Žūklė

Žvejyba už pinigus

Žvejyba už pinigus yra labai pavojingas darbas, nes žmonės gali žūti arba sunkiai susižeisti. Žvejyba daugeliui pasaulio šalių duoda daug maisto, tačiau tie, kurie dirba šį darbą, dažnai turi vykti toli į vandenyną blogomis sąlygomis. Žvejai verslininkai gauna daugybę jūros gyvūnų rūšių. Tai tokios žuvys kaip tunas, menkė ir lašiša, taip pat bestuburiai gyvūnai, pavyzdžiui, krevetės, omarai, moliuskai ir kalmarai. Aliaskos karališkųjų krabų žvejyba yra žinomas pavyzdys. Žvejybos už pinigus būdai tapo labai paprasti, gyvūnams gaudyti naudojami dideli tinklai ir mašinos. Daugelis šalių nustatė taisykles, ribojančias, kiek žuvų žmonės gali sugauti, nes kai kurių rūšių žuvys tapo deficitu.

Žuvų auginimas akvakultūros ir marikultūros būdu prisideda prie laisvai pagaunamų žuvų kiekio.

Žvejyba pramogai

Sportinė žūklė paprastai vykdoma naudojant meškerę ir ūdą su bet kokiu kabliukų skaičiumi, kad būtų galima pagauti žuvį. Šis metodas vadinamas meškeriojimu. Gali būti nustatytos taisyklės, kuriose nurodoma, kiek meškerių ir kabliukų gali naudoti vienas žvejys ir kiek žuvų jis gali pagauti. Žvejai gėluose vandenyse sugauna daug juodųjų ešerių (juodiesiems ešeriams priskiriama visa ešerinių žuvų rūšis), lydekų, muselinių ešerių, ešerių, karpių, upėtakių, lašišų ir saulažuvių. Žuvys, kurias žmonės gaudo sūriame vandenyje, yra kardžuvės, marlinai, tunai ir kitos.

Taisyklėse paprastai neleidžiama naudoti tinklų ir gaudyti žuvų su kabliukais ne burnoje. Tačiau kai kurias žuvų rūšis galima gaudyti tinklais masalui, o kai kurias - maistui. Nesportinės žuvys, kurios, kaip teigiama, nėra tokios vertingos, kartais gali būti gaudomos įvairiais būdais, pavyzdžiui, gaudant spiningu, lanku ir strėlėmis ar net šautuvu, nes jos laikomos konkuruojančiomis su vertingesnėmis žuvimis.

Mėgėjiškos žūklės įstatymai taip pat apima ir kitus vandenyje gyvenančius gyvūnus, pavyzdžiui, varles ir vėžlius.

Sportinė žūklė gali būti varžybos, kuriose žvejai stengiasi pagauti daugiau žuvų nei kiti žvejai. Ši sporto šaka iš vietinių žvejybos varžybų virto didelėmis varžybomis JAV, kur kvalifikuoti žvejai gali varžytis, o bendrovės, skiriančios piniginius prizus, jiems padeda, ir kitomis didelėmis varžybomis visame pasaulyje.

Pagauk ir paleisk

Žvejyba "sugauk ir paleisk" vis dažniau praktikuojama, ypač meškeriotojų, taip pat spiningautojų ir žvejų, gaudančių masalą, siekiant labiau išsaugoti ir apsaugoti retas žuvis, pavyzdžiui, marlinus. Tačiau dėl šios praktikos ginčijamasi, nes kai kurie mano, kad neetiška atlikti skausmingus veiksmus žuvims dėl malonumo, o ne dėl maisto gamybos. Dėl šios priežasties Norvegijoje "pagavai ir paleisk" praktika yra neteisėta.

Gyvų žuvų rinkimas

Žuvis taip pat galima rinkti taip, kad jos nebūtų sužalotos (pvz., gaudyti tinklais), stebėti ir tirti arba laikyti akvariume. Laukinių ir prijaukintų gyvų žuvų, dažniausiai gėlavandenių ar jūrinių tropinių žuvų, rinkimu, vežimu, eksportu ir auginimu užsiima didelė pramonės šaka.

Žvejyba spąstais

Žuvis taip pat galima rinkti taip, kad jos nebūtų sužalotos (pvz., gaudyti tinklais), stebėti ir tirti arba laikyti akvariume. Laukinių ir prijaukintų gyvų žuvų, dažniausiai gėlavandenių ar jūrinių tropinių žuvų, rinkimo, vežimo, eksporto ir auginimo pramonė yra didelė.

Per daug žvejybos

Praeityje žvejyba buvo tokia gera galimybė gauti pinigų, kad žmonės ėmė žvejoti per daug - tai rimta problema, daranti daug žalos (bloga). [^1] Peržvejojimas ne visada reiškia išnykimą, o tiesiog tai, kad tam tikros rūšies žuvys išgaudytos taip, kad jų nebegali būti tiek daug, kiek anksčiau. Kadangi žuvų gaudyti išplaukia daugiau laivų, gali sumažėti daugelio žuvų rūšies populiacijos lygis. ^[1] Tuomet tos rūšies žuvų nebelieka pakankamai, kad atsirastų naujų žuvų rūšių. ^[1]

Žvejybos laivai dažnai sugauna žuvų, kurių neketina gaudyti, ir tai vadinama priegauda. Priegauda gali būti visų rūšių žuvys, kurios, nugaišusios, paprastai išmetamos atgal į jūrą. Žvejojant dreifuojančiais tinklais kartais sugaunami tokie gyvūnai kaip ruoniai, delfinai, banginiai ir jūrų vėžliai. Dėl tokios žvejybos žmonės skundžiasi. XX a. devintajame dešimtmetyje buvo spėjama, kad kiekvieną naktį nusidriekdavo 18 mylių (30 km) tinklų, kuriuose susipainiodavo laivai ir gyvūnai. ^[1]

Dabar Ramiajame vandenyne plūduriuoja šimtų mylių pločio plastiko krūva. Didžioji jos dalis - tai pamesti žvejybiniai tinklai, vadinamieji tinklai vaiduokliai, ir kiti didelių laivų žvejybos įrankiai.

Susiję puslapiai

• Žvejybos tinklas
• Žvejybos masalas
• Žvejybos kabliukas
• Žvejybos meškerė