Aliejus: rūšys, cheminės savybės ir panaudojimas kasdienybėje

Sužinokite apie aliejų rūšis, chemines savybes ir kasdienį panaudojimą – nuo maisto ir kosmetikos iki kuro, tepalų ir pramonės. Išsamus ir praktiškas gidas.

Žodžiu "aliejus" vadinami įvairūs skysčiai, kurie paprastai nesimaišo su vandeniu (jie yra hidrofobiniai).

Augaliniai aliejai

Augaliniai aliejai gaminami iš augalų ir dažnai naudojami maistui bei maisto ruošimui. Populiariausi pavyzdžiai yra:

• palmių aliejus,
• kukurūzų aliejus,
• alyvuogių aliejus,
• žemės riešutų aliejus,
• sojų aliejus,
• saulėgrąžų aliejus.

Augaliniai aliejai skiriasi pagal skonį, kvapą, spalvą ir riebalų sudėtį (sotieji ir nesočiosios riebalų rūgštys). Kai kurie aliejai turi aukštą dūmų tašką (tinka kepimui aukštoje temperatūroje), kiti – geresni salotoms ir padažams.

Naftos kilmė ir perdirbimas

Kitų rūšių "aliejus" gaunamas iš žalios naftos (naftos), kuri išgaunama iš žemės gelmių. Žmonės naudoja didelius naftos gręžinius, kad nafta patektų į paviršių. Išgriebta žalia nafta specialiais laivais (pvz., tanklaiviais) arba per vamzdynus siunčiama į gamyklas, vadinamas naftos perdirbimo gamyklomis.

Ten nafta distiliuojama ir skirstoma į įvairias frakcijas, pavyzdžiui, suskystintas naftos dujas, benziną, dyzeliną ir mazutą. Iš naftos arba gamtinių dujų gaunami cheminiai produktai, iš kurių gaminamos plastmasės bei kiti medžiagų tipai.

Kitos panaudojimo sritys

Įvairių rūšių aliejai naudojami daugeliui paskirčių:

• Maisto gamyba ir kepimas;
• Kaip variklių degalai arba biodyzelio sudedamoji dalis;
• Kaip tepalai ir mechaniniai lubrikantai, kad mašinų dalys veiktų sklandžiai;
• Kosmetikoje (kremai, aliejai odai),
• Vaistuose ir farmacijoje (vaistų sudedamosios dalys),
• Dažų bei lakų pramonėje (dažai),
• Ploviklių ir buitinės chemijos gamyboje (plovikliai) – nors tradicinis muilas dažniau gaunamas iš gyvulinių riebalų, o ne iš augalinių aliejų.

Be to, aliejai gaminami specialiems tikslams, pavyzdžiui, sintetiniai degalai ir įvairūs tepalai.

Cheminės savybės (paprastai)

• Aliejai yra nepoliarūs arba mažai poliarūs skysčiai, todėl jie nesimaišo su vandeniu.
• Sudėtis dažnai pagrįsta riebalų rūgštimis (anglies grandinės ilgiu, sočiųjų ar nesočiųjų riebalų kiekiu), kurios lemia aliejaus kietumą, stabilumą ir dūmų tašką.
• Savybės, kaip klampumas (gylis), užsidegimo temperatūra ir virimo temperatūra, priklauso nuo molekulių struktūros.
• Kai kurie aliejai (ypač mineraliniai ir sintetinių pamatinių alyvų produktai) yra atsparūs didelėms apkrovoms ir temperatūroms, todėl tinka kaip pramoniniai tepalai.
• Cheminė apdorojimo reakcija, susijusi su aliejais, — saponifikacija: riebalai reaguoja su rūgštimis arba šarmais ir susidaro muilas bei glicerolis.

Sveikata ir aplinka

Augaliniai aliejai turi skirtingą poveikį sveikatai. Apskritai nesočiosios riebalų rūgštys (pvz., mononesočiosios alyvuogių aliejuje, polinesočiosios sojų aliejuje) laikomos geresnėmis širdies sveikatai nei sočiųjų riebalų turintys aliejai (pvz., kai kuriuose gyvuliniuose riebaluose ar palmių aliejuje). Perdirbtų aliejų hidrogenavimas gali sukelti transriebalų, kurie yra žalingi širdies sveikatai.

Aplinkos požiūriu, naftos išgavimas ir transportavimas kelia pavojų (naftos išsiliejimai, teršimas), o kai kurių augalinių aliejų auginimas (pvz., palmių aliejus) susijęs su miškų kirtimu ir biologinės įvairovės nykimu. Rekomenduojama rinktis atsakingai išgautus ir sertifikuotus aliejus, taip pat perdirbti ir saugiai tvarkyti panaudotus aliejus.

Laikymas ir sauga

• Laikykite maistinius aliejus vėsioje, tamsioje vietoje, sandariuose inde – taip jie ilgiau nesigedės.
• Mineraliniai ir kai kurie pramoniniai aliejai yra užsiliepsnojančios medžiagos – laikykite juos toliau nuo atviros ugnies ir aukštos temperatūros.
• Naudotus maistinius aliejus neerškinkite į kanalizaciją; juos galima perdirbti arba patalpinti specialiose surinkimo vietose.

Patarimai kasdienei vartosenai

• Renkantis aliejų kepimui, atsižvelkite į dūmų tašką: aukštos temperatūros kepimui geriau tinka aliejai su aukštesniu dūmų tašku.
• Salotoms ir padažams labiau tinka šalto spaudimo aliejai (pvz., alyvuogių aliejus), kurie turi daugiau skonio ir naudingų junginių.
• Venkite perdirbtų ir hidrogenuotų aliejų, kuriuose gali būti transriebalų.
• Daržovių ir maisto gamybos atliekas (panaudotą aliejų) surinkite ir utilizuokite atsakingai arba priduokite perdirbimui.

Apibendrinant: „aliejus“ – tai plati sąvoka, apimanti tiek augalinius aliejus maistui, tiek naftos produktus ir specialius tepalus. Jų cheminės savybės ir panaudojimo sritys labai skiriasi, todėl svarbu pasirinkti tinkamą aliejų pagal paskirtį ir atsakingai juo tvarkytis.

Klausimai ir atsakymai

K: Iš ko gaminami augaliniai aliejai?

K: Kokius augalinių aliejų pavyzdžius naudoja žmonės?

K: Kaip gaunamas žalias aliejus?

K: Kas vyksta su žalia nafta, kai ji iškeliama į paviršių?

K: Kam dar gali būti naudojamos įvairių rūšių alyvos?

Paieška pagal raidę