Saulėgrąža (Helianthus annuus) – aprašymas, rūšys ir auginimas
Saulėgrąža (Helianthus annuus) – išsamus aprašymas, rūšys, auginimo patarimai: sėja, dirva, priežiūra ir populiarios veislės. Išmokite užauginti sodrius žiedus ir sėklas.
Saulėgrąža (Helianthus annuus) yra vienmetis, greitai augantis vienmetis Asteraceae šeimos augalas, pasižymintis didelėmis, ryškiomis žiedų galvutėmis (kapiteliais). Stiebo aukštis priklauso nuo veislės ir auginimo sąlygų: gali siekti iki 3 metrų arba būti kompaktiškas, skiepytas sodams skirtas augalas. Žiedo galvutė gali būti iki 30 cm pločio arba mažesnė dekoratyviniuose sodinukuose. Kai kurios komercinės ir dekoratyvinės rūšys, pavyzdžiui, Kalifornijos karališkoji saulėgrąža (California Royal Sunflower), turi intensyviai bordo spalvos žiedus arba raudonai‑violetinius atspalvius (raudona + violetinė), kas daro jas tinkamas gėlių rinkai ir puokštėms.
Aprašymas
Saulėgrąžos žiedo galvutė iš tikrųjų yra sudėtinė — tai žiedynas, sudarytas iš daugelio mažų žiedų. Išoriniai žiedlapiai (ligulės) dažnai primena vieną didelį žiedą, o centriniai mažieji žiedai — tai tikrieji vaismedžiai, kurių brandinamos sėklos yra pagrindinis komercinis produktas. Centriniai žiedynai formuoja tankų diską, vadinamą apseudantijaus (centru), kuriame vystosi sėklos. Tokia konstrukcija patraukli vabzdžiams ir paukščiams — efektyviau vyksta apdulkinimas ir užtikrinamas didelis sėklų kiekis.
Rūšys ir veislės
Be plačiai paplitusios Helianthus annuus, gentis Helianthus apima daug kitų rūšių, kai kurios — daugiamečiai dekoratyviniai augalai. Veislės skirstomos pagal paskirtį:
- Aliejinės veislės — skirtos sėklų derliui ir aliejaus gamybai (aukštas sėklų ir aliejaus kiekis).
- Sėklinės (užkandinės) veislės — skirtos kepimui, užkandžiams ir kepykloms (didesnės, lengvai luptinės sėklos).
- Dekoratyvinės veislės — mažesnės arba spalvingos galvutės, naudojamos gėlininkystėje.
Auginimas ir sąlygos
Šviesa ir vieta: saulėgrąžoms būtina pilna saulė — bent 6–8 val. tiesioginių saulės spindulių per dieną. Jos geriausiai auga atvirose, vėjuotose vietose, kur nėra šešėlio.
Dirva: mėgsta derlingą, vidutiniškai drėgną, gerai drenuotą dirvą. Geras dirvos struktūrinis stabilumas, papildomas organinis mulčias ir pakankamas kalio bei fosforo kiekis pagerina žydėjimą ir sėklų formavimąsi. Vengti persistengusios sunkios, užmirkusios dirvos.
Sėja ir atstumas: komercinėje sodinimo praktikoje sėklos sėjamos maždaug 45 cm atstumu viena nuo kitos ir ~2,5 cm gylyje (minė tręšimo ir vagelių gylis priklauso nuo dirvos). Sodinant dekoratyvines arba kompaktines veisles, tarpai gali būti mažesni (20–30 cm). Po daigumo rekomenduojama praretinti eilėse, paliekant stipriausius daigus.
Sodinimo laikas: sėjama pavasarį, kai praeina šalnų pavojus ir dirvos temperatūra pakyla iki ~10–12 °C. Regionuose su ilgesniu šiltuoju sezonu galima vėliau sėti antram derliui arba dekoratyviniams tikslams.
Laistymas ir tręšimas: jauniems daigams reikalingas reguliarus drėkinimas, vėliau saulėgrąžos toleruoja trumpesnes sausras, bet pastovi drėgmė gerina sėklų užpildymą. Tręšiant rekomenduojama azoto pradinė dozė, o žydėjimo metu – papildomas fosforo ir kalio kiekis, ypač aliejinėms veislėms.
Parama: itin aukštoms veislėms, sodinamoms dekoratyviniais tikslais sode, gali prireikti laikinų atramų ar stulpų, kad vėjo metu stiebai neišvirtų.
Derlius, džiovinimas ir saugojimas
Derliaus nuėmimas vyksta, kai galvutės nugarėlė pagelsta ir sėklos pasidaro pilnai išsivysčiusios. Dažnai sėklos nuimamos rankomis arba kombainais. Sėklos džiovinamos iki saugaus drėgmės lygio (apie 7–10 %), kad būtų išvengta pelėsio ir prastėjimo. Ilgalaikiam saugojimui sėklas laikyti sausoje, vėsioje vietoje hermetiškuose maišuose ar talpose.
Panaudojimas
- Maistui: skrudintos arba neskrudintos saulėgrąžų sėklos — populiarus užkandis.
- Aliejus: iš sėklų spaudžiamas saulėgrąžų aliejus — plačiai naudojamas maisto ruošai ir pramonėje.
- Gyvulių pašaras ir paukščių maistas.
- Dekoratyvinė — gėlių puokštėms, pievoms, sodo kompozicijoms.
- Agroekologija — sėjos populiarumas atraktoriams vabzdžiams ir kaip vėjo bei erozijos stabdymo priemonė.
Kenkėjai ir ligos
Saulėgrąža gali būti paveikta įvairių kenkėjų (paukščiai suryja sėklas, graužikai, amarai, sliekiniai, įvairūs vabalai) ir ligų (sclerotinia — baltasis puvinys, miltligė, bakterinės bei virusinės ligos). Kontrolė apima sėjomainą, atsparių veislių naudojimą, sanitariją lauke ir, esant reikalui, chemines priemones ar biologinę kontrolę.
Patarimai sėkmingam auginimui
- Sėti šiltesnėje dirvoje po paskutinio pavasarinio šalčio.
- Rodyti atsargą su per dideliu azoto kiekiu — per daug azoto skatina žalių dalių augimą, bet mažina sėklų užpildymą.
- Užtikrinti gerą drenažą ir vėdinimą, kad sumažintumėte ligų riziką.
- Naudoti tinkamą tarpų planavimą, kad būtų pakankamai oro cirkuliacijos.
- Saugoti derlių nuo paukščių tinklais arba tinkamomis apsaugos priemonėmis.
Saulėgrąža yra ne tik dekoratyvus ir atpažįstamas augalas — ji turi didelę ekonominę reikšmę dėl sėklų ir aliejaus gamybos bei plačias panaudojimo galimybes namų ūkyje ir pramonėje. Tinkamai pasirinkus veislę ir priežiūros praktiką, galima pasiekti gerą derlių tiek mažame sode, tiek komercinėje auginimo platformoje.
Aprašymas
Išoriniai žiedlapius turintys žiedynai yra sterilūs ir gali būti geltoni, raudoni, oranžiniai ar kitų spalvų. Apskritos galvutės viduje esantys žiedynai vadinami diskiniais žiedynais, kurie subręsta į sėklas.
Saulėgrąžų žiedlapiai saulėgrąžų kekėje visuomet yra spiralės formos. Paprastai kiekvienas žiedlapis yra orientuotas į kitą maždaug auksiniu kampu, t. y. 137,5° kampu, ir taip susidaro tarpusavyje susijusių spiralių raštas, kuriame kairiųjų ir dešiniųjų spiralių skaičius yra vienas po kito einantys Fibonačio skaičiai. Paprastai viena kryptimi yra 34 spiralės, kita - 55; labai didelėje saulėgrąžoje viena kryptimi gali būti 89 spiralės, kita - 144 spiralės.
Saulėgrąžos paprastai užauga iki 1,5-3,5 m aukščio. Gineso rekordų knygoje patvirtinta aukščiausia saulėgrąža yra 9,17 m (2014 m., Vokietija). XVI a. Europoje rekordas jau buvo 7,3 m (24 pėdos, Ispanija). Dauguma veislių yra H. annuus variantai, tačiau keturios kitos rūšys (visos daugiametės) taip pat yra prijaukintos. Tarp jų yra H. tuberosus - topinambų artišokas, kuris išaugina valgomus gumbus.
Galvos žiedynai, kurių spiralės yra 34 ir 55 aplink išorę
Saulėgrąžų laukas Ispanijoje.
Kaip maistas
Saulėgrąžų "sveikos sėklos" (vaisiai) parduodamos kaip užkandžiai, paskrudintos orkaitėje, su druska arba be jos. Saulėgrąžos gali būti perdirbamos į žemės riešutų sviesto alternatyvą - "Sunbutter". Vokietijoje jie maišomi su ruginiais miltais, kad būtų iškepta Sonnenblumenkernbrot (pažodžiui: saulėgrąžų duona su visomis sėklomis), kuri gana populiari vokiškai kalbančioje Europoje. Taip pat parduodamas kaip maistas paukščiams ir gali būti tiesiogiai naudojamas gaminant maistą ir salotas. Iš sėklų išgaunamas saulėgrąžų aliejus naudojamas maistui ruošti, kaip aliejus nešiklis, margarinui ir biodyzelinui gaminti, nes yra pigesnis už alyvuogių aliejų. Yra įvairių saulėgrąžų veislių su skirtinga riebalų rūgščių sudėtimi; kai kurių "aukšto oleino" rūšių aliejuje yra daugiau sveikų mononesočiųjų riebalų nei alyvuogių aliejuje.
Po sėklų perdirbimo į aliejų likusios išspaudos naudojamos kaip pašaras gyvuliams. Kai kurių neseniai išvestų veislių galvutės yra nusvirusios. Šios veislės yra mažiau patrauklios sodininkams, auginantiems gėles kaip dekoratyvinius augalus, tačiau patrauklios ūkininkams, nes sumažina paukščių daromą žalą ir nuostolius dėl kai kurių augalų ligų. Saulėgrąžos taip pat gamina lateksą ir yra eksperimentų, kuriais siekiama pagerinti jų tinkamumą kaip alternatyvaus augalo hipoalerginio kaučiuko gamybai, objektas. Tradiciškai kelios Amerikos indėnų grupės sodino saulėgrąžas šiauriniuose savo sodų pakraščiuose kaip "ketvirtąją seserį" prie geriau žinomo trijų seserų derinio - kukurūzų, pupelių ir moliūgų [9]. vienmetės rūšys dažnai sodinamos dėl jų alelopatinių savybių.[] Tačiau komerciniams ūkininkams, auginantiems prekinius augalus, saulėgrąžos, kaip ir bet kuris kitas nepageidaujamas augalas, dažnai laikomos piktžolėmis. Ypač JAV vidurio vakaruose laukinės (daugiametės) rūšys dažnai aptinkamos kukurūzų ir sojų laukuose ir gali turėti neigiamos įtakos derliui. Saulėgrąžos taip pat gali būti naudojamos toksiškoms medžiagoms, pavyzdžiui, švinui, arsenui ir uranui, iš dirvožemio išgauti. Jos buvo naudojamos uranui, ceziui-137 ir stronciui-90 pašalinti iš dirvožemio po Černobylio katastrofos (žr. fitoremediacija).
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra saulėgrąža?
A: Saulėgrąža - tai gyvas vienmetis Asteraceae šeimos augalas su didele žiedų galvute.
K: Kokio aukščio gali užaugti saulėgrąžos stiebas?
A: Saulėgrąžų stiebas gali užaugti iki 3 metrų aukščio.
K: Kas yra žiedynas?
A: Žiedynas - tai glaudžiai vienas prie kito susitelkusių žiedų grupė.
K: Kas yra žiedynai?
A: Žiedynai - tai smulkūs žiedai, susitelkę į žiedyną.
K: Kokia nauda, kai žiedyną sudaro žiedynai?
Atsakymas: Augalui naudinga tai, kad jį lengvai pastebi vabzdžiai ir paukščiai, kurie jį apdulkina, ir jis subrandina tūkstančius sėklų.
K: Kokia yra Kanzaso valstijos gėlė?
A: Kanzaso valstijos gėlė yra saulėgrąža.
K: Kokios yra idealios saulėgrąžų auginimo sąlygos?
A: Saulėgrąžos geriausiai auga derlingoje, drėgnoje, gerai nusausintoje dirvoje su daug mulčio, joms reikia pilnos saulės.
Ieškoti