Žvejybiniai masalai: kas tai, rūšys ir istorija
Atraskite žvejybiniai masalai: jų rūšys, veikimo principai ir istorija — nuo pirmųjų medinių masalų iki modernių popperių ir džigų, patarimai sėkmingai žūklei.
Žvejybos masalas - tai daiktas, naudojamas žuvims gaudyti. Jis pririšamas prie meškerės galo arba kabinamas ant valų. Masalai gaminami taip, kad imituotų natūralų žuvų, vėžiagyvių ar kitų grobio judėjimą, formą, spalvą ir kartais kvapą, kad pritrauktų plėšrias žuvis. Dažnai jie juda specifiniu būdu (pvz., svyravimas, sukimasis, blykstelėjimai), turi tam tikrą svorį ir dažnai prie jų pritvirtinti žvejybiniai kabliukai.
Kaip masalas veikia ir kaip jį naudoti
Masalas paprastai naudojamas su meškere. Jį išmetama į vandenį ir traukiama įvairiais tempais bei technikomis, imituojant sužeistą ar bėgantį grobį. Geras žvejys gali užmesti masalą ten, kur žuvys slepiasi (pvz., po rąstais, netoli augmenijos ar akmenų). Veiksmingumas priklauso nuo masalo rūšies, svorio, spalvos, judesio ir to, kaip gerai masalas atitinka esamą maisto „hatchą“ (ką šiuo metu ėda ta gyvūnija).
Masalų rūšys
Yra labai daug žvejybos masalų tipų. Pagrindinės grupės:
- Jigai – turi svarelį ties kabliuko galvute; leidžia masalui nusileisti ir imituoti šokinėjantį ar sužeistą grobį.
- Popperiai – plūduriuojantys paviršiniai masalai, kurie „pliaukšt“ ar „pops“ vandens paviršių, taip vilioja upėtakius, lydekas, ešerius ir kitus plėšrūnus.
- Crankbait’ai (plūduriuojantys ar panardinamieji) – imituoja mažas žuveles, turi kaušelį, kuris nuleidžia juos į tam tikrą gylį ir sukuria vibraciją.
- Spoons (šaukšteliai) – metaliniai, blizgantys masalai, kurie sukasi ir blyksteli, imituodami smulkesnę žuvį.
- Spinners – turi besisukančią ašmenį, kuri sukuria vibraciją ir blizgesį.
- Minkštieji plastikai – imitacijos žuvėdros, kirminų, vėžiagyvių; dažnai naudojami kartu su džigu.
- Muselės (fly lures) – ploni ir lengvi masalai, skirti „fly fishing“ technikai, imituoja vabzdžius ar nekritusias lervas.
- Natūralūs masalai – gyvi arba mirę gyvūninės kilmės masalai (pvz., vėžiagyviai, žuvies gabalėliai), naudojami ten, kur leidžiama.
Medžiagos ir konstrukcija
Masalai gali būti gaminami iš medžio, plastiko, gumos, metalo, kamštienos, plunksnų, gyvūnų plaukų ir kitų medžiagų. Kai kurie elementai yra blizgantys arba turi reflektuojančius paviršius, kad pritrauktų žuvies dėmesį. Kiti masalai papildomi kvapais ar skoniais, kad ilgiau laikytų žuvį kabliuke.
Kaip pasirinkti tinkamą masalą
- Pasirinkite pagal tikslinę žuvį: skirtingos rūšys reaguoja į skirtingą formą, dydį ir veiksmą.
- Atsižvelkite į vandens būklę: skaidriame vandenyje geriau tinka natūralios spalvos, drumzliname – ryškesni arba kvapnūs masalai.
- Aukštis/gylis: naudokite masalą, kuris pasiekia žuvies buvimo gylį (pvz., džigai su svoriu, panardinamieji crankbait’ai).
- Sezonas ir elgesys: „match the hatch“ – rinkitės masalą, panašų į tai, ką žuvys veikia tuo metu metų.
- Technika: kai kurios konstrukcijos geriau tinka tempiamoms, kitos – stacionarioms technikoms.
Priežiūra, sauga ir etika
Masalai reikalauja priežiūros: po žvejybos juos reikėtų nuplauti švariu vandeniu, išdžiovinti ir patikrinti kabliukus bei žiedelius. Laikykite sausoje dėžutėje, kad nesusidarytų rūdys. Kad būtų saugiau žvejoti ir mažiau pakenktumėte žuvims, naudokite bebedenius arba sulenkite spyglius, mokykitės taisyklingai išimti kabliukus ir laikyti mažiau traumų žuvims. Taip pat svarbu laikytis vietos taisyklių: kai kuriose vandens telkinių zonomis draudžiami tam tikri masalai ar gyvieji masalai.
Prarasti masalai gali tapti tarša arba pavojumi vandens gyvūnijai (pvz., užsikabinimai, įsipainiojimai), todėl stenkitės sumažinti praradimų riziką ir rinktis aplinkai draugiškesnius variantus, jei įmanoma.
Kainos ir kolekcionavimas
Masalų kainos labai skiriasi: nuo pigių masalų keliais eurais iki aukštos kokybės arba rankų darbo modelių, kurie gali kainuoti daugiau. Kai kurie seni arba reti masalai yra kolekciniai daiktai ir parduodami už dideles sumas — kartais net už tūkstančius dolerių arba eurų — dėl istorinės vertės, retumo ar estetinio dizaino.
Trumpa istorija
XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje prasidėjo masalų gamybos ir komercializacijos era. Vienas žinomiausių pavyzdžių – Jamesas Heddonas, kuris atsitiktinai susikūrė medinį masalą iš išraižyto medžio gabalo, imituojančio varlę, ir pastebėjo, kad jis veikia — iš karto pagavo ešerį. Vėliau jis įkūrė savo įmonę, žinomą kaip "Heddon Company", ir tai padėjo masalų gamybai tapti pramonės sritimi. Nuo tada masalai nuolat tobulėjo: atsirado naujos medžiagos, gamybos technologijos ir dizainai, pritaikyti skirtingoms žvejybos sąlygoms.
Žvejybos masalo pavyzdys
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra žvejybos masalas?
A: Žvejybos masalas - tai daiktas, naudojamas žuvims gaudyti. Jis pririšamas prie meškerės galo ir padaromas taip, kad atrodytų kaip kažkas, ką žuvis suvalgytų. Jie juda specialiu būdu ir yra tam tikrų spalvų, prie jų pritvirtinti žvejybiniai kabliukai.
K: Kaip naudojami masalai?
A: Žvejybos masalai paprastai naudojami su meškere. Naudojant jie metami arba užmetami į vandenį ir ištraukiami atgal. Geras žvejys gali užmesti masalą ten, kur žuvys slepiasi, pavyzdžiui, po rąstais.
K: Iš kokių medžiagų gali būti gaminami masalai?
A: Žūklės masalai gali būti gaminami iš medžio, plastiko, gumos, metalo, kamštienos, plunksnų, gyvūnų plaukų ir kitų medžiagų. Kai kurie yra blizgantys, kad atkreiptų žuvies dėmesį.
K: Kokių rūšių yra masalai?
A: Yra daugybė žvejybos masalų rūšių, pavyzdžiui, džigai arba popperiai. Prie džigo paprastai būna pritvirtintas svoris, kad jis galėtų plūduriuoti tinkamame aukštyje, o popperiai turi spalvingus piešinius priekyje, kad priviliotų žuvis.
K: Kokie brangūs gali būti žvejybos masalai?
A: Žūklės masalai gali būti labai brangūs, nes kai kurie parduodami už tūkstančius dolerių.
K: Kas išrado pirmąjį žvejybos masalą?
A: Pirmąjį žvejybos masalą 1890 m. išrado Jamesas Heddonas, kuris jį sukūrė atsitiktinai, paėmęs didelį medžio gabalą ir išraižęs jame varlės formą, o po to pritvirtinęs jį prie savo meškerės, iškart pagavo ešerių.
Ieškoti