Prancūzija (/ˈfræns/ arba /ˈfrɑːns/; prancūziškas tarimas: [fʁ̃s]), oficialiai Prancūzijos Respublika (pranc. République française, prancūziškas tarimas: [ʁepyblik fʁ̃sɓz]) - valstybė, kurios metropolinė teritorija yra Vakarų Europoje ir kuriai taip pat priklauso įvairios užjūrio salos ir teritorijos, esančios kituose žemynuose. Prancūzijos metropolinė teritorija driekiasi nuo Viduržemio jūros iki Lamanšo sąsiaurio ir Šiaurės jūros bei nuo Reino upės iki Atlanto vandenyno. Dėl savo teritorijos formos ji dažnai vadinama L'Hexagone ("Šešiakampis"). Prancūzija yra unitarinė pusiau prezidentinė respublika, kurios pagrindiniai idealai išreikšti Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijoje.

Prancūzijos metropolinė teritorija ribojasi su Belgija, Liuksemburgu, Vokietija, Šveicarija, Italija, Monaku, Andora ir Ispanija (pagal laikrodžio rodyklę iš šiaurės). Prancūzijos užjūrio departamentai ir kolektyvai taip pat turi sausumos sienas su Brazilija ir Surinamu (su Prancūzijos Gviana) bei Nyderlandų Antilais (su Sen Martinu). Prancūziją su Jungtine Karalyste jungia Lamanšo tunelis, einantis po Lamanšo sąsiauriu.

Prancūzija yra didžiausia Europos Sąjungos šalis ir antra pagal dydį Europoje. Daugelį šimtmečių ji buvo viena svarbiausių pasaulio galybių. XVII ir XVIII a. Prancūzija kolonizavo didžiąją dalį Šiaurės Amerikos; XIX a. ir XX a. pradžioje Prancūzija sukūrė vieną didžiausių to meto kolonijinių imperijų, apimančią didelę dalį Šiaurės, Vakarų ir Centrinės Afrikos, Pietryčių Azijos ir daugelį Ramiojo vandenyno salų. Prancūzija yra išsivysčiusi šalis ir pagal nominalųjį BVP užima penktą vietą pasaulyje. Tai labiausiai lankoma šalis pasaulyje, kasmet sulaukianti 82 mln. užsienio turistų. Prancūzija yra viena iš Europos Sąjungos įkūrėjų, o jos plotas yra didžiausias iš visų narių. Ji taip pat yra viena iš Jungtinių Tautų steigėjų, frankofonijos, Didžiojo aštuoneto, NATO ir Lotynų sąjungos narė. Ji yra viena iš penkių nuolatinių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narių ir turi daugiausiai branduolinių ginklų su veikiančiomis kovinėmis galvutėmis ir branduolinių elektrinių Europos Sąjungoje.

Prancūzijos oficialioji kalba yra prancūzų kalba, kuri taip pat yra oficiali 29 kitose šalyse. Kai kurios frankofoniškos šalys yra Haidis, Belgija ir Nigerija.

Geografija ir administracinis suskirstymas

Metropolitenė Prancūzija užima didelę dalį Vakarų Europos ir pasižymi įvairiomis reljefo zonomis: lygumos ir derlingos žemumos vakaruose, kalnuotos teritorijos pietrytiniuose (Alpės), pietvakariniuose (Pirėnai) ir Viduržemio jūros pakrantėje. Šalyje yra gausybė upių — svarbiausios yra Sena, Luara, Vila ir Rodanas. Dėl plataus geografinių tipų spektro Prancūzijoje vyrauja kelios klimato zonos: vandenyninis, žemyninis ir Viduržemio klimatas.

Administraciniu požiūriu Prancūzija padalinta į:

  • 18 regionų (13 metropoliteninių ir 5 užjūrio regionai);
  • 101 departamentą (įskaitant užjūrio departamentus);
  • toliau — arrondismentai, kantonai ir savivaldybės.

Užjūrio teritorijos

Be metropolinės dalies, Prancūzija turi plačią užjūrio teritorijų tinklą, tarp kurių yra užjūrio departamentai (pvz., Prancūzijos Gviana, Gvadelupa, Martinika, Réunion, Mayotte) ir kolektyvai ar teritorijos (pvz., Prancūzijos Polinezija, Naujoji Kaledonija, Sent Pjeras ir Mikelonas, Valis ir Futuna, Sent Martinas, Sent Barts). Šios teritorijos suteikia Prancūzijai vieną didžiausių ekskluzinių ekonominių zonų (EEZ) pasaulyje.

Trumpa istorija

Teritorija, kurioje šiandien yra Prancūzija, buvo apgyvendinta nuo seniausių laikų; Romėnai užkariavo galų žemes I a. pr. m. e. Po Romos žlugimo formavosi frankų karalystė, kuri vėliau tapo Viduramžių Prancūzijos pagrindu. Per šimtmečius Prancūzija išsiplėtė — ji turėjo stiprią monarchiją (ypač Liudviko XIV metu), tapo vienu svarbiausių kultūros ir politinių centrų Europoje.

Reikšmingas lūžis — 1789 m. Prancūzijos revoliucija, kuri nuvertė absoliučią monarchiją ir paskatino modernios respublikos idėjas. XIX a. pažymėtas Napoleono era ir vėlesnėmis monarchijos bei respublikos permainomis. XX a. Prancūzija dalyvavo abiejuose pasauliniuose karuose; po Antrojo pasaulinio karo sekė rekonstrukcija, dekolonizacija ir integracija į Europos institucijas. 1958 m. įkurta Penktoji Respublika, kuri iki šiol yra politinės organizacijos pagrindas.

Politika ir valdymas

Prancūzija yra unitary (centralizuota) valstybė su pusiau prezidentine sistema: prezidentas — valstybės vadovas, o vyriausybė — vykdomoji valdžia vadovaujama premjero. Parlamentas yra dvitakis: Žmonių atstovų rūmai (Assemblée nationale) ir Senatas (Sénat). Konstitucijoje įtvirtintas laicizmas (laïcité) — valstybės ir religinės veiklos atskyrimo principas.

Gyventojai ir demografija

Prancūzijos gyventojų skaičius siekia dešimčių milijonų; didžiausi miestai — Paryžius (sostinė), Marselis, Lionas, Tuluza ir Nica. Valstybinė kalba — prancūzų; taip pat regionuose vartojamos vietinės kalbos ir dialektai (pvz., bretonų, okcitano, baskų, korsikiečių, katalonų, alsacijiečių). Šalyje gyvena įvairių tautybių ir religijų bendruomenės; oficialiai įtvirtintas sekuliarumas, nors dauguma gyventojų save deklaruoja katalikais arba neturi religinių pažiūrų.

Ekonomika

Prancūzija turi platų ir įvairų ūkį. Svarbiausios pramonės šakos: paslaugos (ypač finansų, turizmo ir prekybos sektorius), pramonė (aviacija, automobilių gamyba, chemijos, farmacijos), žemės ūkis ir energetika. Prancūzija išlieka vienu didžiausių žemės ūkio gamintojų Europoje — garsėja vynais, pieno produktais, grūdais ir kitomis žemės ūkio prekėmis.

Energetikoje didelę dalį elektros gamybos sudaro branduolinė energetika — Prancūzija turi vieną didžiausių branduolinių pajėgumų pasaulyje ir gaunamą dalį elektros iš branduolinių jėgainių. Taip pat prasmingos investicijos į atsinaujinančius energijos šaltinius.

Kultūra ir mokslo pasiekimai

Prancūzija turi turtingą kultūrinį paveldą: literatūra, dailė, muzika, teatras ir kinas. Paryžius tradiciškai vadinamas vienu pasaulio kultūros centrų. Kulinarija — svarbi prancūzų identiteto dalis; prancūzų virtuvė ir gastronomija pripažinta tarptautiniu mastu. Šalyje veikia stiprios aukštojo mokslo institucijos — universitetai ir prestižinės mokyklos (grandes écoles) — bei aktyvi mokslinių tyrimų bendruomenė, ypač fizikos, chemijos, medicinos ir aviacijos srityse.

Transportas ir turizmas

Prancūzija turi gerai išvystytą transporto infrastruktūrą: greitojo geležinkelio tinklas TGV, platų kelių ir autostradų tinklą, didelius oro uostus (pvz., Charles de Gaulle Paryžiuje) ir svarbius jūrų uostus (pvz., Marselis). Šalis yra viena populiariausių turistinių krypčių pasaulyje — lankytojai traukia Paryžius (Eifelio bokštas, Luvras), Prancūzijos Rivjera, Loaraus slėnio pilys, Alpės (jų tarpe Mont Blanc), Normandijos krantai ir vyno regionai (Bordo, Šampanė, Burgundija).

Tarptautinė svarba ir saugumas

Prancūzija turi stiprią tarptautinę įtaką: yra nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė, NATO narė ir vienas iš Europos integracijos iniciatorių. Turi savas gynybines pajėgas, įskaitant branduolines karines galimybes, ir dalyvauja tarptautinėse taikos misijose bei sankcijose.

Išvados

Prancūzija — didelė ir įvairi valstybė, turinti ilgą istoriją, reikšmingą kultūrinį ir politinį paveldą bei svarbią vietą tarptautinėje arenoje. Jos geografinė padėtis, užjūrio teritorijos ir stipri ekonomika daro Prancūziją viena įtakingiausių šalių Europoje ir pasaulyje.