Skystis
Skystis yra tam tikra materijos forma. Jis yra tarp kietojo kūno ir dujų. Skystis turi beveik fiksuotą tūrį, bet neturi nustatytos formos.
Kiekviena nedidelė jėga verčia skystį tekėti ir keisti savo formą. Todėl dėl gravitacijos skysčiai visada įgauna indo formą. Skystį sudarančios molekulės gali laisvai judėti tarpusavyje.
Lėtai tekantys skysčiai pasižymi didele klampa. Kai kurių skysčių, pavyzdžiui, deguto, klampumas toks didelis, kad jie gali atrodyti kieti.
Sunku suspausti skystį. Jei skystį atvėsinsime iki tam tikros temperatūros, jis taps kietuoju kūnu. Ši temperatūra vadinama lydymosi arba užšalimo temperatūra ir yra skirtinga kiekvienai skysčio rūšiai. Jei skystis įkaitinamas, jis tampa dujomis. Temperatūra, kurioje tai įvyksta, vadinama virimo temperatūra.
Skysčių pavyzdžiai - vanduo, aliejus ir kraujas.
Skystyje viršuje esantis skystis spaudžia apačioje esantį skystį, todėl apačioje slėgis p yra didesnis nei viršuje. Šiam teiginiui apskaičiuoti yra tokia lygtis:
p = ρgz
čia z - taško gylis po paviršiumi, g - skysčio traukos jėga. ρ - skaičius, kuris parodo, koks yra tam tikro skysčio kiekio svoris. Šį dydį vadiname tankiu, kuris visiems skysčiams yra skirtingas.
Vanduo yra skystis
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra skystis?
A: Skystis yra tarpinė medžiagos forma tarp kietojo kūno ir dujų. Jo tūris yra beveik kietas, bet jis neturi kietos formos, o molekulės gali laisvai judėti tarpusavyje.
K: Kaip gravitacija veikia skysčius?
A: Dėl gravitacijos skysčiai įgauna talpyklos, kurioje jie yra, formą, nes kiekviena maža jėga verčia juos keisti formą tekant.
K: Kas yra klampumas?
A: Klampa rodo, kaip lėtai ar greitai teka skysčiai. Didelio klampumo skysčiai, pavyzdžiui, degutas, gali atrodyti kaip kietas kūnas.
K: Ar galima išspausti skystį?
Atsakymas: Ne, sunku išspausti skystį.
K: Kokioje temperatūroje skystis tampa kietas?
A: Jei skystis atšaldomas žemiau jo lydymosi arba užšalimo temperatūros (kuri priklauso nuo skysčio rūšies), jis tampa kietas.
K: Kokioje temperatūroje skystis tampa dujomis?
A: Kai skystis įkaitinamas aukščiau virimo temperatūros, jis virsta dujomis.
K: Kaip apskaičiuoti skysčių slėgį?
A: Slėgį skysčiuose galima apskaičiuoti pagal lygtį p = ρgz, kur z yra taško gylis po paviršiumi, g yra skysčio traukos jėga, o ρ yra tankis, kuris parodo, koks yra skysčio svoris.
