Belgija, oficialiai Belgijos Karalystė, yra federalinė valstybė Vakarų Europoje. Belgijos plotas – 30 528 kv. km (11 787 kv. mylių). Šalyje gyvena apie 11 mln. žmonių. Ji yra viena iš Europos Sąjungos steigėjų, joje įsikūrusi Europos Sąjungos būstinė. Belgijos sostinė yra Briuselis, kuriame įsikūrusios Europos Sąjungos, NATO ir kitos žinomos tarptautinės organizacijos. Belgija yra konstitucinė monarchija; šalies monarchas šiuo metu — Karalius (Philippe), o politinė sistema yra parlamentinė.
Regionai
Belgijoje yra trys regionai:
- Flandrija - tai šiaurinės Belgijos dalies, esančios į pietus nuo Nyderlandų, pavadinimas. Dauguma šio regiono gyventojų, vadinamų flamandais, kalba olandiškai.
- Valonija - taip vadinama pietinė Belgijos dalis, esanti į šiaurę nuo Prancūzijos. Čia dauguma gyventojų, valonai, kalba prancūziškai. Prie sienos su Vokietija yra nedidelė Valonijos dalis, kurioje žmonės kalba vokiškai.
- Sostinės Briuselio regionas, kuriame yra sostinė Briuselis, yra šalies viduryje, tačiau iš visų pusių jį supa Flandrija. Anksčiau čia kalbėta olandiškai, tačiau šiandien daugiausia kalbama prancūziškai ir šiek tiek olandiškai.
Flandrija ir Valonija dar skirstomos į provincijas: Flandrijoje yra Antwerpen, Oost-Vlaanderen, West-Vlaanderen, Vlaams-Brabant ir Limburg, o Valonijoje – Hainaut, Walloon Brabant, Namur, Liège ir Luxembourg. Sostinės Briuselio regionas yra oficialiai dvikalbis (olandų ir prancūzų kalbos) ir apima 19 savivaldybių. Aplink Briuselį taip pat yra kai kurios «kalbines paslaugas» teikiančios savivaldybės (angl. langue facilities), kuriose gyvuoja specialios teisės mažumų kalbai.
Kalbos ir gyventojai
Belgijoje oficialios kalbos yra olandų (dažnai vadinama flamandiškai), prancūzų ir vokiečių. Apytiksliai 60 % gyventojų kalba olandiškai, apie 39–40 % – prancūziškai, o maždaug 1 % – vokiškai (vadinamieji Deutschbelgier). Vokiškai kalbanti mažuma gyvena Rytų kantonuose Valonijoje (aštuonios–devynios savivaldybės), turinčiose savitą Vokiečių kalbos bendruomenę. Be oficialių skaičių, Briuselio regionas yra daugialypis ir jame gyvena daug užsienio bendruomenių bei tarptautinių gyventojų dėl ES ir kitų organizacijų buvimo.
Politinė sistema ir valdymas
Belgija turi sudėtingą ir nuosekliai decentralizuotą politinę struktūrą, kurią formavo keli konstituciniai ir institucijų pertvarkymai per pastaruosius dešimtmečius. Šalis yra federacija, susidedanti iš regionų (Flandrija, Valonija, Briuselio regionas) ir bendruomenių (flamandų, prancūzų, vokiškos). Bendruomenės rūpinasi švietimu, kultūra ir kalbos politika, o regionai tvarko ekonomiką, transportą, žemės naudojimą.
Federalinė valdžia, parlamentas ir vyriausybė atsakingi už užsienio politiką, gynybą, socialinę apsaugą ir dalį mokesčių. Dėl kalbinių skirtumų politinis gyvenimas dažnai skirstomas pagal kalbines partijas – olandiškas (flamandų) ir prancūziškas partijas, todėl nacionalinės koalicijos dažnai būna daugiašalės ir ilgai derybų reikalaujančios. Senoji Senato reikšmė buvo sumažinta konstitucinėmis reformomis; pagrindinė teisėkūra ir atstovavimas vykdomas Perstovų Rūmuose (Chamber of Representatives).
Svarbūs miestai, ūkis ir kultūra
Be Briuselio, svarbūs Belgijos miestai yra Antwerpenas (Antwerp) — didelis uostas ir pramonės centras, Gentas (Ghent), Bruges (turtingas istorinis paveldas ir turistų traukos vieta), Liège ir Charleroi. Antverpeno uostas yra vienas didžiausių Europoje ir svarbus šalies ekonomikai. Belgija pasižymi daugiašakiu pramonės, paslaugų ir finansų sektoriumi, taip pat stipria chemijos, automobilių, tekstilės ir maisto pramonės tradicija.
Kultūriškai Belgija yra įvairi: šalis garsėja gastronomija (pvz., šokoladas, alus, vafliai), architektūra, menais ir renginiais. Turizmas orientuojasi tiek į istorinius miestus (pvz., Bruges, Ghent), tiek į tarptautinius renginius Briuselyje.
Apibendrinant – Belgija yra nedidelė, bet geopolitiniu ir ekonominiu požiūriu svarbi valstybė su sudėtinga administracine struktūra, kuri siekia užtikrinti skirtingų kalbinių ir kultūrinių grupių teises bei autonomiją.






