Pagreitis

Pagreitis yra greičio kitimo matas. Pagreitis yra greičio pokytis, padalytas iš laiko pokyčio. Pagreitis yra vektorius, todėl turi ir dydį, ir kryptį. Pagreitis taip pat yra greičio ir krypties pokytis, yra:

Greitis (skaliarinis dydis) (nenaudojama kryptis)

Atstumas - tai, kiek toli nukeliavote
Laikas - kiek laiko užtruko kelionė
Greitis - tai greitis, kuriuo judate - Greitis = atstumas / laikas

Greitis (vektorinis dydis) (naudojama kryptis)

Pavyzdžiai

Objektas judėjo į šiaurę 10 metrų per sekundę greičiu. Dabar objektas greitėja ir juda į šiaurę 15 metrų per sekundę greičiu. Objektas pagreitėjo.
Obuolys krenta žemyn. Jis pradeda kristi 0 metrų per sekundę greičiu. Pirmosios sekundės pabaigoje obuolys juda 9,8 metro per sekundę greičiu. Obuolys pagreitėjo. Antrosios sekundės pabaigoje obuolys juda žemyn 19,6 metro per sekundę greičiu. Obuolys vėl pagreitėjo.
Džeinė eina į rytus 3 kilometrų per valandą greičiu. Džeinės greitis nesikeičia. Džeinės pagreitis lygus nuliui.
Tomas ėjo į rytus 3 kilometrų per valandą greičiu. Tomas apsisuka ir eina į pietus 3 kilometrų per valandą greičiu. Tomas įgijo nenulinį pagreitį.
Sally ėjo į rytus 3 kilometrų per valandą greičiu. Sally sulėtino greitį. Po to Sally eina į rytus 1,5 km per valandą greičiu. Sally patyrė nenulinį pagreitį.
Pagreitis dėl gravitacijos

Pagreičio nustatymas

Pagreitis - tai objekto greičio kitimo greitis. Pagreitis a {\displaystyle \mathbf {a} } $\mathbf {a}$ galima rasti naudojant:

a = v 1 - v 0 t 1 - t 0 {\displaystyle \mathbf {a} ={\mathbf {v_{1}} -\mathbf {v_{0}} \over {t_{1}-t_{0}}}} $\mathbf {a} ={\mathbf {v_{1}} -\mathbf {v_{0}} \over {t_{1}-t_{0}}}$

kur

v 0 {\displaystyle \mathbf {v_{0}} } $\mathbf {v_{0}}$ - greitis pradžioje

v 1 {\displaystyle \mathbf {v_{1}} } $\mathbf {v_{1}}$ s pradžios laikas

t 1 {\displaystyle t_{1}} $t_{1}$ yra pabaigos laikas

Kartais greičio pokytis v 1 - v 0 {\displaystyle \mathbf {v_{1}} -\mathbf {v_{0}} } $\mathbf {v_{1}} -\mathbf {v_{0}}$ užrašomas kaip Δ v {\displaystyle \mathbf {v} } $\mathbf {v}$ . Kartais laiko pokytis t 1 - t 0 {\displaystyle {t_{1}-t_{0}}} ${t_{1}-t_{0}}$ užrašomas kaip Δt.

Sudėtingose situacijose pagreitį galima apskaičiuoti matematiškai: skaičiuojant, pagreitis yra greičio išvestinė (laiko atžvilgiu), a = d v d t {\displaystyle \mathbf {a} ={\frac {\mathrm {d} \mathbf {v} }{\mathrm {d} t}}} $\mathbf {a} ={\frac {\mathrm {d} \mathbf {v} }{\mathrm {d} t}}$ .

Matavimo vienetai

Pagreitis turi savo matavimo vienetus. Pavyzdžiui, jei greitis matuojamas metrais per sekundę, o laikas - sekundėmis, tai pagreitis matuojamas metrais per sekundę kvadratu (m/s² ).

Kiti žodžiai

Pagreitis gali būti teigiamas arba neigiamas. Kai pagreitis yra neigiamas (bet greitis nekeičia krypties), jis kartais vadinamas lėtėjimu. Pavyzdžiui, kai automobilis stabdo, jis lėtėja. Fizikai paprastai vartoja tik žodį "pagreitis".

Antrasis Niutono judėjimo dėsnis

Niutono judėjimo dėsniai - tai daiktų judėjimo taisyklės. Šios taisyklės vadinamos judėjimo dėsniais. Izaokas Niutonas yra mokslininkas, kuris pirmasis užrašė pagrindinius judėjimo dėsnius. Pagal antrąjį Niutono judėjimo dėsnį jėga, kurios reikia, kad daiktas pagreitėtų, priklauso nuo daikto masės (iš kokio kiekio "medžiagos" daiktas pagamintas arba koks "sunkus" jis yra). Antrojo Niutono judėjimo dėsnio formulė yra tokia: F = m a {\displaystyle \mathbf {F} =m\mathbf {a} } $\mathbf {F} =m\mathbf {a}$ čia a {\displaystyle \mathbf {a} } $\mathbf {a}$ yra pagreitis, F {\displaystyle \mathbf {F} } $\mathbf {F}$ - jėga, o m {\displaystyle m} - masė. Ši formulė yra labai gerai žinoma ir labai svarbi fizikoje. Antrasis Niutono judėjimo dėsnis, sutrumpintai "Antrasis Niutono dėsnis", dažnai yra vienas pirmųjų dalykų, kuriuos išmoksta fizikos studentai.

Lėtėjimas

Lėtėjimas yra priešingas greitėjimui. Tai reiškia, kad kažkas lėtėja, o ne greitėja. Pavyzdžiui, kai automobilis stabdo, jis lėtėja.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra pagreitis?

A: Pagreitis yra greičio kitimo greičio matas.

K: Kaip matuojamas pagreitis?

A: Pagreitis yra greičio pokytis, padalytas iš laiko pokyčio.

K: Kokio tipo dydis yra pagreitis?

A.: Pagreitis yra vektorius, todėl turi ir dydį, ir kryptį.

K: Kaip apibrėžiamas greitis?

A: Greitis yra tai, kaip greitai judate, ir matuojamas kaip nueitas atstumas, padalytas iš laiko.

K: Koks skirtumas tarp greičio ir greičio?

A: Greitis yra vektorinis dydis ir nurodo, kaip greitai keičiasi jūsų padėtis ir kokia kryptimi.

K: Kas yra poslinkis?

A: Poslinkis rodo, kiek ir kuria kryptimi pasikeitė jūsų padėtis.

K: Kas yra trūkčiojimas?

A: Šuolis - tai pagreičio kitimo greičio matas.