Aplinka: sąvoka, biotiniai ir abiotiniai veiksniai bei poveikis

Sužinokite, kas yra aplinka — biotiniai ir abiotiniai veiksniai, jų tarpusavio sąveikos ir poveikis gyvybei, žmogui bei ekosistemoms.

Autorius: Leandro Alegsa

Aplinka – tai vieta arba sąlygos, kuriomis gyvos ir negyvos sistemos sąveikauja tarpusavyje. Aplinką sudaro tiek gyvi (biotiniai), tiek negyvi (abiotiniai) elementai; ji apima fizikines, chemines ir kitas gamtos jėgas. Gyvosios būtybės gyvena savo aplinkoje, nuolat su ja sąveikauja ir prisitaiko prie jos sąlygų. Aplinkoje vyksta įvairios sąveikos tarp gyvūnų, augalų, dirvožemio, vandens ir kitų gyvų bei negyvų elementų.

Aplinkos terminas vartojamas labai plačiai, todėl jo reikšmė priklauso nuo konteksto: tai gali būti ekosistema, gyvenamoji vieta, darbo aplinka ar net platesnės fizikinių reiškinių sistemos. Skirtingų sričių žmonės žodį aplinka vartoja skirtingai. Pavyzdžiui, elektromagnetinė aplinka – tai radijo bangos ir kita elektromagnetinė spinduliuotė bei magnetiniai laukai. Galaktikos aplinka reiškia sąlygas oshama namberdar yra tik darbuotojas.

Biotiniai veiksniai

Biotiniai veiksniai – tai visi gyvi organizmai ir jų tarpusavio ryšiai, kurie daro įtaką aplinkai. Pagrindinės grupės:

  • Producents (autotrofai) – augalai, dumblių bendrijos ir fotosintezę vykdantys organizmai, kurie gamina maistą ir energiją ekosistemai.
  • Vartotojai (heterotrofai) – žolėdžiai, mėsėdžiai ir visavalės rūšys, priklausomai nuo kitų organizmų maistui.
  • Skaldytojai ir saprotrofai – bakterijos, grybai ir kiti organizmai, skaidantys organinę medžiagą ir grąžinantys maisto medžiagas į dirvą.
  • Patogenai ir parazitai – ligų sukėlėjai, kurie veikia populiacijų dinamiką.
  • Simbiotiniai partneriai – mutualizmas, komensalizmas, kurie gali didinti ekosistemų stabilumą.

Abiotiniai veiksniai

Abiotiniai veiksniai – tai negyvi aplinkos elementai ir procesai, kurie lemia gyvenimo sąlygas. Tipiniai pavyzdžiai:

  • Temperatūra ir klimatas
  • Šviesa ir fotosintezei reikalingos sąlygos
  • Vandens kiekis, drėgmė, sūraus ar gėlo vandens sąlygos
  • Dirvožemio savybės: struktūra, derlingumas, pH, mineralinės medžiagos
  • Kvėpavimo orui svarbūs veiksniai: deguonies kiekis, oro sudėtis
  • Geografiniai veiksniai: aukštis virš jūros lygio, reljefas, saulės eksponavimas
  • Fizikinės jėgos: vėjas, bangavimas, uolienų procesai

Aplinkos sąveikos ir dinamika

Ekosistemos funkcijuoja per daugybę ryšių tarp biotinių ir abiotinių veiksnių. Pagrindinės sąveikų rūšys:

  • Plėšrystė – vienas organizmas minta kitu; reguliuoja populiacijų gausą.
  • Konkurencija – organizmai konkuruoja dėl ribotų išteklių (maistas, vieta, šviesa).
  • Mutualizmas – abipusiai naudingi santykiai (pvz., bitės ir žiedai).
  • Komanalizmas – vienas organizmas naudoja kitą nekenkdamas jam.
  • Parazitizmas – vienas organizmas gyvena kito sąskaita, dažnai jį silpnindamas.
  • Skaldymas ir maistinių medžiagų ciklai – organinės medžiagos skaidymas grąžina elementus aplinkai.

Ilgalaikis prisitaikymas gali vykti per aklimatizaciją (greitesni fiziologiniai pokyčiai) arba per evoliucinius procesus (genetinių savybių atranka). Aplinkos kaita lemia rūšių migraciją, adaptacijas arba išnykimą.

Žmogaus aplinka ir sveikata

Psichologijoje ir medicinoje žmogaus aplinka apima žmones, fizinius daiktus ir erdves, su kuriais žmogus gyvena: šeima, draugai, mokykla, darbo vieta, gyvenamoji aplinka. Aplinka stipriai veikia asmens augimą ir vystymąsi; ji formuoja elgesį, kūno sveikatą, protą ir emocinę būseną.

Socialiniai ir ekonominiai veiksniai (pvz., pajamos, išsilavinimas, sveikatos priežiūra), fizinė aplinka (užterštumas, triukšmas, saugumas) ir kultūriniai veiksniai lemia fizinę ir psichinę sveikatą. Aplinkos pokyčiai gali sukelti stresą, ligas arba paskatinti geresnį gyvenimo būdą priklausomai nuo sąlygų.

Žmogaus poveikis aplinkai

Žmogaus veikla turi didelį ir dažnai neigiamą poveikį gamtos aplinkai:

  • Užterštumas (oro, vandens, dirvožemio)
  • Biologinės įvairovės nykimas dėl buveinių naikinimo ir invazinių rūšių
  • Klimato kaita dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų
  • Išteklių pernaudojimas ir žemės degradacija

Kartu vystosi ir sprendimai: apsauga, atkurimas, tvarus išteklių valdymas, politinės priemonės ir technologijos, mažinančios neigiamą poveikį.

Aplinkos samprata skirtinguose kontekstuose ir diskusijos

Aplinkos sąvoka gali būti taikoma labai skirtingiems lygiams: nuo mikroaplinkos (pvz., dirvožemio mikroorganizmai) iki globalios planetinės sistemos arba kosminės aplinkos (pvz., galaktikos). Diskusijos apie prigimtį ir auklėjimą dažnai išreiškiamos kaip paveldimumas ir aplinka – tai ilgalaikė tema, nagrinėjanti, kiek mūsų savybių lemia genetika, o kiek – patirta aplinka.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į technologijų ir naujų terpių įtaką: elektromagnetinė aplinka, urbanizuotos erdvės, dirbtinės ekosistemos. Suprasti aplinką reiškia analizuoti ryšius tarp elementų, jų dinamiką ir galimus pokyčius, taip pat imtis priemonių skirtoms apsaugoti ir tvariai valdyti gyvenamąją aplinką.

Užstatytos aplinkos pavyzdysZoom
Užstatytos aplinkos pavyzdys

Gamtinė aplinka

Biologijoje ir ekologijoje aplinka - tai visos natūralios medžiagos ir gyvosios būtybės, įskaitant saulės šviesą. Jei šie dalykai yra natūralūs, tai yra natūrali aplinka.

Aplinka apima gyvus ir negyvus dalykus, su kuriais organizmas sąveikauja arba kurie daro jam poveikį. Gyvieji elementai, su kuriais sąveikauja organizmas, vadinami biotiniais: gyvūnai, augalai ir t. t. Abiotiniai elementai - tai negyvi dalykai, įskaitant orą, vandenį, saulės šviesą ir t. t. Tyrinėti aplinką reiškia tirti šių įvairių dalykų tarpusavio ryšius. Negyvųjų ir gyvųjų elementų sąveikos pavyzdys - augalai gauna mineralinių medžiagų iš dirvožemio ir gamina maistą naudodami saulės šviesą. Plėšrumas, kai organizmas ėda kitą organizmą, yra gyvosios gamtos sąveikos pavyzdys.

Kai kurie žmonės save vadina aplinkosaugininkais. Jie mano, kad turime saugoti gamtinę aplinką, kad ji būtų saugi. Gamtinės aplinkos dalykai, kuriuos vertiname, vadinami gamtos ištekliais. Pavyzdžiui, žuvys, vabzdžiai ir miškai. Tai atsinaujinantys ištekliai, nes jie natūraliai sugrįžta, kai juos panaudojame. Neatsinaujinantys ištekliai yra svarbūs aplinkos dalykai, kurių kiekis yra ribotas, pavyzdžiui, rūdos ir iškastinis kuras. Kai kurie gamtinės aplinkos dalykai gali pražudyti žmones, pavyzdžiui, žaibas.

Istorinė aplinka

Asmens aplinka - tai įvykiai ir kultūra, kurioje asmuo gyveno. Aplinka - tai viskas, kas mus supa. Žmogaus įsitikinimai ir veiksmai priklauso nuo jo aplinkos. Šiuolaikiniai žmonės dažniausiai mano, kad turėti vergų yra neteisinga. Tačiau Džefersono ir Cezario aplinkoje vergija buvo normalu. Taigi jų visuomenėje jų veiksmai neatrodė tokie neteisingi. Paprastas apibrėžimas:

Žmogaus ir aplinkos sąveika praeityje.

Klausimai ir atsakymai

K: Koks yra aplinkos apibrėžimas?


A: Aplinka - tai visa, kas mus supa, įskaitant gyvus (biotinius) ir negyvus (abiotinius) dalykus, fizikines, chemines ir kitas gamtos jėgas.

K: Kaip gyvosios būtybės sąveikauja su aplinka?


A: Gyvosios būtybės gyvena savo aplinkoje ir nuolat su ja sąveikauja, prisitaikydamos prie aplinkos sąlygų.

Klausimas: Ką žodis "aplinka" reiškia įvairiose žinių srityse?


A: Skirtingose žinių srityse žodis "aplinka" gali reikšti skirtingus dalykus. Pavyzdžiui, elektromagnetinė aplinka reiškia radijo bangas ir kitą elektromagnetinę spinduliuotę bei magnetinius laukus; galaktikos aplinka reiškia tarpžvaigždinės terpės sąlygas; o psichologijoje ar medicinoje žmogaus aplinka - tai žmonės, fiziniai daiktai ir vietos, su kuriomis jis gyvena.

Klausimas: Kaip aplinka veikia žmogų?


A: Aplinka veikia žmogaus augimą ir vystymąsi, darydama įtaką jo elgesiui, kūnui, protui ir širdžiai.

K: Kaip gyvus organizmus veikia aplinkos pokyčiai?


A: Gyvų organizmų gyvenimo sąlygas veikia aplinkos oro ar klimato pokyčiai.

K: Kokios jėgos sudaro aplinką?


A: Aplinką sudaro fizikinės, cheminės ir kitos gamtos jėgos.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3