Tunai (Thunnus) – apibrėžimas, rūšys ir biologinės savybės

Tunai (Thunnus): sužinokite apie rūšis, greitį, šiltakraujystę, mioglobiną, raudoną mėsą ir kitas unikalias biologines savybes viename išsamiame vadove.

Tunai, kartais vadinami tuniniais, yra kelių rūšių (rūšių) žuvys. Jie priklauso Scombridae šeimai, daugiausia Thunnus genčiai.

Tunai yra greiti plaukikai. Žmonės yra matę, kaip tunai plaukia iki 77 km/h greičiu. Kelios tunų rūšys yra šiltakraujai. Daugumos rūšių žuvų mėsa yra balta. Tunų mėsa yra kitokia. Jis yra nuo rausvos iki tamsiai raudonos spalvos. Taip yra todėl, kad tuno raumeniniame audinyje yra daugiau mioglobino. Mioglobinas yra molekulė, kuri suriša deguonį. Kai kurios didesnės tunų rūšys, pavyzdžiui, šiaurinis paprastasis tunas, raumenų veikla gali pakelti kraujo temperatūrą aukščiau vandens temperatūros. Dėl to jie gali gyventi vėsesniuose vandenyse ir išgyventi įvairesnėmis aplinkybėmis.

Taksonomija ir pagrindinės rūšys

Tunai priklauso šeimai Scombridae. Nors dažniausiai paminima Thunnus gentis, tunai gali būti ir kitų gentyse (pvz., Katsuwonus, Euthynnus). Dažniausiai aptinkamos ir komerciškai reikšmingos rūšys:

• Atlanto/ramiojo vandenyno mėlynasis tunas (Thunnus thynnus / Thunnus orientalis)
• Geltonpelekis tunas (Thunnus albacares)
• Didžiaakis tunas (Thunnus obesus)
• Albakoras arba baltoji tuna (Thunnus alalunga)
• Skipjack (Katsuwonus pelamis) — dažnai konservuojamas

Morfoligija ir fiziologija

Tunų kūnai yra sraigtiniai, aerodinaminės formos, su galinga stačia uodega, kuri suteikia didelį traukos galią. Jie turi seriją mažų finletų už nugarinės ir analinės pelekų, o jų kūnas dažnai padengtas blizgia skalėmis. Tunai turi aukštą medžiagų apykaitą, stiprius raumenis ir gerai išvystytas kvėpavimo sistemas (dažnai priversti plaukti nuolat, kad būtų užtikrinta vandens srautas per žiaunas — vadinama "ram ventilation").

Kelios rūšys išsivystė gebėjimą išlaikyti raumenų, akių ir smegenų temperatūrą aukštesnę už aplinkos vandenį. Tai pasiekiama per specializuotą kraujagyslių tinklą (rete mirabile), kuris mažina šilumos nuostolius — ši ypatybė leidžia plėšrūnams veikti vėsesniuose vandenyse.

Elgesys, mityba ir migracijos

• Mityba: tunai daugiausia minta žuvimis (pvz., skumbre, sardine, menkė), taip pat kalmarais ir krevetėmis. Jie yra greiti, aktyvūs plėšrūnai, dažnai medžioja pulkuose.
• Migracijos: daugelis tunų rūšių atlieka ilgas sezonines migracijas tarp maitinimosi ir neršto vietovių. Kelionės gali apimti tūkstančius kilometrų.
• Smegenų ir socialinis elgesys: kai kurios rūšys formuoja stambių individų pulkus arba jose matomas koordinuotas medžioklės elgesys.

Veisimosi ypatumai ir gyvenimo ciklas

Tunai yra ovipariniai: patelės išleidžia daug mažų, plūduriuojančių ikrų, o patinai jas apvaisina išorėje. Nerštas vyksta šiltuose vandenyse, sezonas ir vieta priklauso nuo rūšies. Jaunikliai greitai auga — kai kurios rūšys pasiekia komercinį dydį per kelerius metus. Maksimalus amžius ir dydis labai skiriasi: nuo nedidelių skipjack iki didžiulių mėlynųjų tunų, kurie gali pasiekti kelis šimtus kilogramų svorį.

Žvejyba, pramonė ir kulinarija

Tunai yra labai vertinami tiek sportinėje, tiek komercinėje žvejyboje. Pagrindinės žvejybos technologijos:

• purse seine (apgaubiančios tinklo gaudyklės),
• longline (ilgųjų tinklų linijos),
• pole-and-line (vytelėmis),
• fishing with Fish Aggregating Devices (FAD) — driftuojantys ar plūdurai sukelia aplinkinių žuvų susitelkimą, bet dažnai sukelia didelį šalutinių žuvų gaudymą).

Tunų mėsa vertinama dėl skonio ir tekstūros: nuo tamsiai raudonos (kietesni, skaidresni raumenys) iki šviesesnių atspalvių. Populiarios formos: šviežias file, sushi/sashimi, rūkyta, marinuota ir konservuota (skardinėse). Maistinė vertė: daug baltymų, nemažai omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų ir mineralų.

Aplinkosauga ir sveikatos rizikos

Pergaudymas yra pagrindinė tunų populiacijų grėsmė — ypač dideliems rūšims, tokioms kaip mėlynieji tunai, dėl intensyvios tarptautinės paklausos. Daugelis valstybių ir regioninių reguliavimo institucijų (pvz., ICCAT Atlanto tunams) nustato kvotas ir sezonus, tačiau valdymas kartais yra nepakankamas.

Be to, daugelis žvejybos metodų sukelia bycatch (nepageidaujamą ne tikrumų sugavimą) ir poveikį jūrų ekosistemoms. Dėl to skatinami tvaresni metodai (pvz., pole-and-line, MSC sertifikatai) ir geresnis žuvininkystės valdymas.

Žmogaus sveikatai tunai gali kelti riziką dėl sunkiųjų metalų — ypač gyvsidabrio — kaupimosi, ypač stambesniuose, ilgaamžiuose individų mėsose. Rekomenduojama apriboti didelių tunų vartojimą nėštumo ir vaikų atveju, o pagalbinės institucijos paprastai skelbia konkrečias vartojimo gaires.

Kaip rinktis tvariai

• Ieškokite žuvies su tvarumo sertifikatais (pvz., MSC) arba perkamų iš žinomų atsakingų tiekėjų.
• Rinkitės mažesnes rūšis (pvz., skipjack) arba tuną sugautą pole-and-line metodu, jei siekiate mažesnio poveikio aplinkai.
• Stebėkite vietines ir tarptautines rekomendacijas dėl gyvsidabrio kiekio ir vartojimo dažnumo.

Santrauka

Tunai yra biologiniu požiūriu išskirtinės, ekonomiškai svarbios jūrų žuvys: greitos, galingos, dažnai išlaikančios aukštesnę kūno temperatūrą nei aplinkos vanduo. Jų populiacijos yra pajėgios greitai atsigauti, tačiau intensyvi komercinė žvejyba ir netvarios praktikos kelia rimtų grėsmių. Renkantis tuną, verta galvoti ne tik apie skonį, bet ir apie tvarumą bei sveikatos rekomendacijas.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra tunas?

K: Kokiu greičiu gali plaukti tunas?

K: Kuo tuno mėsa skiriasi nuo kitų žuvų mėsos?

K: Kas leidžia kai kurioms didesnėms tunų rūšims gyventi vėsesniuose vandenyse?

K: Kokiai šeimai priklauso tunai?

K: Kokiai genčiai priklauso tunas?

K: Ar daugumos žuvų rūšių mėsa yra balta?

Paieška pagal raidę