SI (sistema)
Tarptautinė vienetų sistema yra standartinė šiuolaikinė metrinės sistemos forma. Šios sistemos pavadinimas gali būti trumpinamas arba sutrumpinamas iki SI, nuo prancūziško pavadinimo Système International d'unités.
Tarptautinė vienetų sistema yra matavimo sistema, pagrįsta 7 pagrindiniais vienetais: metru (ilgis), kilogramu (masė), sekunde (laikas), amperu (elektros srovė), Kelvinu (temperatūra), moliu (kiekis) ir kandela (ryškumas). Šie baziniai vienetai gali būti naudojami kartu. Taip sukuriami išvestiniai SI vienetai, kuriuos galima naudoti kitiems dydžiams, pavyzdžiui, tūriui, energijai, slėgiui ir greičiui, apibūdinti.
Sistema naudojama beveik visame pasaulyje. Tik Mianmare, Liberijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose SI nėra oficiali matavimo sistema. Tačiau šiose šalyse SI sistema plačiai naudojama moksle ir medicinoje.
Ryšiai tarp septynių SI bazinių vienetų apibrėžčių. Prieš laikrodžio rodyklę iš viršaus: sekundė (laikas), metras (ilgis), amperas (elektros srovė), kelvinas (temperatūra), kandela (šviesos intensyvumas), molis (medžiagos kiekis) ir kilogramas (masė).
Istorija ir naudojimas
Metrinė sistema buvo sukurta Prancūzijoje po 1789 m. Prancūzijos revoliucijos. Pradinėje sistemoje buvo tik du standartiniai vienetai - kilogramas ir metras. Metrinė sistema išpopuliarėjo tarp mokslininkų.
1860 m. Jamesas Clerkas Maxwellas ir Williamas Thomsonas (vėliau žinomas kaip lordas Kelvinas) pasiūlė sistemą su trimis pagrindiniais vienetais - ilgio, masės ir laiko. Kiti vienetai būtų išvesti iš šių trijų bazinių vienetų. Vėliau šis pasiūlymas buvo panaudotas kuriant centimetro, gramo ir sekundės vienetų sistemą (CGS), kurioje centimetras buvo naudojamas kaip bazinis ilgio vienetas, gramas - kaip bazinis masės vienetas, o sekundė - kaip bazinis laiko vienetas. Taip pat buvo pridėtas dinas kaip bazinis jėgos matavimo vienetas ir ergas kaip bazinis energijos matavimo vienetas.
Mokslininkai, tyrinėdami elektrą ir magnetizmą, suprato, kad šiems dalykams apibūdinti reikia kitų bazinių vienetų. Iki XX a. vidurio buvo naudojama daug skirtingų metrinės sistemos versijų. Tai buvo labai painu.
1954 m. 9-ojoje Generalinėje svarsčių ir matų konferencijoje (CGPM) buvo sukurta pirmoji Tarptautinės vienetų sistemos versija. Joje buvo naudojami šeši baziniai vienetai: metras, kilogramas, sekundė, amperas, kelvinas ir kandela. Septintasis bazinis vienetas - molis - buvo pridėtas 1971 m.
SI dabar naudojama beveik visame pasaulyje, išskyrus Jungtines Amerikos Valstijas, Liberiją ir Mianmarą, kur vis dar plačiai naudojami senieji imperiniai vienetai. Kitos šalys, dauguma jų istoriškai susijusios su Britų imperija, pamažu keičia senąją imperinę sistemą metrine arba naudoja abi sistemas vienu metu.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra tarptautinė vienetų sistema?
A: Tarptautinė vienetų sistema yra standartinė šiuolaikinė metrinės sistemos forma. Tai matavimo sistema, pagrįsta 7 baziniais vienetais, kurie gali būti naudojami derinant juos tarpusavyje ir sudarant išvestinius SI vienetus.
K: Ką reiškia SI?
A: SI reiškia Systטme International d'unitיs, prancūziškai - Tarptautinė vienetų sistema.
K: Kokie yra 7 baziniai Tarptautinės vienetų sistemos vienetai?
A: Tarptautinėje vienetų sistemoje yra 7 pagrindiniai vienetai: metras (ilgis), kilogramas (masė), sekundė (laikas), amperas (elektros srovė), kelvinas (temperatūra), molis (kiekis) ir kandela (ryškumas).
K: Kiek šalių naudoja SI kaip oficialią matavimo sistemą?
A: Beveik visos šalys naudoja SI kaip oficialią matavimo sistemą, tik Mianmare, Liberijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose ji oficialiai nenaudojama.
K: Ar SI sistema plačiai naudojama moksle ir medicinoje, nors kai kuriose šalyse ji nėra oficiali sistema?
A: Taip, nors kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Mianmare, Liberijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, SI sistema nėra oficiali, ji vis tiek plačiai naudojama moksle ir medicinoje.
Klausimas: Ar yra kitų dydžių, kuriuos galima apibūdinti derinant šiuos bazinius vienetus?
A: Taip, derinant šiuos bazinius vienetus galima sukurti išvestinius vienetus, kuriais galima apibūdinti kitus dydžius, pavyzdžiui, tūrį, energiją slėgį ir greitį.
K:Kokio tipo matavimus apima ši sistema?
A:Ši sistema apima matavimus, susijusius su ilgiu, mase, laiku, elektros srove, temperatūra, kiekiu ir ryškumu.
