Metras (JAV rašoma meter) yra pagrindinis SI matavimo sistemos ilgio matavimo vienetas. Metro santrumpa yra m. Pirmą kartą (Prancūzijos revoliucijos laikais) jis buvo apibrėžtas kaip 1/10 000 000 (viena dešimties milijonų) dalis atstumo tarp Žemės ekvatoriaus ir Šiaurės ašigalio pagal Paryžiaus dienovidinį. Šiuolaikinis ir oficialus metro apibrėžimas teigia, kad metras yra atstumas, kurį šviesa vakuume nueina per 1/299 792 458 sekundės dalį. Šis apibrėžimas naudoja šviesos greitį kaip nepakeičiamą fizikinių konstantų pagrindą ir leidžia metru realizuoti itin tiksliai.

Istorija

Mintis sukurti vieningą ilgio matą kilo XVIII a. pabaigoje. 1791 m. prancūzų mokslininkai pasiūlė metro apibrėžimą kaip žemės ketvirčio meridiano dalį; šiam tikslui atlikti ekspediciją surengė Jean-Baptiste Delambre ir Pierre Méchain, kurie tiksliai išmatavo Paryžiaus dienovidinio ruožą. Pagal šiuos matavimus buvo pagamintas pirmasis metrinis standarto baras – praktinis etalonas, kurį vėliau naudojo kaip atskaitos tašką.

XIX a. pabaigoje (1875 m.) buvo pasirašyta Masterio konvencija (Metre Convention), įsteigta Tarptautinė matavimo biuras (BIPM), o 1889 m. buvo priimtas tarptautinis prototipas – platina–iridžio juosta, kuri tapo oficialiu metru. 1960 m. metras buvo perapibrėžtas pagal krypton-86 spinduliuotės bangos ilgį, o 1983 m. Tarptautinė svorio ir matų konferencija (CGPM) priėmė dabartinį apibrėžimą, grindžiamą šviesos greičiu vakuume.

Santykiai su kitais vienetais

Metras priklauso metrinei sistemai, todėl yra susijęs su kitais SI vienetais ir priešdėliais. Kai kurie įprasti santykiai:

  • 1 m = 100 cm (centimetrų)
  • 1 m = 1 000 mm (milimetrų)
  • 1 km = 1 000 m (kilometras)

Pagal imperinę matavimo sistemą vienas metras yra lygus maždaug 39,37 coliams, 3,28 pėdoms arba maždaug 1,09 jardams. Dažnai nurodomi artimesni konvertavimo dydžiai: 1 m ≈ 39,3701 in, 1 m ≈ 3,28084 ft, 1 m ≈ 1,09361 yd, 1 m ≈ 0,000621371 mi.

Praktinė realizacija ir taikymai

Nors apibrėžimas naudojasi fundamentaliomis fizikomis konstantomis, praktinėje metrologijoje metras realizuojamas per technologijas, pvz., optinę interferometriją ir lazerių dažnio stabilizavimą, kad būtų matuojami labai tikslūs atstumai. Šis vienetas plačiai naudojamas moksle, inžinerijoje, statyboje, kasdieniuose matavimuose ir tarptautinėje prekyboje.

Kasdieniai pavyzdžiai: vidutinio suaugusio žmogaus ūgis yra apie 1,6–1,8 m, durų aukštis dažnai yra apie 2 m, o lengvojo automobilio ilgis – apie 4–4,5 m. Tokie palyginimai padeda suprasti metro mastelį kasdieniame gyvenime.

Santrauka

Metras yra pagrindinis SI ilgio vienetas, turintis ilgą istoriją – nuo pastangų susieti matavimą su Žemės matmenimis iki šiuolaikinio apibrėžimo, pagrįsto šviesos greičiu. Jis yra universaliai priimtas ir praktiškai realizuojamas per pažangias metrologines priemones, todėl užtikrina tikslumą moksle ir pramonėje.