A vector

Vektorius - tai matematinis objektas, turintis dydį, vadinamą dydžiu, ir kryptį.

Pavyzdžiui, vektorius naudojamas atstumui ir krypčiai parodyti. Jei paklausėte kelio ir žmogus pasakė: "Eikite vieną kilometrą į šiaurę", tai yra vektorius. Jei jis pasakytų "Eikite vieną kilometrą", nenurodydamas krypties, tai būtų skaliaras.

Vektorius paprastai braižome kaip rodykles. Rodyklės ilgis yra proporcingas vektoriaus dydžiui. Kryptis, į kurią rodo rodyklė, yra vektoriaus kryptis.

Savybės

  • Ilgis (modulis): vektoriaus ilgis žymimas |v|. Pavyzdžiui, dvimačiame koordinačių plokštumoje, jei vektorius v = (x, y), jo ilgis yra |v| = sqrt(x^2 + y^2).
  • Kryptis: rodo, kur vektorius nukreiptas; vektoriai su ta pačia kryptimi vadinami paraleliniais.
  • Nulis (0) vektorius: neturi krypties ir turi nulį modulyje; pažymimas 0.
  • Priešininkas: priešingas vektorius −v turi tą patį dydį, bet priešingą kryptį.
  • Lygumas: du vektoriai lygūs, jei jie turi tą patį dydį ir tokią pačią kryptį (nepriklausomai nuo pradinio taško).

Matematinės operacijos

  • Vektorių sudėtis: grafinė taisyklė — „rodyklių viršų–uodegos“ metodas; koordinatėmis, jei a = (a1, a2) ir b = (b1, b2), tada a + b = (a1 + b1, a2 + b2). Sudėtis yra komutatyvi ir asocijuojama.
  • Skaliarinis dauginimas: skaliaru c dauginant vektorių v = (v1, v2) gauname cv = (c v1, c v2). Tai keičia vektoriaus ilgį (ir, jei c<0, ir kryptį).
  • Skaliarinė sandauga (dot product): dvimačiame arba trimatiame euklidiniame erdvėje a·b = a1 b1 + a2 b2 (+ a3 b3, jei 3D). Ji duoda skaliarą ir naudojama kampui tarp vektorių rišti: a·b = |a||b|cosθ.
  • Kryžminė sandauga (cross product) (tik 3D): a × b yra vektorius, statmenas abiems; jo modulis lygus |a||b|sinθ.
  • Normalizacija: vektorių paversti vienetiniais vektoriais: u = v / |v| (jei v ≠ 0).

Pavyzdžiai

  • Duomenų vektorius 2D: v = (3, 4). Jo ilgis |v| = sqrt(3^2 + 4^2) = 5. Normalizuotas vektorius u = (3/5, 4/5).
  • Sudėtis: (1, 2) + (3, 1) = (4, 3).
  • Skaliarinis dauginimas: 2·(1, −2) = (2, −4).
  • Dot product kampui rasti: a = (1, 0), b = (0, 1) → a·b = 0 ⇒ kampas 90° (statmenas).

Vektoriai ir vektorinės erdvės

Vektorinė erdvė (pvz., R^n) yra aibė vektorių, kurioje apibrėstos sudėtis ir skaliarinis dauginimas ir kuri uždara toms operacijoms. Svarbios sąvokos:

  • Linijinė kombinacija: c1 v1 + c2 v2 + ... + ck vk.
  • Linijinė nepriklausomybė: vektoriai nepriklausomi, jei vienintelė linijinė kombinacija, duodanti nulį, yra visi koeficientai lygūs nuliui.
  • Basis ir dimensija: bazė yra linijiškai nepriklausomų vektorių rinkinys, kuriuo išreiškiami visi erdvės vektoriai; erdvės dimensija yra bazės elementų skaičius.

Taikymas praktikoje

  • Fizika: poslinkiai, greitis, pagreitis, jėgos — visi yra vektoriai.
  • Inžinerija ir grafika: objektų padėtys, perstūmimai, rotacijos ir apšvietimo skaičiavimai kompiuterinėje grafikoje.
  • Duomenų mokslas: elementai (atributų reikšmės) aprašomi kaip vektoriai, naudojami klasterizavimui ir mašininiam mokymuisi.
  • Navigacija ir robotika: maršrutų planavimas, žingsnių vektoriai, judėjimo valdymas.

Pastabos

Vektoriaus sąvoka yra universali ir taikoma įvairiose matematikos šakose: geometrijoje, analizėje, algebroje ir funkcijų erdvėse. Praktikoje svarbu atskirti vektorių nuo skalario: skalarias matuoja tik dydis, vektoriai turi ir dydį, ir kryptį.