Svoris

Objekto svoris (arba materijos kiekio svoris) - tai vietinio gravitacinio lauko jėgos, veikiančios šį objektą, intensyvumo matas. Svorio nereikėtų painioti su gimininga, bet visiškai skirtinga masės sąvoka. Mažų objektų Žemėje svorio jėga nukreipta į planetos centrą. Didesnių objektų, pavyzdžiui, aplink Žemę skriejančio Mėnulio, jėga nukreipta į jungtinės sistemos masės centrą.

Bendrinėje kalboje daikto svoris paprastai suprantamas kaip vertė, išmatuota Žemės paviršiuje arba šalia jo. Deja, įprasti terminai, vartojami daikto svoriui apibūdinti, yra masės vienetai, pavyzdžiui, kilogramai arba svarai. Beveik visą žmonijos istoriją svoris buvo matuojamas Žemės paviršiuje. Čia svoris yra proporcingas masei. Objektai, kurių masė vienoda, turi vienodą svorį. Objektas, kurio masė dvigubai didesnė už kito objekto masę, turės ir dvigubai didesnį svorį. Todėl įprasta vartoti du žodžius - masė ir svoris - taip, tarsi jie reikštų tą patį, o kilogramus ir svarus vartoti kaip masės ir svorio vienetus. Naudojant tuos pačius terminus dviem skirtingoms savybėms apibūdinti ir matuoti, šios dvi savybės - masė ir svoris - buvo supainiotos. Masė ir svoris nėra tas pats dalykas.

Svorio vienetai

Tarptautinėje vienetų sistemoje svorio vienetas yra niutonas, žymimas simboliu "N".

Anksčiau buvo naudojami ir kiti vienetai, tačiau jų atsisakyta, pavyzdžiui, dinas (senosios CGS sistemos jėgos vienetas) arba kilogramo jėga, kuri yra jėga, kuria kilogramą medžiagos veikia "standartinė" Žemė: 1 kg masės kūno svoris jūros lygyje yra maždaug 9,81 N.

Svorio matavimas

Objekto arba medžiagos kiekio svoris paprastai matuojamas prietaisu, pavyzdžiui, spyruoklinėmis svarstyklėmis. Svarstyklės turi spyruoklę, kuri suteikia jėgą, priešingą sveriamo objekto gravitacinei jėgai. Gravitacijos jėga traukia žemyn, o spyruoklė stumia arba traukia aukštyn. Paprastai svarstyklės turi rodmenis, rodančius ne svorį (kuris yra jėga), o objekto masę. Spyruoklinės svarstyklės gaminamos darant prielaidą, kad jos naudojamos Žemės paviršiuje. Jei spyruoklinės svarstyklės būtų nugabentos į Mėnulį, jų rodmenys būtų klaidinantys.

Svarstyklės - tai prietaisas, kuriuo lyginami dviejų objektų, esančių tame pačiame gravitaciniame lauke, svoriai: pagal tai nustatoma, ar vienas objektas yra sunkesnis, ar lengvesnis už kitą.

Svoris yra kintamas

Svoris nėra būdinga materijos savybė, nes vietinis gravitacinis laukas, sukuriantis jėgą, vadinamą svoriu, yra kintamas erdvėje ir laike:

Kadangi Žemės trauka mažėja kaip atstumo iki jos centro kvadratas, objekto svoris dideliame aukštyje (pvz., kalno viršūnėje) yra šiek tiek mažesnis nei jūros lygyje arba ties ekvatoriumi nei ties ašigaliais (nes Žemė yra šiek tiek išsipūtusi).
Savavališką objektą Žemėje taip pat traukia visi kiti dangaus kūnai, pavyzdžiui, Mėnulis. Todėl jo svoris bus mažesnis, kai Mėnulis yra virš galvos, nei kai Mėnulis yra kitoje Žemės pusėje.
Svoris priklauso ne tik nuo Žemės: Astronautas Mėnulio paviršiuje sveria 6 kartus mažiau nei Žemės paviršiuje.
Nesvarumas - tai akivaizdi būklė, kurią patiria aplink planetą skriejantys astronautai ar palydovai. Iš tikrųjų jų svoris (gravitacinė trauka) yra jėga, kuri juos išlaiko orbitoje. Orbitoje esantys objektai juda labai dideliu greičiu. Palydovų, skriejančių 300-500 km aukštyje virš Žemės, greitis yra apie 27 000 km/h. Jei nebūtų Žemės traukos jėgos, jie skristų tiesia linija. Dėl gravitacinės traukos jie krenta planetos link. Didelio šoninio greičio ir nuolatinės traukos į Žemės centrą derinys išlenkia jų kelią, todėl jie lieka orbitoje.

Susiję puslapiai

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra daikto svoris?

Atsakymas: Objekto svoris - tai vietinio gravitacinio lauko veikiamos jėgos intensyvumo matas.

K: Kuo svoris skiriasi nuo masės?

A: Svorio nereikėtų painioti su mase, nes svoris yra objektą veikiančios gravitacijos jėgos matas, o masė yra objekte esančios medžiagos kiekis.

K: Kur nukreipta svorio jėga mažiems objektams Žemėje?

A: Mažų objektų Žemėje svorio jėga nukreipta į planetos centrą.

K: Kur nukreipta didesnių objektų, pavyzdžiui, aplink Žemę skriejančio Mėnulio, svorio jėga?

Atsakymas: Didesnių objektų, pavyzdžiui, aplink Žemę skriejančio Mėnulio, svorio jėga nukreipta į jungtinės sistemos masės centrą.

K: Dėl ko painiojama masė ir svoris?

A: Dėl tų pačių terminų naudojimo dviem skirtingoms savybėms apibūdinti ir matuoti masė ir svoris buvo supainioti.

Klausimas: Ar masė ir svoris yra tas pats?

Atsakymas: Masė ir svoris nėra tas pats dalykas.

K: Ar vienodos masės objektai turi vienodą svorį?

A: Vienodos masės objektai turi vienodą svorį. Objektas, kurio masė dvigubai didesnė už kito objekto masę, taip pat turės dvigubai didesnį svorį.