vyskupams laišką, kad jie neturi pranešti apie tokius atvejus. Laišką parašė būsimasis popiežius BenediktasXVI - jo Jonas Paulius II buvo paprašęs tvarkyti tokius atvejus. Teigiama, kad Jonas Paulius II taip pat privertė vieną kardinolą išsiųsti padėkos laišką Prancūzijos vyskupui, kuris atsisakė pranešti policijai apie kunigą. 2001 m. Jonas Paulius II išsiuntė specialų laišką, kuriame teigė, kad kunigų vykdomas vaikų išnaudojimas yra labai sunkus nusikaltimas ir už jį turi būti griežtai baudžiama. Kai kurie katalikai norėjo, kad Jono Pauliaus II paskelbimo šventuoju procesas būtų sustabdytas, kol bus ištirtas jo vaidmuo slepiant informaciją apie blogus kunigus.

Popiežius Jonas Paulius II 1993 m.


Jono Pauliaus II aplankytos šalys, nurodant apsilankymų skaičių.


Pasaulio jaunimo diena 2000 m.


Popiežiaus Jono Pauliaus II laidotuvės

Susiję puslapiai

• Popiežių sąrašas

Susiję puslapiai

• Popiežių sąrašas