Žuvys
Žuvys (daugiskaita: žuvys) - vandenyje gyvenančių stuburinių grupė, kuri kvėpuoja (gauna deguonies) žiaunomis. Jos neturi galūnių, pavyzdžiui, rankų ar kojų, tačiau turi pirštus (pirštus ir kojų pirštus). Šis apibrėžimas ne visai tinka: kai kurios amfibijos taip pat gyvena vandenyje ir turi išorines žiaunas, bet jos nėra žuvys.
Anksčiau žuvys buvo stuburinių klasė. Dabar šis terminas apima penkias vandens stuburinių gyvūnų klases:
† Šarvuota žuvis
Kremzlinės žuvys
Plunksnuotosios žuvys
Žuvų yra daugiau nei keturkojų (sausumos stuburinių): aprašyta daugiau nei 33 000 žuvų rūšių. Žuvys paprastai būna padengtos žvynais. Jos turi du porinių pelekų komplektus ir keletą neparinių pelekų. Dauguma žuvų yra šaltakraujės (poikiloterminės). Žiaunomis žuvys iš vandens įsiurbia deguonį. Yra daug skirtingų žuvų rūšių. Jos gyvena gėlame vandenyje ežeruose ir upėse ir sūriame vandenyne vandenyne. Kai kurios žuvys yra mažesnės nei vieno centimetro ilgio. Didžiausia žuvis yra bangininis ryklys, kuris gali būti beveik 15 metrų ilgio ir sverti 15 tonų. Dauguma žuvų gyvena vandenyje. Grupei žuvų, vadinamų plaučių žuvimis, išsivystė plaučiai, nes jos gyvena upėse ir baseinuose, kurie tam tikromis metų dalimis išdžiūsta. Jos įsirausia į dumblą ir tūno, kol vanduo grįžta.
"Žuvis" klaidistikoje yra parafiletinis terminas, nes neturi monofilinės palikuonių grupės. Jis neapima sausumos stuburinių arba tetrapodų, kurie kilo iš žuvų.
Tai vienas pirmųjų meno kūrinių - žuvies skulptūra; amžius:apie 40 000 metų.
Dunkleosteus - milžiniškas šarvuotas vėlyvojo devono artrodyras. Iki 6 metrų ilgio jis gyveno Šiaurės Amerikos vidaus jūrose.
Žuvys būna įvairių formų ir dydžių. Tai jūrų drakonas (kira), artimas jūrų arkliukų giminaitis. Jie maskuojasi kaip plūduriuojantys jūros dumbliai.
Mėlynasis ryklys
Karpiai
Žuvys ar žuvys?
Nors šie žodžiai dažnai vartojami pakaitomis, jų reikšmės skiriasi. Žuvis vartojama kaip vienaskaitos daiktavardis arba vienos rūšies egzempliorių grupei apibūdinti. Žuvys apibūdina skirtingų rūšių žuvų grupę.
Žuvų rūšys
Žuvys, seniausia stuburinių grupė, apima daugybę rūšių nuo viduriniojo ordoviko, maždaug prieš 490 milijonų metų, iki šių dienų. Tai pagrindinės grupės:
- Agnatha: žuvys be žandikaulių. Nuo kambro iki šių dienų.
- Pteraspidai: galvos skydai
- Anaspidai: žiaunos atsivėrusios kaip skylės. Nuo silūro iki devono pabaigos.
- Cefalaspidai: ankstyvosios žuvys be žandikaulių
- Lampreys: gyvi ektoparazitai
- Osteostraci: kaulais šarvuotos žuvys be žandikaulių.
- Gnathostomata: žuvys su žandikauliais. Apima visas rūšis, paprastai vadinamas žuvimis, išskyrus nykštukus.
- Plakodermos: stipriai šarvuotos žuvys
- Chondrichthyes: kremzlinės žuvys: rykliai, rajos ir rajos.
- Acanthodii: išnykę dygliuotieji rykliai
- Osteichthyes: kaulinės žuvys.
- Actinopterygii: spindulinės žuvys.
- Chondrostei: eršketai ir kai kurios kitos ankstyvosios rūšys.
- Neopterygii: pirmą kartą pastebėti vėlyvajame perme, lengvesni ir judresni už ankstesnes grupes.
- Sarcopterygii: lęšiuotosios žuvys
- Dipnoi: plaučių žuvys; išlikusios aštuonios gentys.
- Coelacanths: išliko dvi rūšys. Jie tikriausiai buvo seserinė tetrapodų grupė.
Kai kurie gyvūnai, kurių pavadinime yra žodis "žuvis", iš tikrųjų nėra žuvys: Vėžiai yra vėžiagyviai, o medūzos - vėžiagyviai. Kai kurie gyvūnai atrodo kaip žuvys, bet nėra. Pavyzdžiui, banginiai ir delfinai yra žinduoliai.
Anatomija
Kaulinės ir kremzlinės žuvys
Dauguma žuvų rūšių turi kaulų. Kai kurios žuvų rūšys, pavyzdžiui, rykliai ir rajos, neturi tikrų kaulų. Jų skeletai sudaryti iš kremzlių, todėl jos vadinamos kremzlinėmis žuvimis.
Žuvų žvynai
Visos žuvys padengtos persidengiančiais žvyneliais, o kiekviena pagrindinė žuvų grupė turi savo specifinį žvynų tipą. Šiuolaikinės žuvys turi vadinamuosius leptoidinius žvynus. Jie auga koncentriniais ratais ir persidengia nuo galvos iki uodegos kaip stogo čerpės. Rykliai ir kitos chondrichthyes žuvys turi plakoidinius žvynus, sudarytus iš dantukų, kurie yra tarsi mažos dantų versijos. Jos taip pat persidengia nuo galvos iki uodegos ir sudaro tvirtą išorinį sluoksnį. Ryklio odą galima įsigyti kaip šagreną - odą, kuri, kaip ir pirminė, viena kryptimi yra lygi, o kita - šiurkšti. Ją galima nupoliruoti, tačiau ji visada yra šiurkšti ir neslystanti.
Žvynai paprastai būna padengti gleivių sluoksniu, kuris palengvina judėjimą vandenyje ir padaro žuvį slidesnę plėšrūnui.
Lampanyctodes hectoris anatomija 1. operculum (žiaunų dangalas) 2 ir 5. šoninė linija 3. nugarinis pelekas 4. riebalinis pelekas 6. uodegos pelekas 7. analinis pelekas 8. fotoforai 9. dubens pelekai poromis 10. krūtinės pelekai (poromis)
Gėlavandenės žuvys
41 % visų žuvų gyvena gėlame vandenyje. Taip pat yra keletas svarbių žuvų, kurios veisiasi upėse, o likusią gyvenimo dalį praleidžia jūrose. Pavyzdžiui, lašišos, upėtakiai, jūriniai nendrinukai ir tripirščiai grundalai. Kai kurios kitos žuvys gimsta sūriame vandenyje, bet didžiąją savo suaugusio gyvenimo dalį gyvena gėlame vandenyje: pavyzdžiui, unguriai. Tokios rūšys keičia savo fiziologiją, kad prisitaikytų prie druskos kiekio vandenyje.
Plaukimas
Žuvys plaukia veikdamos jėgą į supantį vandenį. Būna išimčių, bet dažniausiai tai daroma susitraukiant abiejų kūno pusių raumenims, kad susidarytų lenkimo bangos, kurios keliauja per visą kūno ilgį nuo nosies iki uodegos ir paprastai vis didėja. Dauguma žuvų trauką sukuria šoniniais kūno ir uodegos peleko (uodegos peleko) judesiais. Tačiau yra ir tokių rūšių, kurios daugiausia juda naudodamos vidurinį ir porinį peleką. Pastarajai grupei naudingas įgytas manevringumas, kurio reikia, pavyzdžiui, gyvenant koraliniuose rifuose. Tačiau jos negali plaukti taip greitai kaip žuvys, naudojančios kūną ir uodegos peleką.
Raumenys
Naudodamos raudonąsias raumenų skaidulas žuvys gali lėtai plaukti daug valandų. Jos taip pat atlieka trumpus, greitus šuolius, naudodamos baltuosius raumenis. Šių dviejų tipų raumenų fiziologija iš esmės skiriasi. Raudonosios skaidulos paprastai yra šalia daug didesnio skaičiaus baltųjų skaidulų.
Baltosios skaidulos energijos gauna angliavandenį glikogeną paverčiant laktatu (pieno rūgštimi). Tai anaerobinė medžiagų apykaita, t. y. jai nereikia deguonies. Jos naudojamos greitiems, trumpiems impulsams. Kai raumenyse susikaupia pieno rūgšties, jie nustoja veikti, ir reikia laiko, kad laktatas būtų pašalintas, o glikogenas pakeistas. Naudodamos savo baltąsias skaidulas, žuvys gali pasiekti 10 ilgių per sekundę greitį trumpais rakursais.
Ilgai plaukiojant raudonosioms skaiduloms reikia deguonies. Deguonies tiekimas turi būti nuolatinis, nes šios skaidulos veikia tik aerobiniu būdu. Jos yra raudonos, nes yra gausiai aprūpintos krauju ir jose yra mioglobino. Mioglobinas perneša deguonį į oksidacines sistemas. Raudonasis raumuo energijos gauna oksiduodamas riebalus, kurie svorio atžvilgiu turi dvigubai daugiau energijos nei angliavandeniai ar baltymai. Naudodamos raudonąsias skaidulas, žuvys gali ilgai išlaikyti 3-5 ilgių per sekundę greitį.
Plaukimas grupėmis
Daugelis žuvų plaukioja grupėmis. Žuvų būriai gali kartu nuplaukti didelius atstumus ir gali būti persekiojami plėšrūnų, kurie taip pat plaukioja būriais. Atsitiktinės grupės vadinamos būriais.
Kūno forma
Žuvies kūno forma yra svarbi jos plaukimui. Taip yra todėl, kad dėl aptakių kūno formų vanduo mažiau traukia vandenį. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių žuvų formų:-
Supaprastinimas
Dešinėje esančioje nuotraukoje pavaizduotas ryklys. Šio ryklio forma vadinama fusiform, tai kiaušiniška forma, kurios abu galai yra smailūs. Tai geriausia forma greitai skrosti vandenį. Žuvys, turinčios fusiforminę formą, gali greitai persekioti grobį ir pabėgti nuo plėšrūnų. Daugelis jų gyvena atvirame vandenyne ir nuolat plaukia, pavyzdžiui, marlinai, kardžuvės ir tunai. Panašios formos yra ir ichtiozaurai, jūrų kiaulės, delfinai, banginiai žudikai. Tai konvergentinės evoliucijos pavyzdys.
Į ungurį panašus
Ilgas, kaspiną primenantis ungurio kūnas rodo kitą formą. Taip jie gali slėptis plyšiuose, greitai iššokti ir pagauti grobį, o paskui greitai grįžti į slėptuvę.
Plekšnės
Plėšriosios žuvys gyvena vandenyno ar ežero dugne. Dauguma jų naudoja maskuotę: keičia spalvas, kad derėtų prie vandenyno dugno.
Suspaustas
Suspaustos formos žuvys turi plokščius, vertikalius kūnus, kurių kiekvienoje pusėje yra po vieną akį. Jos plaukia vertikaliai ir gali būti labai plonos. Paprastai jos gyvena rifuose, kur jų plokšti kūnai gali įlįsti ir išlįsti tarp koralų, kempinių ir uolų ir pasislėpti nuo plėšrūnų. Angliukės, chirurginės žuvys ir drugelinės žuvys yra suspaustos žuvys.
Suaugusios plekšnės abi akys yra viršutinėje kūno pusėje.
Dėl raketos formos šis ryklys yra efektyvus plaukikas. Jis greitai įveikia trumpus atstumus.
Žuvys kaip maistas
Kai kurie žmonės valgo daug įvairių rūšių žuvies. Tai karpiai, menkės, silkės, ešeriai, sardinės, eršketai, tilapijos, upėtakiai, tunai ir daugelis kitų. Asmuo, kuris perka ir parduoda žuvį maistui, vadinamas žuvų pardavėju.
Žodis žvejoti taip pat vartojamas kalbant apie žuvų gaudymą. Žmonės gaudo žuvis mažais tinklais nuo vandens kranto arba iš mažų valčių, arba dideliais tinklais iš didelių valčių. Žmonės taip pat gali gaudyti žuvis meškerėmis ir kabliukais su masalu. Tai dažnai vadinama meškeriojimu. Žvejai taip pat naudoja įvairių rūšių žvejybos masalus.
Kadangi žmonės maistui ar kitoms reikmėms sugauna per daug žuvų, jų jūroje lieka vis mažiau. Ši problema vadinama peržvejojimu.
Koi (ir auksinės žuvelės) Kinijoje ir Japonijoje šimtmečius buvo laikomos dekoratyviniuose tvenkiniuose.
Žuvys kaip naminiai gyvūnai
Selekciniu karpių veisimu Japonijoje iš jų išaugo prijaukintos koi, o Kinijoje - auksinės žuvelės. Šis veisimas prasidėjo daugiau nei prieš 2000 metų. Songų dinastijos laikais kinai auksines žuveles atsivežė į namus. Jie jas laikė dideliuose keraminiuose induose. Tai dabar darome stikliniuose akvariumuose.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra žuvys?
A: Žuvys - tai grupė gyvūnų su kaulais, gyvenančių vandenyje ir kvėpuojančių (gaunančių deguonį) iš žiaunų.
K: Kiek yra žuvų klasių?
A: Yra penkios žuvų klasės: Žuvys be žandikaulių, šarvuotosios žuvys, kremzlinės žuvys, žuvys su spinduliais ir žuvys su ląstais.
K: Ar yra daugiau žuvų rūšių nei keturkojų gyvūnų?
Atsakymas: Taip, yra daugiau kaip 33 000 aprašytų žuvų rūšių.
K: Kokiomis fizinėmis savybėmis pasižymi dauguma žuvų?
A: Dauguma žuvų turi du porinių pelekų komplektus ir keletą neparinių pelekų, jos paprastai padengtos žvynais. Be to, jos paprastai yra šaltakraujės (poikiloterminės).
K: Kur gyvena dauguma žuvų?
A: Dauguma žuvų gyvena gėlame vandenyje ežeruose ir upėse arba sūriame vandenyne vandenynuose.
K: Kokia yra didžiausia žuvų rūšis?
A: Didžiausia žuvų rūšis yra bangininis ryklys, kuris gali būti beveik 15 metrų ilgio ir sverti 15 tonų.
K: Ar angliškas žodis "fish" yra moksliškai tikslus? Atsakymas: Ne, angliškas žodis "fish" netelpa į kladistiką, kuri moksliškai skirsto gyvas būtybes į grupes; tai parafiletiškas žodis, reiškiantis, kad gyvūnai, angliškai vadinami "fish", netelpa tik į vieną filumą. Kai kurios žuvų rūšys gali būti labiau susijusios su sausumos gyvūnais nei su kitomis žuvų rūšimis.
