Žvejyba: apibrėžimas, metodai ir pasaulinė reikšmė
Sužinokite žvejybos apibrėžimą, metodus ir pasaulinę reikšmę — nuo tinklų ir meškerių iki akvakultūros įtakos ekonomikoms, darbui ir aplinkai.
Žvejyba - tai bandymas sugauti žuvį. Žvejoti galima jūroje, ežere ar upėje, valtimi arba nuo kranto. Žvejyba apima tiek tradicinius, vietinius gaudymo būdus, tiek didelio masto pramoninę veiklą.
Žuvys paprastai gaudomos laukinėje gamtoje. Žuvys gaudomos rankomis, ietimis, tinklais, meškerėmis ir spąstais. Tai apima labai įvairius įrankius ir metodus: nuo paprastų rankinių įrankių ir spąstų mažų bendruomenių poreikiams iki laivų su modernia įranga, echolotais ir ilgamutėmis žvejybos įrango.
Terminas žvejyba gali būti vartojamas kalbant apie kitų vandens gyvūnų, pavyzdžiui, moliuskų, galvakojų, vėžiagyvių ir dygiaodžių, gaudymą. Šis terminas paprastai nevartojamas kalbant apie auginamų žuvų gaudymą. Kalbant apie vandens žinduolius, pavyzdžiui, banginius, geriau vartoti terminą banginių žvejyba.
Remiantis FAO statistiniais duomenimis, bendras verslinių žvejų ir žuvų augintojų skaičius siekia 38 milijonus. Žuvininkystė ir akvakultūra suteikia tiesioginį ir netiesioginį darbą daugiau kaip 500 mln. žmonių besivystančiose šalyse. 2005 m. visame pasaulyje vienam gyventojui teko 14,4 kg laukinėje žvejyboje sugautos žuvies, dar 7,4 kg - iš žuvų ūkių. Šiuolaikinė žvejyba yra ne tik maisto šaltinis, bet ir pramoginis sportas.
Metodai ir įrankiai
Žvejybos metodai skirstomi pagal naudojamą įrangą, mastą ir tikslą. Kai kurie dažniausi būdai:
- Tinklinė žvejyba (įvairūs tinklai, pavyzdžiui, tralės, giliniai, tinklai, kilpiniai tinklai) — naudojama tiek prie kranto, tiek atviroje jūroje.
- Meškeriojimas — nuo paprastos meškerės iki sportinių ir linijų sistemų su daugybe kablių.
- Ilgių ir lašinės (purse seine) — skirtos gaudyti dideles žuvų sankaupas, pavyzdžiui, tunus ar sardines.
- Spąstai ir narvai — dažnai naudojami vėžiagyviams ir tam tikroms žuvų rūšims.
- Šukavimo ir nardymas (įskaitant šautuvus ir ietis) — naudojami siauresnėms nišoms ir mažoms bendruomenėms.
- Pavieniai tradiciniai metodai — rankinis žvejybos tinklų klojimas, tinklai, rankinės gaudyklės kaimo ar salų bendruomenėse.
Pasaulinė reikšmė ir poveikis
Žvejyba turi daugybę reikšmių:
- Maisto saugumas: daugelyje regionų žuvis yra svarbus baltymų ir kitų maistinių medžiagų šaltinis.
- Ekonomika: žuvininkystė ir akvakultūra sudaro reikšmingą pajamų šaltinį, ypač pajūrio bendruomenėms.
- Kultūra ir tradicijos: daugelis tautų turi žvejyboje pagrįstas tradicijas, papročius ir gyvenimo būdą.
Tuo pačiu žvejyba gali turėti ir neigiamų pasekmių aplinkai ir visuomenei:
- Pergaudymas: kai rūšys gaudomos greičiau, nei joms spėja atsikurti, mažėja žuvų ištekliai.
- Bycatch (atsitiktinė pagauta gyvūnija): nepageidaujamos rūšys, pavyzdžiui, delfinai, vėžliai ar jaunos žuvys, dažnai žūsta kartu su tiksline gauda.
- Jūros dugno pažeidimai: tralavimas gali sunaikinti koralus ir kitą dugno buveinę.
- Spąstai ir „ghost fishing“: prarasti įrankiai toliau gaudo jūros gyvūnus.
- Tarša ir ligos: intensyvi akvakultūra gali sudaryti taršos ir ligų plitimo riziką, jei nėra tinkamos priežiūros.
Valdymas, tvarumas ir atsakomybė
Siekiant išlaikyti žuvų išteklius ir apsaugoti ekosistemas, taikomos įvairios priemonės:
- Kvotos ir išteklių valdymas: kvotos, sezonų nustatymas, dydžio apribojimai ir griežtos licencijos padeda kontroliuoti gaudymą.
- Apsaugotos zonos (MPA): jūros ir vidaus vandenų rezervatai leidžia atkūrimui ir biologinei įvairovei klestėti.
- Selektinės įrangos naudojimas: specialios grotelių ar išėjimo sistemų naudojimas sumažina nepageidaujamą pagautą fauna.
- Bendruomenių valdymas ir vietinės žinios: vietos bendruomenių valdomos ribos ir tradicinės taisyklės dažnai yra veiksmingos mažinant pergaudymą.
- Certifikatai ir rinkos priemonės: nepriklausomos programos (pvz., įvairūs tvarios žvejybos sertifikatai) padeda vartotojams rinktis tvaresnius produktus.
Akvakultūra ir jos vaidmuo
Žuvininkystė ir akvakultūra ilgainiui išaugino savo reikšmę — akvakultūra tiekia vis didesnę pasaulinės žuvų produkcijos dalį, sumažindama tiesioginę priklausomybę nuo laukinių išteklių. Tinkamai valdoma akvakultūra gali prisidėti prie maisto saugumo, tačiau ji reikalauja aplinkosaugos ir sveikatos standartų, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių.
Kaip vartotojai gali prisidėti
- Rinktis žuvį ir jūros gėrybes iš tvarios žvejybos ar akvakultūros.
- Domėtis kilme ir sezoniškumu, laikytis rekomendacijų dėl saugaus pasirinkimo.
- Palaikyti politikos priemones, skirtas išteklių apsaugai ir bendruomenių pajamų užtikrinimui.
Apibendrinant, žvejyba yra daugialypė veikla: ji yra maisto ir pragyvenimo šaltinis, kultūrinis reiškinys ir sporto sritis, bet taip pat kelia ekologinių bei valdymo iššūkių. Efektyvus išteklių valdymas, technologijų pažanga ir sąmoningi vartotojų pasirinkimai yra pagrindiniai veiksniai, leidžiantys užtikrinti ilgalaikį šio sektoriaus gyvybingumą.
Žvejai, žvejojantys ant stintų, Šri Lanka
Žvejyba tinklais, Meksika
Žvejybos laivas sunkioje jūroje
Žvejai Kočio uoste, Indijoje.
Žvejyba už pinigus
Žvejyba už pinigus yra labai pavojingas darbas, nes žmonės gali žūti arba sunkiai susižeisti. Žvejyba daugeliui pasaulio šalių duoda daug maisto, tačiau tie, kurie dirba šį darbą, dažnai turi vykti toli į vandenyną blogomis sąlygomis. Žvejai verslininkai gauna daugybę jūros gyvūnų rūšių. Tai tokios žuvys kaip tunas, menkė ir lašiša, taip pat bestuburiai gyvūnai, pavyzdžiui, krevetės, omarai, moliuskai ir kalmarai. Aliaskos karališkųjų krabų žvejyba yra žinomas pavyzdys. Žvejybos už pinigus būdai tapo labai paprasti, gyvūnams gaudyti naudojami dideli tinklai ir mašinos. Daugelis šalių nustatė taisykles, ribojančias, kiek žuvų žmonės gali sugauti, nes kai kurių rūšių žuvys tapo deficitu.
Žuvų auginimas akvakultūros ir marikultūros būdu prisideda prie laisvai pagaunamų žuvų kiekio.
Žvejyba pramogai
Sportinė žūklė paprastai vykdoma naudojant meškerę ir ūdą su bet kokiu kabliukų skaičiumi, kad būtų galima pagauti žuvį. Šis metodas vadinamas meškeriojimu. Gali būti nustatytos taisyklės, kuriose nurodoma, kiek meškerių ir kabliukų gali naudoti vienas žvejys ir kiek žuvų jis gali pagauti. Žvejai gėluose vandenyse sugauna daug juodųjų ešerių (juodiesiems ešeriams priskiriama visa ešerinių žuvų rūšis), lydekų, muselinių ešerių, ešerių, karpių, upėtakių, lašišų ir saulažuvių. Žuvys, kurias žmonės gaudo sūriame vandenyje, yra kardžuvės, marlinai, tunai ir kitos.
Taisyklėse paprastai neleidžiama naudoti tinklų ir gaudyti žuvų su kabliukais ne burnoje. Tačiau kai kurias žuvų rūšis galima gaudyti tinklais masalui, o kai kurias - maistui. Nesportinės žuvys, kurios, kaip teigiama, nėra tokios vertingos, kartais gali būti gaudomos įvairiais būdais, pavyzdžiui, gaudant spiningu, lanku ir strėlėmis ar net šautuvu, nes jos laikomos konkuruojančiomis su vertingesnėmis žuvimis.
Mėgėjiškos žūklės įstatymai taip pat apima ir kitus vandenyje gyvenančius gyvūnus, pavyzdžiui, varles ir vėžlius.
Sportinė žūklė gali būti varžybos, kuriose žvejai stengiasi pagauti daugiau žuvų nei kiti žvejai. Ši sporto šaka iš vietinių žvejybos varžybų virto didelėmis varžybomis JAV, kur kvalifikuoti žvejai gali varžytis, o bendrovės, skiriančios piniginius prizus, jiems padeda, ir kitomis didelėmis varžybomis visame pasaulyje.
Pagauk ir paleisk
Žvejyba "sugauk ir paleisk" vis dažniau praktikuojama, ypač meškeriotojų, taip pat spiningautojų ir žvejų, gaudančių masalą, siekiant labiau išsaugoti ir apsaugoti retas žuvis, pavyzdžiui, marlinus. Tačiau dėl šios praktikos ginčijamasi, nes kai kurie mano, kad neetiška atlikti skausmingus veiksmus žuvims dėl malonumo, o ne dėl maisto gamybos. Dėl šios priežasties Norvegijoje "pagavai ir paleisk" praktika yra neteisėta.
Gyvų žuvų rinkimas
Žuvis taip pat galima rinkti taip, kad jos nebūtų sužalotos (pvz., gaudyti tinklais), stebėti ir tirti arba laikyti akvariume. Laukinių ir prijaukintų gyvų žuvų, dažniausiai gėlavandenių ar jūrinių tropinių žuvų, rinkimu, vežimu, eksportu ir auginimu užsiima didelė pramonės šaka.
Žvejyba spąstais
Žuvis taip pat galima rinkti taip, kad jos nebūtų sužalotos (pvz., gaudyti tinklais), stebėti ir tirti arba laikyti akvariume. Laukinių ir prijaukintų gyvų žuvų, dažniausiai gėlavandenių ar jūrinių tropinių žuvų, rinkimo, vežimo, eksporto ir auginimo pramonė yra didelė.
Per daug žvejybos
Praeityje žvejyba buvo tokia gera galimybė gauti pinigų, kad žmonės ėmė žvejoti per daug - tai rimta problema, daranti daug žalos (bloga). [1] Peržvejojimas ne visada reiškia išnykimą, o tiesiog tai, kad tam tikros rūšies žuvys išgaudytos taip, kad jų nebegali būti tiek daug, kiek anksčiau. Kadangi žuvų gaudyti išplaukia daugiau laivų, gali sumažėti daugelio žuvų rūšies populiacijos lygis. [1] Tuomet tos rūšies žuvų nebelieka pakankamai, kad atsirastų naujų žuvų rūšių. [1]
Žvejybos laivai dažnai sugauna žuvų, kurių neketina gaudyti, ir tai vadinama priegauda. Priegauda gali būti visų rūšių žuvys, kurios, nugaišusios, paprastai išmetamos atgal į jūrą. Žvejojant dreifuojančiais tinklais kartais sugaunami tokie gyvūnai kaip ruoniai, delfinai, banginiai ir jūrų vėžliai. Dėl tokios žvejybos žmonės skundžiasi. XX a. devintajame dešimtmetyje buvo spėjama, kad kiekvieną naktį nusidriekdavo 18 mylių (30 km) tinklų, kuriuose susipainiodavo laivai ir gyvūnai. [1]
Dabar Ramiajame vandenyne plūduriuoja šimtų mylių pločio plastiko krūva. Didžioji jos dalis - tai pamesti žvejybiniai tinklai, vadinamieji tinklai vaiduokliai, ir kiti didelių laivų žvejybos įrankiai.
Susiję puslapiai
- Žvejybos tinklas
- Žvejybos masalas
- Žvejybos kabliukas
- Žvejybos meškerė
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra žvejyba?
Atsakymas: Žvejyba - tai veikla, kai bandoma sugauti žuvį gamtoje iš valties arba nuo kranto.
K: Kokiais būdais gaudoma žuvis?
A.: Žuvų gaudymo būdai yra šie: gaudymas rankomis, ietimis, tinklais, meškeriojimas ir gaudymas spąstais.
K: Ar žvejyba naudojama auginamoms žuvims gaudyti?
Atsakymas: Ne, terminas "žvejyba" paprastai nenaudojamas veislinėms žuvims gaudyti.
K: Kiek žmonių dirba žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje?
A.: Žuvininkystė ir akvakultūra suteikia tiesioginį ir netiesioginį darbą daugiau kaip 500 milijonų žmonių besivystančiose šalyse.
Klausimas: Kiek 2005 m. vienam gyventojui teko laukinių sugautų žuvų?
A.: 2005 m. pasaulyje vienam gyventojui teko 14,4 kg laukinių sugautų žuvų.
Klausimas: Kiek 2005 m. vienam gyventojui teko išaugintos žuvies?
Atsakymas: 2005 m. pasaulyje vienam gyventojui teko 7,4 kilogramo išaugintos žuvies.
Ieškoti