Jėga
Fizikoje jėga yra sąveika, dėl kurios veikiamas objektas stumiamas arba traukiamas tam tikra kryptimi. Dėl to pakinta objekto judesio momentas. Dėl jėgų objektai greitėja, didėja bendras objekto slėgis, keičiasi kryptis arba forma. Jėgos stiprumas matuojamas niutonais (N). Fizikoje yra keturios pagrindinės jėgos.
Jėga visada yra stūmimas, traukimas arba sukimas ir veikia objektus juos stumdama aukštyn, traukdama žemyn, stumdama į šoną arba kitaip keisdama jų judėjimą ar formą.
Antrasis Niutono dėsnis
Pagal antrąjį Niutono judėjimo dėsnį formulė jėgai nustatyti yra tokia:
F = m a {\displaystyle F=ma} 
kur F {\displaystyle F}
yra jėga,
m {\displaystyle m}
- objekto masė
, o a {\displaystyle a}
- objekto pagreitis.
Ši formulė teigia, kad kai objektą veikia jėga, jis juda vis greičiau ir greičiau. Jei jėga yra silpna, o objektas sunkus, tai prireiks daug laiko, kad greitis labai padidėtų, bet jei jėga yra stipri, o objektas lengvas, tai jis labai greitai pradės judėti daug greičiau.
Svoris
Gravitacija yra pagreitis. Dėl šio pagreičio viskas, kas turi masę, traukiama Žemės link. Ši trauka yra jėga, vadinama svoriu.
Galima paimti pirmiau pateiktą lygtį ir pakeisti a {\displaystyle a} į standartinę gravitaciją g, tada galima rasti formulę apie gravitaciją Žemėje:
W = m g {\displaystyle W=mg} 
kur W {\displaystyle W}
yra objekto svoris,
m {\displaystyle m} - objekto masė,
o g {\displaystyle g}
- gravitacijos pagreitis jūros lygyje. Jis yra maždaug 9,8 m/s 2 {\displaystyle 9,8 m/s^{2}}. 
.
Pagal šią formulę, žinant objekto masę, galima apskaičiuoti, kokia jėga veikia objektą dėl gravitacijos. Norėdami naudoti šią formulę, turite būti Žemėje. Jei esate Mėnulyje ar kitoje planetoje, galite naudoti šią formulę, bet g bus kitoks.
Jėga yra vektorius, todėl ji gali būti stipresnė arba silpnesnė ir gali būti nukreipta į skirtingas puses. Gravitacija visada nukreipta žemyn į žemę (jei nesate kosmose).
Gravitacinė jėga
Dar viena lygtis, kurioje teigiama apie gravitaciją, yra tokia:
F = G m 1 m 2 d 2 {\displaystyle {F}={\frac {Gm_{1}m_{2}}{d^{2}}}} 
F {\displaystyle F} - jėga; G {\displaystyle G} - 
gravitacinė konstanta, kuri naudojama norint parodyti, kaip gravitacija pagreitina objektą; m 1 {\displaystyle m_{1}}
- vieno objekto masė; m 2 {\displaystyle m_{2}}
- antrojo objekto masė; ir d {\displaystyle d}
- atstumas tarp objektų.
Pagal šią lygtį apskaičiuojama, kaip Žemė juda aplink Saulę ir kaip Mėnulis juda aplink Žemę. Ji taip pat naudojama apskaičiuoti, kaip juda kitos planetos, žvaigždės ir kosminiai objektai.
Lygtis sako, kad jei du objektai yra labai sunkūs, tarp jų veikia stipri gravitacijos jėga. Jei jie yra labai toli vienas nuo kito, jėga yra silpnesnė.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra jėga?
A: Jėga yra objektų stūmimas arba traukimas. Tai sąveika, kuri atsiranda, kai vienas objektas veikia kitą, o jo veikimą atitinka kito objekto reakcija.
K: Kaip trečiasis Niutono dėsnis paaiškina jėgas?
A: Trečiasis Niutono dėsnis teigia, kad veiksmas ir reakcija yra "lygūs ir priešingi" (suderinti). Tai reiškia, kad kai vienas objektas veikia kitą objektą, antrasis objektas reaguoja lygiai taip pat, bet priešingai.
Klausimas: Tarp kokių tipų objektų veikia skirtingos jėgos?
A: Skirtingos jėgos veikia skirtingus objektus. Pavyzdžiui, gravitacija veikia tarp objektų, turinčių masę, pavyzdžiui, saulės ir žemės, o elektromagnetinė jėga veikia tarp objektų, turinčių krūvį, pavyzdžiui, elektronų ir atomų.
K: Kaip jėga keičia objekto būseną?
A: Jėga keičia objekto būseną sukeldama jo stūmimą arba traukimą tam tikra kryptimi, dėl to keičiasi jo judesio momentas, jis pagreitėja, padidėja jo bendras slėgis, pasikeičia jo kryptis arba forma kokiu nors kitu būdu.
K: Kaip matuojamas jėgos stiprumas?
A: Jėgos stiprumas matuojamas niutonais (N).
K: Kiek fizikoje yra pagrindinių jėgų?
A: Fizikoje yra keturios pagrindinės jėgos.
K: Kokiais būdais jėgos gali paveikti objektus?
A: Jėgos gali paveikti objektus stumdamos juos aukštyn, traukdamos žemyn, stumdamos į šoną arba kitaip keisdamos jų judėjimą ar formą.
