Kremzlė — tai elastingas, slanki ir tuo pačiu atsparus tempimui jungiamasis audinys, randamas daugelyje kūno vietų. Ji sudaro lygius sąnarių paviršius, suteikia formą išorinėms struktūroms ir dalyvauja kaulų formavime bei augime.

Kur randama ir kokią funkciją atlieka? Kremzlė sujungia ir apsaugo kaulus, sudaro sąnarių paviršius (sąnariuose), pritvirtinta prie krūtinės ląstos, formuoja išorinę ausį, dalį nosies, struktūras gerklėje ir yra tarp slankstelių. Ji taip pat sukuria "statmeną" zoną, ant kurios barnasi kaulai per embrioninį ir vaikystės augimą (endochondralinė osifikacija). Kai kurių žuvų, pavyzdžiui, ryklių (Chondrichthyes), kremzlės sudaro visą skeletą.

Tipai

  • Hialininė kremzlė — dažniausia forma, sudaro sąnarių paviršius, bronchų ir nosies kremzles; pasižymi skaidriu, blizgiu pavidalu.
  • Elastingoji kremzlė — turi daug elastinių skaidulų, todėl yra lankstesnė (pvz., išorinė ausis, epiglottis).
  • Fibrokremzlė — turi daug kolageno I tipo, atlaiko stiprias trintis ir tempimą (pvz., tarp giedraunų, meniskai, vietos, kur raiščiai prisitvirtina prie kaulo).

Sandara ir augimas

Kremzlę sudaro ląstelės — chondrocitai, įsitaisę mažose ertmėse (lakūnose), ir gausus tarpląstelinis pagrindas (ekstraląstelinis matriksas), kuriame dominuoja kolageno skaidulos (dažniausiai II tipo), proteoglikanai (pvz., agrekanas) ir vanduo. Aplink chondrocitą išskiriamos skirtingos zonos: periceliulinis, teritorinis ir interteritorinis matriksas, kurių sudėtis skiriasi.

Kremzlė neturi kraujagyslių ir — paprastai — limfinių kraujagyslių ar nervų. Ląstelės aprūpinamos maistinėmis medžiagomis ir šalinamos atliekos difuzijos būdu per matriksą, todėl kremzlė auga ir regeneruojasi lėčiau nei audiniai, turintys kraujotaką. Kremzlės augimas vyksta dviem būdais: tarpiniu (vidiniu) ir apopinimu (perichondrinis). Perichondrimas (išorinis jungiamojo audinio sluoksnis) būna kai kurių tipų kremzlėje, bet, pavyzdžiui, sąnarinių paviršių hialininėje kremzlėje perichondrimo nėra.

Funkcijos

  • Sklandus sąnarių paviršius, mažinantis trintį ir leidžiantis kaulams slysti vienam kito atžvilgiu.
  • Amortizacija ir smūgio sugėrimas (ypač fibrokremzlė, meniskai).
  • Formos ir struktūros palaikymas (pvz., ausies ir nosies forma).
  • Embrioninis ir vaikų kaulų formavimas — vieta, kur vystosi kaulai.

Kremzlės pažeidimai ir ligos

Yra daug kremzlės pažeidimų ir ligų. Viena iš dažniausių — osteoartritas, kai kremzlė nusidėvi ir taip sumažėja amortizacija: galiausiai kaulas pradeda trintis į kaulą, atsiranda skausmas ir judesių ribotumas. Kitos būklės: chondromalacija (kremzlės suminkštėjimas), trauminiai pažeidimai (kremzlės defektai po traumų), uždegiminės ligos, ir onkologinės ligos, pavyzdžiui, chondrosarkoma.

Kremzlė veikia kaip uždara terpė — ji riboja limfocitų ir imunoglobulinų patekimo galimybes į savo matriksą. Dėl šios savybės kartais teigiama, kad transplantuojama kremzlė mažiau linkusi į audinio atmetimą, todėl chirurgams kai kuriais atvejais paprasčiau persodinti kremzlės gabalą tarp donorų. Tačiau reikia pabrėžti, kad „imunologinė privilegija“ nėra absoliuti: jei perkeliami ne tik inertiniai kremzlės fragmentai, bet ir gyvos ląstelės ar kartu pridedama subchondrinio kaulo, atmetimo rizika gali padidėti.

Simptomai

  • Skausmas (ypač piešinant judant)
  • Standumas, sumažintas judesių amplitudė
  • Patinimas, kartais šiluma sąnario aplinkoje
  • Traškesys arba girgždesys (krepitacija)

Diagnostika

Pradiniai tyrimai — klinikinis ištyrimas ir rentgeno nuotraukos (rentgenas rodo sąnario tarpo susiaurėjimą, kalcifikacijas). Išsamiau kremzlės būklė vertinama magnetinio rezonanso tomografija (MRI), kuri geriau atskiria minkštuosius audinius ir kremzlės defektus. Kartais naudojama sąnario artroskopija — tiesioginė kremzlės apžiūra ir tuo pačiu intervencija.

Gydymas

Gydymo tikslas — sumažinti skausmą, pagerinti funkciją ir, jei įmanoma, atkurti kremzlės defektą.

  • Konservatyvus: poilsis, fizioterapija, svorio mažinimas, skausmą malšinantys vaistai (pvz., NVNU).
  • Injekcijos: hialurono rūgšties preparatai (sąnario lubrikacijai), kortikosteroidai (trumpalaikį uždegimo sumažinimą), autologinės plazmos produktai (PRP) — skirtingi efektai priklausomai nuo tyrimų.
  • Chirurginės procedūros: artroskopinė debridement (valymas), mikrofraktūra (microfracture) — skatina fibro-kremzlės formavimąsi, osteochondraliniai transplantatai (autologiniai arba alograftai), autologinių chondrocitų implantacija (ACI) ir kiti regeneraciniai metodai.
  • Esant pažengusiam osteoartritui — sąnario endoprotezavimas (keičiamas visas sąnarys).

Atstatymas ir prognozė

Dėl avaskuliarumo natūralus kremzlės atsinaujinimas ribotas — smulkūs defektai gali dalinai užgyti, bet didesni pažeidimai dažnai reikalauja medicininės intervencijos. Modernios regeneracinės technologijos (chondrocytų kultivavimas, audinių inžinerija) siūlo galimybes geresnei funkcijos atkūrimui, bet ilgalaikiai rezultatai priklauso nuo pažeidimo dydžio, paciento amžiaus, medžiagų apykaitos ir reabilitacijos.

Prevencija

  • Reguliarus, protingas fizinis aktyvumas (stiprina raumenis, mažina sąnarių apkrovą)
  • Svorio kontrolė — mažesnė apkrova keliams ir klubams
  • Traumos prevencija (tinkama avalynė, technika sportuojant, raumenų stiprinimas)
  • Greitas traumų gydymas ir reabilitacija — užkerta kelią lėtinėms pasekmėms

Apibendrinant: kremzlė yra svarbus, bet ribotai regeneruojamas audinys, turintis būtinas biomechanines funkcijas. Ankstyvas pažeidimų atpažinimas ir tinkamas gydymas gerina ilgalaikes sąnarių funkcijas ir gyvenimo kokybę.