
Vektorius - tai matematinis objektas, turintis dydį, vadinamą dydžiu, ir kryptį.
Pavyzdžiui, vektorius naudojamas atstumui ir krypčiai parodyti. Jei paklausėte kelio ir žmogus pasakė: "Eikite vieną kilometrą į šiaurę", tai yra vektorius. Jei jis pasakytų "Eikite vieną kilometrą", nenurodydamas krypties, tai būtų skaliaras.
Vektorius paprastai braižome kaip rodykles. Rodyklės ilgis yra proporcingas vektoriaus dydžiui. Kryptis, į kurią rodo rodyklė, yra vektoriaus kryptis.
Savybės
- Ilgis (modulis): vektoriaus ilgis žymimas |v|. Pavyzdžiui, dvimačiame koordinačių plokštumoje, jei vektorius v = (x, y), jo ilgis yra |v| = sqrt(x^2 + y^2).
- Kryptis: rodo, kur vektorius nukreiptas; vektoriai su ta pačia kryptimi vadinami paraleliniais.
- Nulis (0) vektorius: neturi krypties ir turi nulį modulyje; pažymimas 0.
- Priešininkas: priešingas vektorius −v turi tą patį dydį, bet priešingą kryptį.
- Lygumas: du vektoriai lygūs, jei jie turi tą patį dydį ir tokią pačią kryptį (nepriklausomai nuo pradinio taško).
Matematinės operacijos
- Vektorių sudėtis: grafinė taisyklė — „rodyklių viršų–uodegos“ metodas; koordinatėmis, jei a = (a1, a2) ir b = (b1, b2), tada a + b = (a1 + b1, a2 + b2). Sudėtis yra komutatyvi ir asocijuojama.
- Skaliarinis dauginimas: skaliaru c dauginant vektorių v = (v1, v2) gauname cv = (c v1, c v2). Tai keičia vektoriaus ilgį (ir, jei c<0, ir kryptį).
- Skaliarinė sandauga (dot product): dvimačiame arba trimatiame euklidiniame erdvėje a·b = a1 b1 + a2 b2 (+ a3 b3, jei 3D). Ji duoda skaliarą ir naudojama kampui tarp vektorių rišti: a·b = |a||b|cosθ.
- Kryžminė sandauga (cross product) (tik 3D): a × b yra vektorius, statmenas abiems; jo modulis lygus |a||b|sinθ.
- Normalizacija: vektorių paversti vienetiniais vektoriais: u = v / |v| (jei v ≠ 0).
Pavyzdžiai
- Duomenų vektorius 2D: v = (3, 4). Jo ilgis |v| = sqrt(3^2 + 4^2) = 5. Normalizuotas vektorius u = (3/5, 4/5).
- Sudėtis: (1, 2) + (3, 1) = (4, 3).
- Skaliarinis dauginimas: 2·(1, −2) = (2, −4).
- Dot product kampui rasti: a = (1, 0), b = (0, 1) → a·b = 0 ⇒ kampas 90° (statmenas).
Vektoriai ir vektorinės erdvės
Vektorinė erdvė (pvz., R^n) yra aibė vektorių, kurioje apibrėstos sudėtis ir skaliarinis dauginimas ir kuri uždara toms operacijoms. Svarbios sąvokos:
- Linijinė kombinacija: c1 v1 + c2 v2 + ... + ck vk.
- Linijinė nepriklausomybė: vektoriai nepriklausomi, jei vienintelė linijinė kombinacija, duodanti nulį, yra visi koeficientai lygūs nuliui.
- Basis ir dimensija: bazė yra linijiškai nepriklausomų vektorių rinkinys, kuriuo išreiškiami visi erdvės vektoriai; erdvės dimensija yra bazės elementų skaičius.
Taikymas praktikoje
- Fizika: poslinkiai, greitis, pagreitis, jėgos — visi yra vektoriai.
- Inžinerija ir grafika: objektų padėtys, perstūmimai, rotacijos ir apšvietimo skaičiavimai kompiuterinėje grafikoje.
- Duomenų mokslas: elementai (atributų reikšmės) aprašomi kaip vektoriai, naudojami klasterizavimui ir mašininiam mokymuisi.
- Navigacija ir robotika: maršrutų planavimas, žingsnių vektoriai, judėjimo valdymas.
Pastabos
Vektoriaus sąvoka yra universali ir taikoma įvairiose matematikos šakose: geometrijoje, analizėje, algebroje ir funkcijų erdvėse. Praktikoje svarbu atskirti vektorių nuo skalario: skalarias matuoja tik dydis, vektoriai turi ir dydį, ir kryptį.

