Molekulė
Molekulė yra mažiausias galintis egzistuoti cheminės medžiagos kiekis. Jei molekulė būtų suskaidyta į mažesnius gabalėlius, ji būtų kita medžiaga.
Molekulės yra sudarytos iš tam tikros formos ar pavidalo tarpusavyje sulipdytų atomų. Ne visi atomų deriniai yra vienodai galimi; atomai sudaro tam tikras formas, o ne kitas. Be to, jie turi skirtingą valentingumą. Pavyzdžiui, deguonies atomai visada turi dvi jungtis su kitais atomais, anglies atomai visada turi keturias jungtis su kitais atomais, o azoto atomai visada turi tris jungtis su kitais atomais.
Kinetinėje dujų teorijoje terminas molekulė dažnai vartojamas bet kuriai dujų dalelei, nepriklausomai nuo jos sudėties. Pagal šį apibrėžimą molekulėmis laikomi tauriųjų dujų atomai, nes jie iš tikrųjų yra monoatominės molekulės.
Tokiose dujose kaip oras molekulės tiesiog skrieja. Skysčiuose, pavyzdžiui, vandenyje, molekulės yra sulipusios, bet vis tiek gali judėti. Kietosiose medžiagose, pavyzdžiui, cukraus, molekulės gali tik vibruoti. Ketvirtoje materijos būsenoje, vadinamoje plazma, atomai yra jonizuoti ir negali sudaryti molekulių.
Naudodami molekulinę formulę galite užrašyti visų molekulėje esančių atomų skaičių. Pavyzdžiui, gliukozės molekulinė formulė yra C6H12O6. Tai reiškia, kad vieną gliukozės molekulę sudaro šeši anglies atomai, dvylika vandenilio atomų ir šeši deguonies atomai.
Tai cukraus molekulė. Anglies atomai pažymėti mėlynai, deguonies atomai - raudonai, o vandenilio atomai - baltai, kad būtų matyti skirtumas. Iš tikrųjų atomai neturi spalvos.
Klijavimas
Kad molekulė egzistuotų, atomai turi sukibti tarpusavyje. Taip atsitinka, kai du atomai dalijasi elektronais. Vietoj to, kad elektronas skrieja aplink vieną atomą, dabar jis skrieja aplink du. Tai vadinama kovalentiniu ryšiu. Kartais dalijamasi daugiau nei vienu elektronu. Kuo daugiau elektronų pasidalijama, tuo stipresnis ryšys ir tuo stipriau atomai laikosi kartu.
Ryšiai taip pat gali nutrūkti. Kadangi daugumai ryšių susidaryti reikia energijos, jie taip pat atiduoda energiją, kai nutrūksta. Tačiau prieš nutraukiant daugumą ryšių molekulė turi būti įkaitinta. Tuomet atomai pradeda judėti, o kai jie juda per daug, ryšys nutrūksta. Molekulės, kurioms suardyti reikia mažiau energijos, nei jos atiduoda suardytos, vadinamos degalais. Pavyzdžiui, žvakė tiesiog sėdi ir nieko nevyksta. Tačiau kai ją uždegsite degtuku, ji ilgai degs. Degtukas suteikia energijos pirmiesiems ryšiams nutraukti, o šie išskiria pakankamai energijos, kad nutrūktų žemiau esantys ryšiai, kol žvakė sudegs.
Taip pat yra joninių ryšių.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra molekulė?
A: Molekulė yra mažiausias galimas cheminės medžiagos kiekis. Jį sudaro tam tikros formos ar pavidalo vienas prie kito prijungti atomai.
K: Kiek ryšių turi deguonies, anglies ir azoto atomai?
A: Deguonies atomai visada turi dvi jungtis su kitais atomais, anglies atomai visada turi keturias jungtis su kitais atomais, o azoto atomai visada turi tris jungtis su kitais atomais.
K: Ką kinetinė dujų teorija sako apie molekules?
Atsakymas: Pagal dujų kinetinę teoriją molekule dažnai vadinamos visos dujų dalelės, neatsižvelgiant į jų sudėtį. Tai reiškia, kad tauriųjų dujų atomai laikomi molekulėmis, nes jie iš tikrųjų yra vienatomės molekulės.
K: Kaip molekulės elgiasi skirtingose būsenose?
A: Tokiose dujose kaip oras molekulės tiesiog skraido. Skysčiuose, pavyzdžiui, vandenyje, molekulės yra sulipusios, bet vis tiek gali judėti. Kietosiose medžiagose, pavyzdžiui, cukraus, molekulės gali tik vibruoti. Plazmoje (ketvirtoji materijos būsena) atomai yra jonizuoti ir negali sudaryti molekulių.
K: Kokia yra molekulinė formulė?
Atsakymas: Molekulinė formulė naudojama visų molekulėje esančių atomų skaičiams užrašyti. Pavyzdžiui, C6H12O6 reiškia vieną gliukozės molekulę, kurią sudaro šeši anglies atomai, dvylika vandenilio atomų ir šeši deguonies atomai.
