Inkstai: anatomija, funkcijos ir ligos — nefrologijos vadovas

Inkstai yra du stuburinių gyvūnų pilvo organai, kurie yra pupelės formos. Jie gamina šlapimą (geltonos spalvos nuotekas, kurios išteka iš šlaplės). Jie yra šlapimo sistemos dalis. Kai medikai kalba apie inkstus, jie paprastai vartoja žodį inkstai. Pavyzdžiui, inkstų nepakankamumas yra tada, kai inkstai serga ir neveikia.

Priešdėlis nefro- taip pat vartojamas žodžiuose, reiškiančiuose "inkstus". Pavyzdžiui, nefrologas yra gydytojas, kuris tiria inkstus.



Anatomija

Inkstai yra poriniai organai, įsikūrę pilvo ertmės užpakalinėje dalyje, už pilvo ertmės peritoneumo (retroperitonealiai), abipus stuburo maždaug ties T12–L3 slanksteliais. Kiekvienas inkstas yra pupelės formos, 10–12 cm ilgio su vidutiniu suaugusio žmogaus svoriu ~120–200 g.

Inksto struktūra apima:

  • Žievė (cortex) – išorinė dalis, kurioje yra pirmieji filtracijos vienetai (glomerulai).
  • Šerdis (medulla) – sudaryta iš inkstų stulpelių ir kūgių, kuriuose yra kanalėliai ir surenkamojo vamzdelio dalys.
  • Nefronai – funkciniai inksto vienetai (suaugusio žmogaus inkste jų yra apie 0,8–1,5 milijono). Kiekvienas nefronas turi glomerulą (filtravimo tinklą) ir vamzdelius (proksimaliniai, Henlės kilpa, distalinis), kurie formuoja šlapimą.
  • Inksto dubuo (pelvis renalis) – surenka šlapimą ir per peršlavimo sistemą perduoda jį į šlapimtakį (ureterį).

Pagrindinės funkcijos

Inkstai atlieka daug gyvybiškai svarbių funkcijų:

  • Filtravacija ir šlapimo gamyba: pašalina atliekas, perteklinę vandenį ir elektrolitus iš kraujo.
  • Skysčių ir kraujo spaudimo reguliavimas: per renino–angiotenzino–aldosterono sistemą ir vandens reabsorbciją reguliuoja kraujo tūrį ir spaudimą.
  • Elektrolitų pusiausvyra: palaiko Na+, K+, Ca2+, fosfato koncentracijas.
  • Acido‑bazės pusiausvyra: šalina perteklinį vandenilio jonus ir atkuria bikarbonatų kiekį.
  • Hormonų sintezė: gamina eritropoetiną (skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą) ir aktyvina vitaminą D (transformuoja į kalcitriolą, svarbų kaulų metabolizmui).
  • Toksinų ir vaistų šalinimas: filtruoja ir sekretuoja tam tikrus vaistus bei jų metabolitus.
  • Glikoneogenezė: esant ilgalaikiam badavimui inkstai taip pat prisideda prie gliukozės gamybos.

Dažniausios ligos ir būklės

Keletas pagrindinių inkstų ligų ir sutrikimų:

  • Akutinis inkstų pažeidimas (AKI): staigus funkcijos sumažėjimas dėl dehidratacijos, toksiškų medžiagų, infekcijų ar šoko.
  • Lėtinis inkstų susirgimas (LIS / CKD): progresuojantis funkcijos praradimas per mėnesius ar metus, dažnai dėl cukrinio diabeto ar ilgalaikio hipertenzijos poveikio.
  • Glomerulonefritai: glomerulų uždegimas, kuris gali būti imuninės kilmės.
  • Pyelonefritas: bakterinė inkstų infekcija.
  • Nefrolitiazė (inkstų akmenligė): kristalinių nuosėdų susidarymas, sukeliantis stiprų skausmą ir kolikas.
  • Policistinis inkstų susirgimas: paveldima būklė, kurioje inkstuose auga cistos ir palaipsniui blogėja funkcija.
  • Nefrotinis sindromas ir proteinurija: didelis baltymų netekimas šlapime, patinimai ir dislipidemija.
  • Diabetinė nefropatija: viena iš dažniausių CKD priežasčių sergant cukriniu diabetu.

Simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį

  • Sumažėjęs šlapimo tūris arba visiška šlapimo nesugebėjimas (anurija).
  • Patinimai (edema) rankose, kojos ar aplink akis dėl skysčių susilaikymo.
  • Nuovargis, silpnumas (dėl mažo eritropoetino ir mažesnio hemoglobino kiekio).
  • Mėšlungis, raumenų silpnumas (elektrolitų disbalansas, ypač K+).
  • Sumažėjęs apetitas, pykinimas, vėmimas.
  • Šlapime pastebimas kraujas (hematurija) arba putotas/putojantis šlapimas (proteinurija).
  • Nugaros ar šoninės juosmens srityje jaučiamas skausmas (ypač akmenligės ar infekcijos metu).

Diagnozė

Diagnozė remiasi medicinine anamneze, fiziniu ištyrimu ir tyrimais:

  • Kraujo tyrimai: kreatininas, azoto kiekis kraujyje (BUN), eGFR (apskaičiuojamas pagal kreatininą), elektrolitai.
  • Šlapimo tyrimai: bendras šlapimo tyrimas, baltymai, kraujas, 24 val. šlapimo baltymų išeiga arba albuminurijos vertinimas (ACR).
  • Vaizdiniai tyrimai: inkstų ultragarso (pirmo pasirinkimo), kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT) — pagal indikacijas.
  • Inksto biopsija: reikalinga patikslinti tam tikrų glomerulopatijų diagnozę arba vertinti progresavimą.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo ligos pobūdžio ir sunkumo:

  • Konservatyvus gydymas: skysčių ir elektrolitų korekcija, vaistai (antibiotikai infekcijoms, antihipertenziniai — dažnai AKF inhibitoriai arba ARB), mitybos korekcijos (ribotas druskos, baltymų ar kalio kiekis pagal poreikį).
  • Specifinis gydymas: imunosupresantai glomerulonefritams, litotripsija ar endoskopinė intervencija inkstų akmenims.
  • Dializė: hemodializė arba peritoninė dializė skirta atkurti šlapinimosi funkcijas esant pažengusiam inkstų nepakankamumui.
  • Inkstų transplantacija: ilgalaikė gydymo galimybė tinkamiems pacientams su end-stage kidney disease (ESKD).

Prevencija ir gyvenimo būdas

  • Vartokite pakankamai skysčių (jei nėra medicininių kontraindikacijų).
  • Kontroliuokite kraujospūdį ir gliukozę (sergant diabetu).
  • Ribokite per didelį druskos ir nekontroliuojamo baltymų vartojimą, jei rekomenduota gydytojo.
  • Venkite ilgalaikio nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimo be gydytojo priežiūros.
  • Stebėkite šlapimą, pasireiškus simptomams kreipkitės į šeimos gydytoją.
  • Reguliarios prevencinės apžiūros ir kraujo/šlapimo tyrimai rizikos grupėms (diabetikai, hipertenzija sergantys, šeiminė inkstų ligų anamnezė).

Kada kreiptis į nefrologą

Kreiptis į nefrologą verta, jei:

  • eGFR nuolat mažėja arba kreatininas greitai kyla;
  • yra reikšminga arba ilgalaikė proteinurija (baltymai šlapime);
  • nesikontroliuojantis ar sunkus hipertenzija, susijusi su inkstų funkcijos sutrikimu;
  • išryškėja pasikartojančios inkstų infekcijos, inkstų akmenys ar genetinės inkstų ligos;
  • reikalinga aptarti dializės arba transplantacijos galimybes.

Gyvenimas su inkstų liga

Žmonėms su lėtiniu inkstų susirgimu svarbu glaudžiai bendradarbiauti su gydytojų komanda (nefrologu, dietologu, šeimos gydytoju). Reikia laikytis gydymo plano, stebėti laboratorinius rodiklius, laikytis mitybos rekomendacijų, skiepytis nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos, bei rūpintis psichikos sveikata — inkstų ligos gali reikšti reikšmingus gyvenimo būdo pokyčius.

Šis straipsnis pateikia bendrą informaciją ir negali pakeisti individualios medicininės konsultacijos. Jei turite konkrečių simptomų ar klausimų dėl savo inkstų sveikatos, kreipkitės į gydytoją.

Žmogaus vyrų šlapimo sistemaZoom
Žmogaus vyrų šlapimo sistema

Žmogaus moterų šlapimo sistemaZoom
Žmogaus moterų šlapimo sistema

Inkstai iš "Grėjaus anatomijosZoom
Inkstai iš "Grėjaus anatomijos

Hormonai

Inkstai gamina hormonus. Du svarbiausi iš jų yra eritropoetinas ir reninas.

Eritropoetiną gamina inkstai, jei inkstuose yra mažiau deguonies. Eritropoetinas nurodo kaulų čiulpams gaminti daugiau raudonųjų kraujo kūnelių. Taigi tai reiškia, kad kraujyje bus daugiau pernešamo deguonies.

Reninas gaminamas inkstuose, jei yra žemas kraujospūdis, mažas kraujo tūris arba per mažas druskų kiekis kraujyje. Reninas mažina kraujagysles ir liepia antinksčiams gaminti aldosteroną (kuris liepia inkstams taupyti druskas). Dėl jo žmogus taip pat jaučia troškulį. Visa tai didina kraujospūdį.



Stabili aplinka

Svarbiausias inkstų darbas - palaikyti homeostazę. Homeostazė reiškia, kad organizmas palaiko stabilią aplinką savo viduje. Organizme turi būti pastovus ir tinkamas vandens, druskų ir rūgščių kiekis kraujyje. Inkstai šiuos dalykus palaiko pastovius.

Jei vandens yra per daug, inkstai į šlapimą įtraukia daugiau vandens. Jei vandens yra per mažai, inkstai šlapime sunaudoja mažiau vandens. Štai kodėl dehidratuoti žmonės išskiria mažiau šlapimo.



Inkstų ligos

Yra daug inkstų ligų tipų. Dėl inkstų ligos inkstai negali veikti tobulai, bet veikia iš dalies. Žmonės gali sirgti lengvu inkstų nepakankamumu ir neturėti jokių simptomų. Kol liga negerėja, žmonės gali net nežinoti, kad ja serga. Sunkus inkstų nepakankamumas reiškia labai sunkų nepakankamumą. Inkstai visai neveikia. Sunkiu inkstų nepakankamumu sergantys žmonės visada turi simptomų. Jiems gali prireikti specialios gydytojų priežiūros.

Pagrindinės inkstų ligų rūšys yra šios:

  • Inkstų akmenys - kai šlapime susidaro kietos medžiagos. Šis akmuo juda šlapimo sistema tol, kol negali judėti toliau ir užstringa. Tai kartais blokuoja šlapimo tekėjimą. Paprastai tai sukelia stiprų skausmą. Po kurio laiko akmuo paprastai išnyksta arba praeina. Jei jis neišnyksta, gydytojams gali tekti jį pašalinti.
  • Inkstų infekcijos - dar vadinamos pielonefritu. Tai bakterinė inkstų infekcija. Kai kurie iš simptomų yra nugaros skausmas, vėmimas, karščiavimas ir tamsus arba kraujingas šlapimas. Pielonefritu sergantiems žmonėms reikia stiprių antibiotikų.
  • Glomerulonefritas - tai inkstų audinių, iš kurių gaminamas šlapimas, liga. Šie audiniai vadinami glomerulais. Glomerulonefritas yra autoimuninė liga. Ji gali sukelti lengvą arba sunkų inkstų nepakankamumą.
  • Įgimta inkstų liga - kai gimstama su netinkamai veikiančiais inkstais. Tai apima žmones, kurie gimsta su inkstais netinkamoje vietoje arba netinkamos formos. Apie 1 % žmonių gimsta tik su vienu inkstu.
  • Inkstų policistozė - tai paveldimas sutrikimas, kai inkstuose auga cistos ir naikina inkstų audinį, kol inkstai nebegali atlikti savo funkcijų.
  • Diabetinė nefropatija - tai liga, kuria sergantys diabetikai suserga, kai jų kraujyje ilgą laiką yra per didelis cukraus kiekis. Tai viena dažniausių inkstų nepakankamumo priežasčių Jungtinėse Amerikos Valstijose
  • Hipertenzinė nefropatija - ją sukelia ilgai trunkanti hipertenzija (aukštas kraujospūdis). Daugeliui žmonių hipertenzinė ir diabetinė nefropatija pasireiškia kartu.
  • Vėžys - inkstų ląstelių karcinoma yra dažniausia inkstų vėžio rūšis. Jis dažniausiai nustatomas suaugusiesiems. Jis paprastai yra mirtinas. Ją sunku sustabdyti spinduliniu gydymu ar chemoterapija.



Inkstų pakaitinis gydymas

Jei žmogaus inkstai tinkamai neveikia, jis labai serga. Jei inkstų nepakankamumas sunkus, žmogus negali gyventi, nebent jam būtų pakeisti inkstai.

Inkstus galima pakeisti dviem būdais: dialize ir transplantacija.

Dializė

Dializė - kai gydytojai inkstų darbą atlieka aparatu ir vaistais. Yra dvi dializės rūšys: hemodializė ir peritoninė dializė.

Peritoninės dializės metu gydytojai į žmogaus pilvą įkiša plastikinį vamzdelį. Kiekvieną dieną žmogus pilvą pripildo skysčiu. Papildomos druskos, atliekos ir vanduo, kurių organizmui nereikia, patenka į skystį. Tada skystis išeina ir kartu su savimi pasiima atliekas. Taip atliekama dalis inkstų darbo.

Hemodializės metu gydytojai paima iš žmogaus kraują, išvalo jį specialiu filtru, vadinamu hemodializatoriumi, ir grąžina atgal į žmogaus organizmą. Kraujas išvalomas, iš jo pašalinamas vanduo, druskos ir atliekos. Tai reikia daryti 2-4 kartus per savaitę (paprastai 3 kartus). Kiekvieną kartą tai užtrunka 2-4 valandas.

Hemodializė ir peritoninė dializė nėra tobulos. Jos atlieka dalį inksto darbo, tačiau nėra tokios geros kaip tikras inkstas. Todėl žmonės, kuriems reikia dializės, nėra tokie sveiki. Jie turi vartoti vaistus. Pavyzdžiui, esant inkstų nepakankamumui, inkstai negamina eritropoetino. Gydytojai turi duoti žmonėms eritropoetino, kad jie pasigamintų pakankamai raudonųjų kraujo kūnelių.

Transplantacija

Geresnis būdas atlikti inkstų darbą - duoti žmogui kitą inkstą. Tai vadinama inksto transplantacija. Inkstų transplantacija yra labiausiai paplitusi organų transplantacijos rūšis. Ji dažniausia todėl, kad turime du inkstus, tačiau gyventi mums reikia tik vieno inksto. Gyvi žmonės gali paaukoti inkstą kitam žmogui.

Net persodinti inkstai nėra tokie patys, kaip inkstai, su kuriais žmonės gimė. Žmogus, kuriam persodinamas inkstas, turi vartoti stiprius vaistus, kad jo organizmas nepultų naujojo inksto. Kartais po daugelio metų persodintas inkstas nustoja veikti. Tačiau kartais pacientas gali gauti naują persodintą inkstą po to, kai pirmasis nustoja veikti.



Istorija

Europoje buvo paplitęs įsitikinimas, kad sąžinė iš tikrųjų yra inkstuose. Ši idėja buvo perimta iš hebrajų Biblijos. Šiais laikais medicinos mokslininkai įrodė, kad inkstai neatlieka tokio psichologinio vaidmens.

 


Šlapimo sistema (redaguoti)

Inkstai | Šlapimtakiai | Šlapimo pūslė | Šlaplės sfinkteriai | Šlaplė




AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3