Belgija
Belgija, oficialiai Belgijos Karalystė, yra federalinė valstybė Vakarų Europoje. Belgijos plotas - 30 528 kv. km (11 787 kv. mylių). Belgijoje gyvena apie 11 mln. žmonių. Ji yra viena iš Europos Sąjungos steigėjų, joje įsikūrusi Europos Sąjungos būstinė. Belgijos sostinė yra Briuselis, kuriame įsikūrusios Europos Sąjungos, NATO ir kitos garsios organizacijos.
Belgijoje yra trys regionai:
- Flandrija - tai šiaurinės Belgijos dalies, esančios į pietus nuo Nyderlandų, pavadinimas. Dauguma šio regiono gyventojų, vadinamų flamandais, kalba olandiškai.
- Valonija - taip vadinama pietinė Belgijos dalis, esanti į šiaurę nuo Prancūzijos. Čia dauguma gyventojų, valonai, kalba prancūziškai. Prie sienos su Vokietija yra nedidelė Valonijos dalis, kurioje žmonės kalba vokiškai.
- Sostinės Briuselio regionas, kuriame yra sostinė Briuselis, yra šalies viduryje, tačiau iš visų pusių jį supa Flandrija. Anksčiau čia kalbėta olandiškai, tačiau šiandien daugiausia kalbama prancūziškai ir šiek tiek olandiškai.
Apie 60 % gyventojų kalba olandiškai, 39 % - prancūziškai, 1 % - vokiškai (vadinamieji Deutschbelgier). Belgijoje veikia sudėtinga valdymo sistema, skirta visoms šioms grupėms prižiūrėti.
Istorija
Belgijos pavadinimas kilęs iš Gallia Belgica. Tai buvo romėnų provincija šiauriausioje Galijos dalyje. Prieš romėnų invaziją 100 m. pr. m. e. čia gyveno belgai - keltų ir germanų tautų mišinys. V a. germanų frankų gentys atvedė šią teritoriją į Merovingų karalių valdžią. Lėtai keičiantis valdžiai VIII a. frankų karalystė virto Karolingų imperija. Verdeno sutartimi 843 m. regionas buvo padalytas į Vidurio ir Vakarų Frankiją. Jie buvo arba Prancūzijos karaliaus, arba Šventosios Romos imperijos imperatoriaus vasalai. Daugelis šių lenų valdų XIV ir XV a. buvo sujungtos į Burgundijos Nyderlandus.
Aštuoniasdešimties metų karas (1568-1648 m.) padalijo Žemutines žemes į Šiaurės Jungtines provincijas ir Pietų Nyderlandus. Pietų Nyderlandus valdė Ispanijos ir Austrijos Habsburgai. Tai sudarė didžiąją dalį dabartinės Belgijos.
Po 1794 m. Prancūzijos revoliucinių karų kampanijų Žemutinės žemės buvo prijungtos prie Prancūzijos Pirmosios Respublikos. Taip buvo nutrauktas Austrijos valdymas šioje teritorijoje. Žemutines žemumas prijungus atgal, susikūrė Jungtinė Nyderlandų Karalystė. Tai įvyko 1815 m. pasibaigus Pirmajai Prancūzijos imperijai.
Belgijos revoliucija įvyko 1830 m. Leopoldas I tapo karaliumi 1831 m. liepos 21 d. Dabar ši diena švenčiama kaip Belgijos nacionalinė diena.
1885 m. Berlyno konferencijoje Kongo laisvosios valstybės kontrolė buvo perduota karaliui Leopoldui II. Tai buvo skirta jam asmeniškai, o ne Belgijos valstybei. Nuo maždaug 1900 m. daugeliui žmonių nepatiko, kaip jis elgėsi su Kongo gyventojais. 1908 m. Belgijos valstybė perėmė kolonijos kontrolę. Tuomet ji buvo vadinama Belgijos Kongu.
1914 m. Vokietija įsiveržė į Belgiją. Tai buvo Pirmojo pasaulinio karo dalis. Pirmieji karo mėnesiai Belgijoje buvo labai blogi. Per karą Belgija užėmė Ruandą-Urundį (dabartinę Ruandą ir Burundį). Po Pirmojo pasaulinio karo 1925 m. prie Belgijos buvo prijungti Prūsijos Eupeno ir Malmedžio rajonai. 1940 m.šalį vėlužpuolė Vokietija ir iki 1944 m. ją kontroliavo Vokietija. Po Antrojo pasaulinio karo 1951 m. žmonės privertė karalių Leopoldą III palikti sostą. Taip pasielgė, nes manė, kad jis padėjo vokiečiams.
1960 m. Belgijos Kongas nustojo būti valdomas Belgijos. Po dvejų metų laisva tapo ir Ruanda-Urundis. Belgija tapo NATO nare steigėja.
Septyniolika provincijų (oranžinė, ruda ir geltona spalvos) ir Lježo vyskupija (žalia spalva)
Philippe'as Belgijos, dabartinis karalius.
1830 m. Belgijos revoliucijos epizodas (1834 m.), autorius Egide Charles Gustave Wappers, Senovės meno muziejus, Briuselis
Valdžia ir politika
Nuo 1993 m. Belgija yra federacinė valstybė, suskirstyta į tris regionus ir tris bendruomenes.
Regionai:
- Briuselio sostinės regionas
- Flandrijos regionas (arba Flandrija)
- Valonijos regionas (arba Valonija)
Bendruomenės:
- Flamandų bendruomenė
- Belgijos prancūzų bendruomenė
- Belgijos vokiškai kalbanti bendruomenė
Jos valdymo sistema vadinama konstitucine monarchija, t. y. šalyje yra monarchas, tačiau jis nevaldo šalies, o vyriausybė renkama demokratiškai.
Belgija nuo 1831 m. turi savo monarchiją. Karalius Albertas II paliko sostą 2013 m. liepos 21 d., o dabartinis karalius yra Philippe'as.
Belgijoje vyriausybė yra renkama. Nuo 2010 m. vidurio iki 2011 m. pabaigos, nesulaukusi aiškių rinkimų rezultatų, Belgija neturėjo oficialios vyriausybės, kol ministru pirmininku tapo Elio Di Rupo. Flandrija ir Valonija taip pat turi savo regionines vyriausybes, o Flandrijoje pastebimas nepriklausomybės judėjimas. Šiuo metu ministras pirmininkas yra Šarlis Mišelis.
Geografija
Belgija yra greta Prancūzijos, Vokietijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų. Jos bendras plotas - 33 990 kvadratinių kilometrų. Vien sausumos plotas yra 30 528 km². Belgijoje yra trys pagrindiniai geografiniai regionai. Pakrantės lyguma yra šiaurės vakaruose. Centrinė plynaukštė yra Anglijos-Belgijos baseino dalis. Ardėnų aukštumos yra pietryčiuose. Paryžiaus baseinas siekia nedidelę ketvirtąją sritį Belgijos piečiausiame gale, Belgijos Lotaringijoje.
Pakrantės lygumą daugiausia sudaro smėlio kopos ir polderiai. Toliau į šalies gilumą plyti lygus, lėtai kylantis kraštovaizdis. Yra derlingų slėnių. Kalvose gausu miškų. Ardėnų plynaukštės yra labiau nelygios ir uolėtos. Jose yra urvų ir mažų, siaurų slėnių. Signal de Botrange yra aukščiausias šalies taškas - 694 m (2277 pėdų).
Provincijos
Belgija suskirstyta į tris regionus. Flandrija ir Valonija suskirstytos į provincijas. Trečiasis regionas, Briuselis, nepriklauso jokiai provincijai.
| Provincija | Olandiškas pavadinimas | Prancūziškas pavadinimas | Sostinė | Didžiausias miestas | Plotas | Gyventojai |
| Antverpenas | Anversas | Antverpenas | Antverpenas | 2,860 | 1,682,683 | |
| Oost-Vlaanderen | Flandrija-Orientalija | Gentas | Gentas | 2,982 | 1,389,199 | |
| Vlaams-Brabantas | Brabanto flamandas | Leuvenas | Leuvenas | 2,106 | 1,037,786 | |
| Henegouwen | Hainaut | Mons | Šarlerua | 3,800 | 1,294,844 | |
| Luik | Lježas | Lježas | Lježas | 3,844 | 1,047,414 | |
| Limburgas | Limburgas | Limbourg | Hasselt | Hasselt | 2,414 | 805,786 |
| Liuksemburgas | Liuksemburgas | Arlonas | Bastognė | 4,443 | 261,178 | |
| Pavadinimas | Namur | Namūras | Namūras | 3,664 | 461,983 | |
| Vaalsas-Brabantas | Brabanto valonai | Wavre | Braine-l'Alleud | 1,093 | 370,460 | |
| Vakarų Vanderenas | Flandrija-Okcidentalija | Briugė | Briugė | 3,151 | 1,130,040 |
Karinis
Belgijos ginkluotosiose pajėgose tarnauja apie 46 000 karių. 2009 m. metinis gynybos biudžetas buvo 6 mlrd. dolerių. EUR: Belgijos sausumos komponentas, arba kariuomenė; Belgijos oro komponentas, arba oro pajėgos; Belgijos jūrų komponentas, arba karinis jūrų laivynas; Belgijos medicinos komponentas.
Mokslas ir technologijos
Kartografas Gerardas Merkatorius, anatomas Andreasas Vesalijus, žolininkas Rembertas Dodoensas ir matematikas Simonas Stevinas yra vieni įtakingiausių mokslininkų.
Chemikas Ernestas Solvay ir inžinierius Zenobas Gramme'as 1860 m. pavadino Solvay'aus procesą ir Gramme'o dinamą. Bakelitą 1907-1909 m. sukūrė Leo Baekelandas. Didelį indėlį į mokslą taip pat įnešė belgas Žoržas Lemateras (Georges Lemaître). Tai jis 1927 m. sukūrė Didžiojo sprogimo teoriją apie Visatos pradžią.
Trys Nobelio fiziologijos ar medicinos premijos buvo įteiktos belgams: Jules Bordet 1919 m., Corneille Heymans 1938 m. ir Albert Claude kartu su Christian De Duve 1974 m. 1977 m. Ilja Prigožinas buvo apdovanotas Nobelio premija chemijos srityje. Du belgų matematikai buvo apdovanoti Fieldso medaliu: 1978 m. Pierre'as Deligne'as ir 1994 m. Jeanas Bourgainas.
2014 m. vasarį Belgija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, kurioje eutanazija įteisinta be amžiaus apribojimų.
Gerardas Merkatorius
Kultūra
Vaizduojamasis menas
Buvo daug tapybos ir architektūros papildymų. Keletas svarbiausių Belgijos architektūros objektų yra įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. XV a. svarbūs buvo Jano van Eycko ir Rogiero van der Weydeno religiniai paveikslai. XVI a. atsirado daugiau stilių, pavyzdžiui, Peterio Breugelio peizažai ir Lamberto Lombardo antikinių paveikslų rodymas. XVII a. pradžioje Pietų Nyderlanduose buvo stiprus Peterio Paulo Rubenso ir Antonijaus van Diko stilius.
XIX ir XX a. atsirado daug originalių romantizmo, ekspresionizmo ir siurrealizmo belgų tapytojų. Tarp jų - Jamesas Ensoras ir kiti "Les XX" grupės dailininkai, Constantas Permeke, Paulis Delvaux ir René Magritte'as. Skulptorius Panamarenka iki šiol yra išskirtinė šiuolaikinio meno figūra. Dailininkas Janas Fabre'as ir tapytojas Lukas Tuymansas yra kitos tarptautiniu mastu žinomos šiuolaikinio meno figūros.
Belgijos indėlis į architektūrą taip pat buvo XIX ir XX a. Viktoras Hortas ir Henris van de Veldė buvo pagrindiniai secesijos stiliaus kūrėjai.
XIX ir XX amžiuje buvo tokie žymūs smuikininkai kaip Henri Vieuxtempsas, Eugène'as Ysaÿe ir Arthuras Grumiaux. 1846 m. Adolfas Saksas (Adolphe Sax) išrado saksofoną. 1822 m. Lježe gimė kompozitorius César Franck. Belgijoje garsi ir naujesnė muzika. Pasaulinę šlovę pelnė džiazo muzikantas Tootsas Thielemansas ir dainininkas Jacques'as Brelas. Roko ir popmuzikos srityje gerai žinomos grupės "Telex", "Front 242", "K's Choice", "Hooverphonic", "Zap Mama", "Soulwax" ir "dEUS". Sunkiojo metalo scenoje tokios grupės kaip "Machiavel", "Channel Zero" ir "Enthroned" turi gerbėjų visame pasaulyje.
Belgijoje yra keletas gerai žinomų rašytojų, tarp jų poetas Emilis Verhaerenas ir romanų autoriai Hendrikas Conscience'as, Georges'as Simenonas, Suzanne Lilar ir Amélie Nothomb. Poetas ir dramaturgas Maurice'as Maeterlinckas 1911 m. gavo Nobelio literatūros premiją. Hergé "Tintino nuotykiai" yra žinomiausias prancūzų ir belgų komiksas. Daugelis kitų svarbių autorių, tarp jų Peyo, André Franquin, Edgar P. Jacobs ir Willy Vandersteen, atnešė belgų animacinių juostų industrijai pasaulinę šlovę.
Belgijos kinas ekranizavo daugybę daugiausia flamandų romanų. Tarp belgų režisierių yra André Delvaux, Stijn Coninx, Luc ir Jean-Pierre Dardenne'ai. Žinomi aktoriai - Janas Decleiras ir Marie Gillain. Sėkmingi filmai - "Žmogus įkandošuniui" ir "Alzheimerio afera".
Virtuvė
Belgija garsėja alumi, šokoladu, vafliais ir gruzdintomis bulvytėmis. Bulvytės pirmą kartą buvo pagamintos Belgijoje. Nacionaliniai patiekalai yra "kepsnys su bulvytėmis ir salotomis" ir "midijos su bulvytėmis". Kiti vietiniai greito maisto patiekalai yra "Mitraillette". Garsūs tokie belgiško šokolado ir pralinijų prekių ženklai kaip Côte d'Or, Guylian, Neuhaus, Leonidas, Corné ir Galler. Belgijoje gaminama daugiau kaip 1100 alaus rūšių. Vestvletereno abatijos trapistų alus ne kartą buvo pripažintas geriausiu alumi pasaulyje. Didžiausia pasaulyje alaus gamintoja pagal apimtis yra Levene įsikūrusi "Anheuser-Busch InBev".
Sportas
Nuo XX a. septintojo dešimtmečio sporto klubus atskirai organizuoja kiekviena kalbinė bendruomenė. Asociacijos futbolas yra viena populiariausių sporto šakų abiejose Belgijos dalyse, taip pat dviračių sportas, tenisas, plaukimas ir dziudo. Penkias pergales "Tour de France" lenktynėse ir daugybę kitų dviračių sporto rekordų pasiekęs belgas Eddy Merckxas laikomas vienu geriausių visų laikų dviratininkų. Buvęs belgų vartininkas Jean-Marie Pfaffas laikomas vienu geriausių futbolo (futbolo) istorijoje. 2000 m. Belgijoje ir Nyderlanduose vyko UEFA Europos futbolo čempionatas. Belgijoje vyko 1972 m. Europos futbolo čempionatas.
Kim Clijsters ir Justine Henin tapo Moterų teniso asociacijos metų žaidėjomis. Spa-Francorchamps automobilių lenktynių trasoje vyksta "Formulės-1" pasaulio čempionato Belgijos didžiojo prizo lenktynės. Belgų lenktynininkas Jacky Ickxas laimėjo aštuonis Grand Prix ir šešis 24 valandų Le Mano lenktynių etapus. Belgija taip pat turi stiprią reputaciją motokroso srityje. Kasmet Belgijoje vyksta sporto renginiai: lengvosios atletikos varžybos "MemorialVan Damme", Formulės-1 Belgijos Grand Prix ir daug klasikinių dviračių lenktynių, tokių kaip "Tour of Flanders" ir "Liège-Bastogne-Liège". 1920 m. Antverpene vyko vasaros olimpinės žaidynės.
Gento altoriaus paveikslas: van Eyckas nutapė 1432 m.
Briuselio vafliai, už Belgijos ribų paprastai vadinami belgiškais vafliais
Kim Clijsters 2005 ir 2010 m. tapo WTA metų žaidėja
Susiję puslapiai
- Belgija olimpinėse žaidynėse
- Belgijos nacionalinė futbolo rinktinė
- Belgijos upių sąrašas
Klausimai ir atsakymai
K: Koks yra oficialus Belgijos pavadinimas?
A: Oficialus Belgijos pavadinimas yra Belgijos Karalystė.
K: Kokios šalys ribojasi su Belgija?
A: Su Belgija ribojasi šios šalys: Nyderlandai šiaurėje, Vokietija rytuose, Liuksemburgas pietryčiuose ir Prancūzija pietuose.
K: Kiek žmonių gyvena Belgijoje?
A: Belgijoje gyvena apie 11,6 mln. žmonių.
K: Kokios organizacijos įsikūrusios Belgijos sostinėje Briuselyje?
A: Briuselyje, kuris yra Belgijos sostinė, įsikūrusios Europos Sąjunga, NATO ir kitos garsios organizacijos.
K: Kokie yra trys Belgijos regionai?
A: Trys Belgijos regionai yra šie: Flandrija (šiaurinėje dalyje), Valonija (pietinėje dalyje) ir Briuselio sostinės regionas (kuriame yra sostinė Briuselis).
K: Kokiomis kalbomis žmonės kalba kiekviename regione?
A: Flandrijoje dauguma žmonių kalba olandiškai; Valonijoje dauguma žmonių kalba prancūziškai; Briuselio sostinės regione daugiausia kalbama prancūziškai ir šiek tiek olandiškai; ir yra nedidelė Valonijos dalis šalia Vokietijos, kur žmonės kalba vokiškai.
Klausimas: Kaip Belgijos vyriausybė rūpinasi visomis šiomis skirtingomis kalbomis kalbančių žmonių grupėmis?
Atsakymas: Belgijoje veikia sudėtinga vyriausybės sistema, kuri rūpinasi visomis šiomis skirtingomis kalbomis kalbančių žmonių grupėmis.
