Pagreitis, kurį objektas įgyja dėl gravitacinės jėgos, vadinamas gravitacijos pagreičiu. Jo SI vienetas yra m/s2. Gravitacijos pagreitis yra vektorius, t. y. jis turi ir dydį, ir kryptį. Gravitacijos pagreitis Žemės paviršiuje žymimas raide g. Jo standartinė vertė yra 9,80665 m/s2 (32,1740 ft/s2), tačiau tikrasis laisvai krintančio kūno pagreitis kinta priklausomai nuo vietos.
Kaip apskaičiuojamas gravitacijos pagreitis?
Žemės atveju gravitacijos pagreitį galima apytiksliai gauti iš Niutono gravitacijos dėsnio:
g = GM / r2,
kur G yra grav. konstanta (≈ 6,67430·10−11 m3·kg−1·s−2), M – Žemės masė (~5,97·1024 kg), o r – atstumas iki Žemės centro (≈ 6,371·106 m). Įstatę šias apytiksles reikšmes gauname reikšmes, artimas 9,81 m/s2, tačiau tikslesnė standartinė konvencija – 9,80665 m/s2 (žymima ir kaip g0 arba „standartinis gravitacijos pagreitis“).
Kodėl g skiriasi priklausomai nuo vietos?
- Latitude: dėl Žemės sukimosi ir elipsoidinės formos g yra didesnis prie polių (~9,832 m/s2) ir mažesnis prie pusiaujo (~9,780 m/s2).
- Aukštis virš jūros lygio: didėjant aukščiui atstumas iki Žemės centro didėja, tad g mažėja (apytiksliai g(h) ≈ g0·(1 − 2h/R) small h atveju arba naudoti GM/(R+h)2 tiksliai).
- Žemės sukimosi centrfugalinė jėga sumažina efektyvų pagreitį ypač prie pusiaujo (~0,03–0,04 m/s2 skirtumas).
- Lokali geologija: tankių uolienų telkiniai ar kiti masių užuomazgos gali sukelti nedidelius anomalijas (kartais keliasdešimt mGal; 1 mGal = 10−5 m/s2).
Matavimas ir vienetai
- SI vienetas: m/s2. Gravitacijos laukas taip pat išreiškiamas N/kg (1 N/kg = 1 m/s2).
- Geofizikoje dažnai vartojamas gal: 1 gal = 1 cm/s2. Todėl standartinis g ≈ 980,665 gal.
- Matavimo prietaisai: absoliutūs ir reliatyvūs gravimetrai, palydovinės misijos (pvz., GRACE) naudojamos Žemės masės pasiskirstymo ir pagreičio pokyčių tyrimams.
Praktiniai pastebėjimai ir formulės
- Svoris ir masė: kūno svoris W = m·g. Masė m nesikeičia, o svoris priklauso nuo vietos g reikšmės. Pvz., 70 kg žmogaus svoris prie vidutinio g (~9,80665 m/s2) yra ≈ 686,5 N.
- Laisvo kritimo formulės: per atstumą s krintančio kūno laikas t be oro pasipriešinimo: s = ½ g t2; t = sqrt(2s/g). Pvz., kritimas per 1 m trunka t ≈ 0,45 s.
- Orbitos „sviestumas“: kosmonautai orbitoje jaučiasi „svorio netekę“, nors gravitacija ten vis dar stipri (pvz., ~8,7 m/s2 ~ 400 km aukštyje) – jausmas kyla todėl, kad ir laivas, ir astronautai krinta kartu (laisvasis kritimas).
Pritaikymai
Gravitacijos pagreitis svarbus:
- inžinerijoje ir statybose (apkrovų skaičiavimai),
- balistikoje ir navigacijoje,
- geofizikoje (naftos, mineralų paieška, žemės struktūros tyrimai),
- meteorologijoje ir okeanografijoje (poveikis srovių ir jūros lygiui),
- medicinoje ir biologijoje (tyrimai mikrogravitacijos sąlygomis).
Santrauka: gravitacijos pagreitis Žemės paviršiuje įprastai imamas kaip 9,80665 m/s2 (standartinė konvencija), tačiau reali reikšmė priklauso nuo geografinės padėties, aukščio, Žemės formos ir vietinių geologinių sąlygų. Matavimo tikslumas ir pagreičio profilis yra svarbūs tiek mokslo, tiek praktiniuose uždaviniuose.

