Turinys

·         1 Upių sąrašas

o    1.1 Šiaurės jūra

o    1.2 Kanalas

o    1.3 Atlanto vandenynas

o    1.4 Viduržemio jūra

§  1.4.1 Korsikoje

§  1.4.2 Po baseinas (Adrijos jūra)

·         2 Nuorodos

Tai upių, kurios bent iš dalies yra Prancūzijoje, sąrašas. Upės sugrupuotos pagal jūrą arba vandenyną.

Prancūzų kalba upės, įtekančios į jūrą (arba į dykumą ar ežerą), vadinamos fleuves. Kai jos įteka į kitą upę, jos vadinamos rivières. Fleuves pažymėtos paryškintu šriftu.

Trumpas paaiškinimas apie kriterijus

Į šį sąrašą įtrauktos upės, kurios bent iš dalies teka per Prancūzijos teritoriją (tai apima ir žemes, kurios ribojasi su kaimyninėmis valstybėmis). Upės suskirstytos pagal jūrą arba vandenyną, į kurį jos galutinai įteka. Dauguma didžiųjų upių yra tarptautinės; kai kurios jų didesnę dalį savo tėkmės turi už Prancūzijos ribų, tačiau jų baseinai apima ir Prancūzijos teritoriją.

1. Upių sąrašas

1.1 Šiaurės jūra

Pietinė Šiaurės jūros dalis apima svarbius tarptautinius baseinus. Prancūzijos teritorijoje yra upių ir intakų, kurių vanduo galutinai patenka į Šiaurės jūrą per Nyderlandus arba Belgiją.

  • Rhen / Rhin (Renas) – tarptautinis vandens kelias, kurio baseino dalys driekiasi ir Prancūzijos rytinėse teritorijose (Elzase); galutinė išteka į Šiaurės jūrą.
  • Meuse / Maas – jo ištakos yra šiaurės rytų Prancūzijoje; teka per Belgiją ir Nyderlandus į Šiaurės jūrą.
  • Escaut / Scheldt (Eskautas) – dalis karojo baseino yra Prancūzijos šiaurėje; teka per Belgiją ir Nyderlandus į Šiaurės jūrą.
  • Oise, Sambre, Scarpe — reikšmingi intakai arba regioninės reikšmės upės, susijusios su Šiaurės jūros baseinu (dauguma jų įteka į Seno arba Rheno intakus).

1.2 Kanalas (La Manche)

Anglijos kanalas skalauja Prancūzijos šiaurės vakarų krantus; dauguma šio regiono upių yra trumpesnės ir teka į kanalą.

  • Seine (Sena) – viena svarbiausių Prancūzijos upių; teka per Paryžių ir įteka į La Manche prie Le Havre.
  • Somme – įteka į Kanalą; reikšminga istorine ir geografine prasme.
  • Canche, Authie, Bresle, Orne, Dives — kitos svarbios į Kanalą tekėjusios upės.

1.3 Atlanto vandenynas

Prancūzijos vakariniai krantai yra ilgi, todėl į Atlanto vandenyną įteka daug didesnių ir mažesnių upių. Dauguma didžiausių Prancūzijos fleuves patenka būtent į Atlanto vandenyną.

  • Loire (Luara) – ilgiausia Prancūzijos upė, teka nuo centrinės Prancūzijos į Atlanto vandenyną prie Saint-Nazaire.
  • Garonne – teka per pietvakarių Prancūziją; kartu su Dordogne sudaro Girondos estuariją ir įteka į Atlanto vandenyną.
  • Dordogne – įteka į Girondos estuariją; svarbus regioninis fleuves.
  • Adour – pietvakarių Prancūzijoje, įteka į Atlanto vandenyną netoli Biarritz.
  • Charente, Vilaine, Sèvre Niortaise ir kitos — reikšmingos pakrantės upės.

1.4 Viduržemio jūra

Pietų Prancūzija (Provence, Languedoc-Roussillon ir kt.) nutepa Viduržemio jūros krantus, tad kelios rimtesnės upės įteka tiesiai į Viduržemio jūrą.

  • Rhône (Ronas) – vienas svarbiausių Pietų Europos fleuves; kilęs Šveicarijos Alpėse, prateka pro Lioną ir įteka į Viduržemio jūrą Camargue delta zonoje.
  • Var – įteka į Viduržemio jūrą pietų Prancūzijoje (departamentas Var yra pavadintas šios upės vardu).
  • Hérault, Aude, Orb — regioninės reikšmės upės, įtekančios į Viduržemio jūrą Languedoc-Roussillon regione.

1.4.1 Korsikoje

Korsika, kaip sala Viduržemio jūroje, turi daug trumpų upių, kurios greitai teka į jūrą. Dauguma jų yra svarbūs vietiniai vandenys su dideliu sezoniniu svyravimu.

  • Golo – ilgesnė Korsikos upė, įteka į šiaurės rytinę salos pakrantę.
  • Tavignano – įteka į rytinę Korsikos pakrantę; kartu su kitais upeliais sudaro salos hidrografinį tinklą.
  • Prancūzijos teritorijoje yra daug kitų mažesnių korsikietiškų upių, svarbių ekologijai ir vandens tiekimui.

1.4.2 Po baseinas (Adrijos jūra)

Nors daugiausia Po upės baseinas yra Italijoje, Prancūzijos ir Italijos pasienyje kalnų zonomis yra nedideli drenažo rajonai, kurių vanduo galutinai gali patekti į Adrijos jūrą per itališkus intakus. Tai yra lokalūs ir palyginti nedideli baseinai, tačiau verta paminėti, kad Prancūzijos sienų reljefas leidžia kai kuriems pavieniams intakams priklausyti ir kitoms vandenų sistemoms nei tik Atlanto ar Viduržemio jūros baseinai.

Pastabos ir papildoma informacija

  • Šiame sąraše pateikti pagrindiniai ir dažniausiai minimi upių pavadinimai; detalaus, pilno visų mažesnių upelių inventoriaus čia nėra.
  • Dalis upių yra tarptautinės ir jų pavadinimai bei transliteracijos gali skirtis priklausomai nuo kalbos. Čia naudoti dažniausiai sutinkami pavadinimai (dažnai — prancūziški).
  • Užsienio teritorijos (užjūrio departamentai ir teritorijos) turi savus vandenynų ir jūrų baseinus — jei reikia, gali būti sudaryti atskiri sąrašai tiems regionams.

2. Nuorodos

Šiame straipsnyje pateikta bendra apžvalga. Išsamiai informacijai apie atskiras upes rekomenduojama kreiptis į hidrografines duomenų bazes, regioninius atlasus arba oficialius Prancūzijos vandens valdymo šaltinius.